Thomas Dekker (apie 1572-1632) yra vienas iš žymiausių Anglijos elžbietiškojo ir jakobietiškojo laikotarpių dramaturgų, taip pat žinomas kaip gyvybingų Londono gyvenimo vaizdų autorius. Jis priklauso prie produktyviausių ir universaliausių vėlyvosios Renesanso bei ankstyvojo XVII amžiaus dramaturgų. Jo gyvenimas apgaubtas daugybe nežinomųjų - manoma, kad jis gimė Londone, galbūt olandų imigrantų šeimoje, o pirmoji žinia apie jį kaip dramaturgą minima tik 1598 metais.
Asmeninis gyvenimas ir kontekstas
Dekkeris greičiausiai lankė prestižinę gramatikos mokyklą - jis dažnai cituoja lotynų autorius, demonstruoja gilų pažinimą su klasikinėmis mitologijomis, Anglijos istorija, Europos politika bei ekonomikos teorijomis. Jo raštuose pastebimas stiprus moralinis požiūris, gilus Biblijos pažinimas ir atsidavimas anglikonų bažnyčiai - tai liudija, kad jo tėvai buvo ištikimi angliškosios bažnyčios nariai. Yra nuomonių, kad po mokyklos jis galėjo išvykti į jūrą, nes jo pjesėse daug jūrinės terminologijos. Tikėtina, kad jis vedė moterį vardu Mary 1592 ar 1593 m., o pirmasis jų vaikas gimė 1594 m.
Pirmieji kūrybos žingsniai ir bendradarbiavimas teatre
Vienas patikimiausių šaltinių apie XVII a. teatrą - verslo žurnalas, kurį vedė teatro savininkas Philip Henslowe. Sausio 8 ir 15 d., 1598 m., Henslowe fiksavo sumokėjimus Dekkeriui už pjesę „Phaethon“. Šiuo laikotarpiu Dekkeris parašė ir savo populiariausią pjesę „The Shoemaker’s Holiday: Or, The Gentle Craft“ (1600), vaizduojančią žemo luomo batsiuvio kilimą iki Londono mero. „The Shoemaker’s Holiday“ išsiskiria kaip romantinės komedijos ir realistiško gyvenimo mišinys, ir nors motyvas paimtas iš Thomas Deloney kūrinio, pjesės tekstas - originali Dekkerio kūryba.
Dekkerio pjesių kūrymą dažnai lydėjo bendradarbiavimas: Henslowe‘o kompanijos dramaturgams buvo įprasta vienoje pjesėje dirbti kartu kartais net keturiese. Vien 1602 m. Dekkeris perrašė dvi senas pjeses, sukūrė dvi naujas ir dar keturias parašė bendradarbiaudamas su kitais.
Kūrybos žanrai ir literatūrinės dramos kova
Dekkeris, nors pasižymėjo įvairiapusiškumu, labai nesikovė satyros žanre. Po 1600 m., su dviem berniukų aktorių trupėms sugrįžus į sceną, satyra tapo itin madinga tarp pažangiausių londoniškių žiūrovų. Tokia populiarumo banga uždegė tikrą „teatrų karą“ tarp dramaturgų - Ben Jonson ir John Marston buvo aršiausi šios kovos dalyviai, o Dekkeris pateko į Ben Jonson taikiklį, kuris „Poetaster“ pjesėje pavaizdavo jį kaip neva nežinantį ir korumpuotą rašytoją. Ano laiko žiūrovams gauti pasitenkinimą tokia pašaipa, Dekkeris sureagavo pjesėje „Satiro-mastix“ (1601).
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Kūrybinė krizė ir nauji keliai
1603 m., dėl maro epidemijos užvėrus teatrus, dramaturgams teko ieškoti naujų pragyvenimo šaltinių. Šiuo laikotarpiu Dekkeris pradėjo rašyti moralinius ir religinius prozos traktatus. Jis taip pat kūrė šventinius pasirodymus - prisidėjo prie kalbos sukurimo naujojo karaliaus Jokūbo I įžengimo į Londoną proga 1603 m., ir net keturis kartus (1612, 1627, 1628, 1629) sukūrė sumanius reginius Londono mero inauguracijoms.
Brandos kūryba, įkalinimas ir paskutiniai metai
Kartu su Thomas Middleton, Dekkeris parašė pjesę „The Honest Whore“ (1604), kuri ypač išgarsino jo vardą. Ši ir jos tąsa „The Honest Whore, Part II“ (1630) laikomos geriausiais Dekkerio kūriniais dėl moralinio tono, gyvos kalbos ir tiksliai atvaizduojamų charakterių.
- „The Shoemaker’s Holiday“ (1600)
- „The Honest Whore, Part I ir II“ (1604 ir 1630)
- „The Whore of Babylon“ (1606-1607)
Tuo laikotarpiu, kai Anglijoje dėl Gunpowder sąmokslo ir politinės įtampos vyravo antiromėniška dvasia, „The Whore of Babylon“ atskleidė Dekkerio tikėjimą ir patriotizmą. Nuo 1613 m. dėl skolų jis net septynerius metus kalėjo kalėjime, o patirtis įkvėpė šešių kalėjimo scenų sukūrimą, įtraukusių į vėlesnį leidimą „Sir Thomas Overbury’s Characters“ (1616).
Grįžęs iš kalėjimo, Dekkeris pastebėjo, jog teatro madą formuoja romantiškoji tragikomedija Shakespeare‘o pavyzdžiu, tačiau pats šio žanro neišmoko. Todėl paskutiniais gyvenimo metais beveik visada dirbo kartu su kitais kūrėjais (pvz., Thomas Middleton, John Webster, Philip Massinger, John Ford, William Rowley). Jis toliau rašė miesto šventėms ir prozinius veikalus, bet dėl finansinių problemų vis kentėjo asmenines negandas. Mirė 1632 m. palikęs skolas antrajai žmonai Elizabeth.
Dramaturgo palikimas, stilius ir svarba literatūroje
Dekkerio kūrėjimo bruožai - moralinis optimizmas, gebėjimas kaitalioti tonus nuo patoso iki humoro, ypatingas sceninis kalbos meistriškumas. Modernūs Renesanso literatūros tyrinėtojai randą Dekkerio darbuose ne vien realistinį Londono gyvenimo paveikslą, bet ir rimtą, optimistišką žvilgsnį į žmogaus prigimtį, kuris jungia jo kūrybą su viduramžių moralinėmis dramomis. Jo gebėjimas palaikyti įtampą, keisti nuotaiką scenose ir derinti žmogiškas silpnybes su Dievo malonės teikiama atgaila - unikalus ir svarbus indėlis į britų teatrą.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pensiją?
Pagrindiniai Dekkerio kūriniai ir partnerystės
| Pjesės pavadinimas | Data | Pastabos / Partneriai |
|---|---|---|
| The Shoemaker’s Holiday | 1600 | Savarankiškai |
| The Honest Whore, Part I | 1604 | Kartu su Thomas Middleton |
| The Honest Whore, Part II | 1630 | Savarankiškai |
| Sir Thomas Wyatt | 1602 | Bendradarbiavimas |
| Westward Ho! | 1604 | Bendradarbiavimas |
| Northward Ho! | 1605 | Bendradarbiavimas |
Dekkerio talentas atsiskleidė tiek individualiuose kūriniuose, tiek kolektyviniame darbe su kitais žymiais to laikotarpio rašytojais. Iš viso jis turėjo ranką beveik prie 42 pjesių, iš kurių devynios - visiškai jo autorystės, o trylika - kartu su kitais.
Atsiminimas, vertinimas ir šaltiniai tolimesniam skaitymui
Nors trūko dokumentų apie jo asmeninį gyvenimą, jo dramaturginis talentas, žvilgsnis į Londono gyvenimą ir kalbos meistriškumas ilgam įrašė jo vardą tarp Anglijos teatro klasikų. Daugelyje literatūrinės kritikos šaltinių Dekkeris įvardijamas kaip tų autorių, kurie savo vidinę šviesą ir moralumą sėkmingai jungė su tuometiniu pesimizmu, pranašesnis už daugelį amžininkų.
- Adler, Doris Ray. Thomas Dekker: A Reference Guide. Boston: G. K. Hall, 1983.
- Champion, Larry S. Thomas Dekker and the Traditions of English Drama. American University Studies, Series IV.
- Gasper, Julia. The Dragon and the Dove: The Plays of Thomas Dekker. Oxford: Clarendon Press, 1990.
- Price, George R. Thomas Dekker. New York: Twayne, 1969.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia Sodros pensija