Prisitaikymas Socialiniame Darbe: Apibrėžimas ir Svarba

Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.

Socialinis Darbas ir Vertybės

Visų pirma, socialiniame darbe "vertybė" prilygsta "pagarbai". Tai vienas svarbiausių aspektų norint dirbti socialinį darbą. Svarbu būti doru, sąžiningu ir užjaučiančiu žmogumi.

Tai pirmiausia teigiamas požiūris į žmogų, kaip į visavertę būtybę, galinčią tobulėti, siekiančią visaverčio gyvenimo. Asmeniškai man nereiškia nieko. Savo darbe turiu prisitaikyti prie kliento ir savo vertybių pernelyg neafišuoti, nes jos yra labai skirtingos nuo plačiosios visuomenės.

Psichologija Socialiniame Darbe

Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja žmogaus elgesį, protą ir psichikos procesus. Jos žinios yra plačiai pritaikomos įvairiose gyvenimo srityse - nuo asmeninio tobulėjimo iki profesinės veiklos. Šiame straipsnyje aptarsime konkrečius psichologijos žinių pritaikymo pavyzdžius, apimdami teorines koncepcijas ir praktinius metodus.

Asmenybės Tipų Teorija

Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo. Ši teorija teigia, kad žmonės skiriasi pagal polinkį į tam tikrus elgesio tipus, atspindinčius jų interesus, polinkius ir sugebėjimus. Holando testas padeda nustatyti asmenybės poreikius, interesus ir motyvaciją, leidžiant sėkmingiau parinkti asmenybei tinkamą profesiją.

Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas

Emocijų Valdymas

Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, todėl svarbu mokėti atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat padėti klientams tai daryti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia mokėti jas atpažinti. Supratus savo poreikius ir jų sukeliamas emocijas, galima stebėti, kaip jos veikia kūną. Pastebėjus raumenų įtampą, galima atpažinti baimę ar nerimą. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, ramybės ir pusiausvyros rodiklis. Pasinaudojant Džemso-Langės emocijų kilmės teorija, galima atpalaidavus raumenis pasijausti nusiraminus ir efektyviau vertinti situaciją.

Bendravimo Psichologija

Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje. Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas. Tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save, žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais, nesijausti blogesniu už kitus, nenuvertinti nei savęs, nei kitų. Žmogus, neišmanantis bendravimo psichologijos, patiria sunkumų bandant pažinti save, yra nepastovus, nesupranta savęs ir savo norų, nežino, kaip tinkamai elgtis, ir tampa priklausomas nuo aplinkybių bei kitų žmonių įtakos.

Klausymasis yra dar viena svarbi bendravimo psichologijos dalis. Tik gebant klausytis ir išgirsti kitą žmogų, galima suprasti, ką jis nori pasakyti, tinkamai jam atsakyti ir, esant reikalui, padėti.

Dailės Terapija

Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Dailės terapija nėra naujas reiškinys, ji pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Menininkai deklaravo, jog menas, kaip vienas iš saviraiškos būdų, yra terapinė priemonė atsisakant verbalinio kontakto. Psichologija buvo dominantė dailės terapijos disciplinos formavimosi periode. Dėka psichologijos vystymosi atsirado humaniškas požiūris į psichinių problemų gydymą.

Vaikai yra nuolatos linkę kurti ir raiškiai reikšti emocijas nepaisant jų fizinės būklės. Piešimas, tapymas, lipdymas padeda lavinti loginį, erdvinį bei pasaulio pažinimą, kompensuoja sutrikusias funkcijas, formuoja bendravimo įgūdžius, stiprina socialinę adaptaciją, sukuria pilnavertiškumo jausmą, panaikina baimę būti savimi. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.

Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos

Nyderlanduose dailės terapija dažnai taikoma pataisos namuose. Dailės terapija Lietuvoje žinoma daugiau nei dešimt metų, tačiau požiūris į ją buvo skeptiškas. Didžiausias postūmis įvyko 2013 metais, kai Lietuvos sveikatos ir medicinos universitetas ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas įsteigė dailės terapijos magistro studijas.

Bendradarbiavimas socialiniame darbe

LR socialinių paslaugų įstatymas nurodo bendradarbiavimą kaip vieną iš socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principų. Tai apima žmogaus, socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigas, savivaldybes ir valstybės institucijas, siekiant suteikti pagalbą asmeniui ar šeimai.

Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didelė tikimybė priimti skubotus sprendimus. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.

Bendradarbiavimas socialiniame darbe

Bendradarbiavimas socialiniame darbe yra būtinas, nes pati viena organizacija, be socialinių partnerių ir intensyvaus dalykinio bendradarbiavimo su jais, nėra pajėgi įgyvendinti aukštų tikslų. Tai ne tik svarbus socialinės pagalbos tikslas, bet ir jos paslaugų kokybės kriterijus.

Anot R.
i
ekonomin
ir socialin
situacij
, šiuolaikinis kontekstas reikalauja ypatingo bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bazinę socialinio darbo sampratą.

Taip pat skaitykite: Organizacijos elgsenos teorijos socialiniame darbe

Pagrindiniai partnerystės principai:

• Pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams;
• Laisvos bendros derybos;
• Savonoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas;
• Objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas;
• Tarpusavio kontrolė ir atsakomybė;
• Bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.

Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas, bendras tikslų siekimas bei problemos sprendimas. Bendradarbiavimo procedūra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba per formalias struktūras.

Socialinis darbas yra viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje. Socialinis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinių darbuotojų profesinės patirties studijos teikia galimybę praturtinti socialinio darbo teoriją, numatyti konsultacijos, kaip profesinės pagalbos, metodo taikymo perspektyvas.

Psichikos Reiškiniai

Psichikos reiškiniai skirstomi į:

• Psichikos procesus - itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių;
• Psichikos būsenas - pastovesni, ilgiau trunkantys reiškiniai: priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių pakitimų;
• Psichikos savybes - individualūs, pastovūs psichikos ypatumai.

Miego Psichologija

Žmogus pramiega apie 1/3 savo gyvenimo. 1950 m. atrastas REM (rapid-eye-movement) - greitų akių judesių miegas - paradoksalus miegas. Šiuo metu žmogaus organizmas labai aktyvus, bet santykis su aplinka sumažėja iki minimumo.

• Somnabulizmas=vaikščiojimas miegant=lunatizmas - miego metu pasireiškia koks nors kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams. Neraguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į “nenumatytus” atvejus. Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje (3-4 stadijoje). Žmogus nesapnuoja.
• Narkolepsija - ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis. Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygoe (pvz. autobuse). Vyksta REM stadijoje.

Sapnai

Sapnai susideda iš vaizdinių, jie yra fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Iliuziniai - mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis “atsapnuoja savo”, t. y. praleidus naktį be sapnų, kitą naktį sapnai būna ilgesni ir intensyvesni.

Sapnų teorijos:

• Psichoanalitinė (Z.Freud): sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo “eros” ir “thanatos”. Miegant Superego atsipalaiduoja iir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai.
• Biopsichologinė (R.McCarley, J.A.Hobson) - aktyvacijos sintezės teorija: miegant REM miegu, ypač aktyviai veikia smegenų tiltas (pous). Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos.
• Krameris - nauja sapnų aiškinimo teorija “Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija”: sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigimaų emocijų link.

Hipnozė

Hipnozė - tai dirbtinai sukelta psichikos būsena, kuriai būdingas padidėjęs sugestibilumas (įtaigumas).

Hipnozės metu galima:

• Iškraipyti jutimą (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių). Sukeliamos teigiamos haliucinacijos - jutimas, kai nėra objektyvaus dirgiklio; neigiamos haliucinacijos - nesugebėjimas suvokti tikrovėje egzistuojančių dirgiklių;
• Iš esmės pakeisti žmogaus atmintį. Po hipnozės žmogus patiria spontanišką amneziją - neprisimena, kas vyko seanso metu. Tikslinė amnezija: hipnozės metu galima įteigti, kad žmogus kažko neatsimena, t. y. ištrinti dalį patyrimo iš atminties;
• Palikti pohipnotines įtaigas yra rizikinga;
• Hiperamnezija: ženkliai pagerinti atminties gebėjimus. Konfabuliacijos efektas: žmogui iš hiperamnezijos naudos nėra, nes pasireiškia konfabuliacijos dėsnis, t. y. žmogus gali pasakyti daug, bet dauguma tos informacijos bus neteisinga (išgalvota, įsivaizduojama, bet vertinama kaip reali, objektyvi).

Hipnozės teorijos:

• Hipnozė nėra kokia nors ypatinga psichikos ar sąmonės būsena (T.Barber).
• Hipnozė yra iš esmės skirtinga nuo įprasto bbudrumo sąmonės būsena.

Dirgikliai

Dirgiklis - bet koks energijos pavidalas, galintis paveikti nervų sistemą. Jį galima parašyti kokybiškai ir kiekybiškai. Kokybinės charakteristikos: rūšis, tipas, modalumas.

Mąstymas

Uždavinio sprendimo būdai:

• Algoritminis uždavinio sprendimas - naudojant algoritmą.
• Euristinis uždavinio sprendimas - dėsnio, hipotezės, taisyklės pritaikymas.
• Dalinių tikslų metodas - suskaidant uždavinį į mažesnius segmentus.

Mąstymo tipai:

• Dedukcija (išvedimas) - mąstymo veiksmas, kai išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius bei taisykles.
• Indukcija (įvedimas) - samprotavimas, kuriame, remiantis atskirais faktais, daromos bendrinės išvados.

Kūrybiškumo skatinimas:

“Smegenų audra” (“Brainstorm”): sudaromos sąlygos išsakyti visus sprendimo būdus. Tai atliekama grupėje.

Kalba

Ar kalba lemia mūsų mąstymą, asmenybę? Ar kalba bbūdinga tik žmogui?

• Prasmingumas (semantiškumas): pagrindinė kalbos ypatybė. Jei ženklų sistema neturi prasmės, ji nėra kalba.

Kalbos raidos etapai:

• Gugavimas arba ččiauškėjimas (babbling): pirmi išgauti garsai nesusiję su gimtąja kalba. Išgaunami per pirmuosius 5-6 gyvenimo mėnesius.
• Pavienių žodžių stadija (6-12 mėn): ištariamas pirmasis žodis (dažniausiai daiktavardis), kuris žymi itin dinamiškus ir spalvingus objektus.
• Sakinių ir sudėtinių junginių kalbos etapas (2-3 mm.): pasakomas pirmas (dažnai dviejų žodžių) sakinys.

Kalbos teorijos:

• N.Chomsky Kalbos išmokimo modelio hipotezė: kalbos išmokimą lemia kalbos išmokimo modelis. Žmogus gimsta su tam tikromis psichikos struktūromis, leidžiančiomis surasti tam tikras kalbos išmokimo taisykles.
• J.Bruner Kalbos iišmokimas kaip uždavinių sprendimas: vaikai išmoksta kalbos, spręsdami įvairius kasdienius uždavinius (pvz: bendraudami su tėvais). Vaikas kelia hipotezes, o aplinka jas patvirtina arba atmeta.
• B.Skinner Sąlygojimo teorija: kalbos išmokstama kaip ir bet kokio kito proceso. Išmokstama operantinio sąlygojimo dėka - pastiprinimų ir bausmių dėka.

Atmintis

Atminties tipai:

• Sensorinė atmintis - gali užfiksuoti neribotą info kiekį, kuris saugomas labai trumpai. SA - tai tarsi pagrindas kitiems atminties modeliams bei užtikrina pasaulio pažinimo (suvokimo) nenutrūkstamumą.
• Trumpalaikė atmintis - ribotas info vienetų skaičius. Nuo 5 iki 9.

Užmiršimo teorijos:

• Inf išnykimo terorija;
• Inf tarpusavio slopinimo teorija - viena inf slopina kitą;
• Atkūrimo nesėkmės - IA saugoma visa inf, tačiau jai atsiminti tuo metu neturime priemonių.

Mokymasis

Mokymasis - tai procesas, kurio metu individas, remdamsis nauja patirtimi, pakeičia savo elgesį. Išmokimas - individualios patirties įgyjimo rezultatas. Išmokimo teorijos remiasi asociacijomis.

Mokymosi teorijos:

• Biheivioristinės - Pastiprinimai ir bausmės. Veiksmai, kuriuos seka malonumas, yra atliekami daug dažniau, nei tie, kurie siejasi su nemalonumu.
• Socialinio išmokimo - Tam tikro elgesio galima išmokti. Matytas elgesio modelis padeda pačiam pasirinkti elgesį. Dėmesys - kiekvieno išmokimo prielaida.

Intelektas

Intelekto testai pradėti naudoti prieš 100 metų.

Intelektą lemia vienas pagrindinis veiksnys - G. (Ch.Spearman).

tags: #pristaikymas #socialiniame #darbe