Lietuvoje kasdien nuo smurto nukenčia 9 vaikai, o didžioji dalis smurtinių situacijų susidaro artimiausioje vaiko aplinkoje, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Siekiant spręsti šią opią problemą, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios prevencinės programos, o viena iš jų - „Esame saugūs“.
Smurtas prieš vaikus pasireiškia įvairiomis formomis: fizine, seksualine ir emocine. Jis gali vykti namuose, mokykloje, bendruomenėje ar internete, o smurtautojai gali būti šeimos nariai, tolimesni giminaičiai, mokytojai, kaimynai, nepažįstamieji ar net kiti vaikai.
Smurto mastas Lietuvoje
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, net 61 proc. 13-17 metų amžiaus paauglių nurodė patyrę kurios nors rūšies smurtą, iš jų pusė (51 proc.) smurtą patyrė per pastaruosius du mėnesius. Taigi beveik trečdalis paauglių šiuo metu patiria smurtą. Tarp smurto rūšių vyrauja psichologinis smurtas (38,9 proc.), fizinis smurtas (27,1 proc.) ir seksualinė prievarta internete (26,8 proc.). Daugiau nei pusė (54,5 proc.) paauglių bent vienos rūšies smurtą patyrė daugiau nei vieną kartą.
Gauti tyrimo duomenys leidžia manyti, kad tik apie nedidelę dalį smurtą patyrusių vaikų yra sužinoma ar pranešama.
„Smurto atvejų yra daugiau, negu pranešama tarnyboms. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių: žmonės vengia pranešti, neatpažįsta kai kurių smurto formų, nepasitiki institucijomis. Pavyzdžiui, patys vaikai gali nesuprasti, kad tai jau yra netinkamas elgesys, ypač jei tai vyksta artimiausioje aplinkoje“, - sako Vilniaus universiteto mokslininkė ir Paramos vaikams centro programos „Esame saugūs“ vadovė dr.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo su grupėmis asociacija
Po smurto prieš neįgalų vaiką – mero komentaras direktorei
Programa „Esame saugūs“
Paramos vaikams centro psichologai ir psichoterapeutai sukūrė pirmąją smurto prieš vaikus prevencijos programą Lietuvoje „Esame saugūs“, skirtą visoms vaikų amžiaus grupėms, įskaitant vaikus, turinčius raidos iššūkių. Mokslinį programos veiksmingumo tyrimą atliko Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės: tyrimo vadovė doc. Inga Truskauskaitė, pagrindinės tyrėjos dr. Monika Kvedaraitė ir dr. I. Daniūnaitė.
Įgyvendinant programą siekiama mažinti smurto prieš vaikus pasireiškimą, mokoma atpažinti netinkamą elgesį, paaiškinti, kaip reaguoti ir kur kreiptis pagalbos.
„Šia programa, kurios efektyvumą mes tikrinome, siekiama suteikti žinių tiek tėvams, tiek vaikams apie tai, kas yra ir kas nėra smurtas. Dažnai smurtas kyla ne iš noro kam nors sąmoningai pakenkti, bet kaip būdas įtvirtinti savo poziciją, parodyti savo galią ar kaip auklėjimo metodas. Nesuprantant tokio elgesio padarinių, smurtas gali tapti kultūros dalimi, kuri perduodama iš kartos į kartą. Kuo anksčiau šį ciklą sustabdysime, tuo mažiau smurto matysime mūsų visuomenėje ateityje“, - teigia tyrimo vadovė doc. I.
Programą „Esame saugūs“ Lietuvoje vykdo 79 įstaigos, joje jau dalyvavo beveik 3000 vaikų, paauglių ir jų tėvų ar globėjų. Programą įgyvendina psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai ir auklėtojai, baigę Paramos vaikams centro mokymus.
Tyrimo metodologija ir rezultatai
Dr. M. Kvedaraitė pasakoja: „Tokio masto tyrimas pareikalavo labai daug darbo ir išteklių. Bendradarbiavome su 20 Lietuvos ugdymo įstaigų. Į kiekvieną ugdymo įstaigą vyko apmokyta tyrėjų komanda, kiekvienoje įstaigoje tyrimas vyko trimis etapais.“
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Prevencinės programos užsiėmimai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms: vaikams iki 6 metų, 7-10 ir 11-18 metų vaikams ir mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems raidos iššūkių. Programos „Esame saugūs“ įgyvendinimas įstaigoje vyko keliais etapais. Pirmiausia buvo organizuojamas programos pristatymas bendruomenei, siekiant supažindinti jos narius su programos tikslais, įgyvendinimo principais ir eiga įstaigoje.
Paskaitose tėvams ir globėjams buvo suteikiama žinių, kaip apsaugoti vaikus, atpažinti galimus smurto požymius ir tinkamai reaguoti į tokias situacijas.
Pasak doc. I. Truskauskaitės, pasakodama apie tai, kaip vyko užsiėmimai vaikams, dr. I. Daniūnaitė pažymi, kad kiekvienas užsiėmimas buvo pritaikytas pagal vaikų amžių ir pateikiamas per žaidimus ar praktines užduotis. Pasak jos, programai įgyvendinti buvo apmokyta po du specialistus iš kiekvienos ugdymo įstaigos, jie gavo išsamią medžiagą su veiklų aprašymais, užduotimis ir priemonėmis.
Vėliau mokyklos parinko po dvi klases, kurios buvo padalintos į dvi mažesnes grupes, siekiant užtikrinti saugią aplinką jautrioms temoms aptarinėti. „Mokyklos užsiėmimus turėjo surengti per du mėnesius (4 grupelės po 5-6 užsiėmimus kiekvienoje įstaigoje). Pavyzdžiui, pirmo užsiėmimo tema - vaiko teisės. Tikslas - kad vaikai suprastų savo teises, kad žinotų, jog neturi patirti jokio smurto ir gali gauti pagalbą. Tuomet atsižvelgiant į amžių yra pateikiama užduotis - tai gali būti žaidimas, praktinė užduotis ir pan. Pavyzdžiui, mažesniems vaikams būdavo rodomi paveikslėliai, kuriuose yra vaizduojama situacija, ir klausiama, ką jie mato, ką jie supranta, kaip vaikas tokioje situacijoje jaučiasi ir pan.“, - pasakoja dr. I. Daniūnaitė.
Tyrimas atskleidė, kad programa „Esame saugūs“ reikšmingai pagerino vaikų žinias apie smurtą ir saugų elgesį visose amžiaus grupėse - nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki vyresnių paauglių.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
„Prieš tyrimą ikimokyklinio amžiaus vaikai ir raidos iššūkių turintys vaikai turėjo mažiausiai žinių apie kūno saugumą. Programa parodė, kad po užsiėmimų šios žinios smarkiai pagerėjo. Kūno saugumas jiems buvo daugiausia klausimų kelianti tema - kai kurie vaikai nežinojo, kas yra intymios kūno vietos ir kad kiti žmonės negali jų liesti. Pradinių klasių vaikai turėjo mažai žinių apie neleistiną smurtinį elgesį, pavyzdžiui, ar galima rėkti ant vaiko, jei šis blogai elgiasi. Taigi dalyvavimas programoje „Esame saugūs“ šiai grupei reikšmingai prisidėjo gerinant žinias apie vaiko teisę nebūti skriaudžiamam. Paaugliai, kaip ir pradinukai, turėjo mažiausiai žinių apie neleistiną smurtinį elgesį, po programos jų padaugėjo. Mane labai džiugino, kad paauglių grupėje smarkiai pagerėjo supratimas apie jausmų svarbą atpažįstant smurtą“, - tyrimo rezultatus apžvelgia vadovė doc. I. Truskauskaitė.
Tyrimas parodė, kad po programos dalyviai jautėsi saugesni mokykloje, o tai buvo susiję su tuo, kad jie įgijo daugiau žinių apie smurtą ir saugų elgesį. Vaikų žinios pagerėjo įvairiose srityse, tokiose kaip teisė nebūti skriaudžiamiems, neleistinas smurtinis elgesys, kreipimosi pagalbos svarba ir jausmų vaidmuo atpažįstant smurtą.
Be to, programos poveikis buvo matomas ne tik iš žinių, bet ir iš nuostatų bei elgesio pokyčių. Dalyvių žinių apie smurtą ir saugų elgesį padaugėjimas buvo susijęs su pritarimo agresyviam elgesiui sumažėjimu praėjus dviem mėnesiams po programos. Vyresnių paauglių grupėje žinių padaugėjimas buvo susijęs su mažesniu agresyvaus elgesio pasireiškimu.
Mokslinis prevencinės programos „Esame saugūs“ veiksmingumo tyrimas - pirmasis Lietuvoje, įtraukęs ikimokyklinio amžiaus ir raidos sutrikimų turinčius vaikus į smurto prevencijos analizę.
Programos pripažinimas ir plėtra
„Tai, kad programa patvirtinta nacionaliniu lygmeniu, iš esmės viską keičia. Šiuo metu mokyklose rekomenduojama įgyvendinti tik Nacionalinės švietimo agentūros patvirtintas programas. Programos veiksmingumas įrodytas moksliniu tyrimu. Panašių programų yra daugiau, tačiau ši yra vienintelė specializuota ir sisteminga smurto prieš vaikus prevencijos programa, kurios veiksmingumas patvirtintas moksliškai“, - pabrėžia doc. I. Truskauskaitė.
Pasak dr. I. Daniūnaitės, mokyklos aktyviai įsitraukė į programą, džiaugėsi rezultatais ir teigė gavusios vertingų įžvalgų: „Kitos įstaigos taip pat gali prisijungti prie programos, apsimokyti ir ją įgyvendinti.“ Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad programos mokymai padeda specialistams įveikti baimę kalbėti su vaikais sudėtingomis temomis. „Iš pradžių atrodo, kad bus sunku, bet vaikai noriai bendrauja ir kalbasi“, - teigia dr. I. Daniūnaitė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl prevencinių programų kriterijų ir atitikties jiems vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Pirmiausia turime žinoti, kad prevencija - ne vienkartinis ar baigtinis veiksmas, kurį atlikę galėtume manyti, jog viskas padaryta. kokią problemą norite išspręsti, kokios priežastys ją lėmė, kokios priemonės geriausiai padėtų išspręsti problemą.
Kaip užtikrinsite prevencinės programos tvarumą. Įgyvendinama prevencinė programa turi integruotis į mokyklos veiklas, kultūrą ir tapti neatskiriama mokyklos gyvenimo dalimi. Rinkitės nustatytus kokybės kriterijus atitinkančias prevencines programas, jas rasite prevencinių programų sąraše.
Smurto prieš vaikus statistika
Ši lentelė apibendrina pagrindinius duomenis apie smurto prieš vaikus paplitimą Lietuvoje, remiantis Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimu:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Paauglių, patyrusių smurtą (13-17 m.) | 61% |
| Paauglių, patyrusių smurtą per pastaruosius 2 mėnesius | 51% |
| Psichologinis smurtas | 38,9% |
| Fizinis smurtas | 27,1% |
| Seksualinė prievarta internete | 26,8% |
| Paauglių, patyrusių smurtą daugiau nei vieną kartą | 54,5% |
tags: #nacionaline #smurto #pries #vaikus #prevencijos #ir