Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinkančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme.
Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.
Dr. Austėjos priimamasis. Kaip suvaldyti vaiko pykčio priepuolius?
Kas Sukelia Vaiko Pyktį?
Vaiko pyktį sukelia panašios priežastys kaip ir suaugusio žmogaus - ir nuovargis, ir fizinis diskomfortas, ir nepatenkintas savarankiškumo, jautimosi svarbiam, ir kiti poreikiai, į kuriuos tėvai nesugeba sureaguoti. Tai, kaip reiškiamas pyktis, labai priklauso nuo vaiko temperamento, o šis turi fiziologinį pagrindą, t. y. tam tikri vidiniai organizmo procesai lemia, kad vieni vaikai yra jautresni nei kiti.
Sakyčiau, kad yra ne piktesni ar mažiau pikti, o ekspresyvesni ir mažiau ekspresyvūs vaikai. Ekspresyvūs garsiai ir atvirai rodo daug emocijų - ne tik pyktį. Ir kai džiaugiasi, tokie vaikai trypia kojomis, šokinėja ir šūkčioja, ir kai pyksta, garsiai svaidosi žaibais. Mažiau ekspresyvūs vaikai visas emocijas yra linkę „pasilaikyti“.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Psichologai kalba apie tėvų ir vaikų jausmo sąsają, t. y. vaiko elgesys visada paskatina kokį nors tėvų jausmą, pavyzdžiui, džiaugsmo, nevilties, baimės, pykčio ir pan. Suprasdami, ką mes, tėvai, jaučiame, galime sužinoti, ko vaikas siekia savo elgesiu. Tėvams jų pačių jausmas yra ženklas.
Jei netinkamas elgesys mus erzina, galima manyti, kad vaikas siekia dėmesio. Jei reakcija į vaiko elgesį yra pyktis - vadinasi, vaikas siekia valdžios, veliasi į kovą, kas ką valdo. Labai stiprus pyktis ar net įsiutis tėvams dažnai kyla tada, kai atžala nori keršyti: tai rodo, kad turi nuoskaudų. Tėvai jaučiasi beviltiškai tada, kai ir pats vaikas taip jaučiasi.
Suprasdami vaiko elgesio tikslą, į netinkamą jo elgesį galime reaguoti tinkamai. Pavyzdžiui, jei jaučiate, kad pykstate, darote prielaidą, kad vaikas siekia valdžios, o šiuo atveju geriausia rekomendacija yra atsitraukti, atsiriboti, nesivelti į kovą, bet vėliau, ramiomis aplinkybėmis, leisti jam labiau spręsti pačiam, jaustis svarbiam, pavyzdžiui, leisti rinktis drabužėlius, kai eina į lauką, t. y. stengtis, kad valdžios poreikį vaikas patenkintų pozityviais būdais.
Vaiko pyktį sukelia panašios priežastys kaip ir suaugusio žmogaus - ir nuovargis, ir fizinis diskomfortas, ir nepatenkintas savarankiškumo, jautimosi svarbiam, ir kiti poreikiai, į kuriuos tėvai nesugeba sureaguoti.
Žaislų parduotuvė gali būti tikras minų laukas tėvams. Vaikai, norėdami gauti išsvajotą žaislą, dažnai surengia tikrą skandalą viešoje vietoje, versdami raudonuoti iš gėdos. Pasakę vaikui, kad jis negaus norimo raudono kamuolio, susiduriate su verksmais ir prieštaravimais? Susigūžęs veidas, suspausti kumščiai, riksmai visą kelią namo jau seniai tapo kasdienybe? Kartais gali atrodyti, kad lengviau būtų tiesiog nupirkti vaikui tą išsvajotą kamuolį, ir turėti ramybę. Bet, anot ekspertų, šis kelias nėra teisingas. Sakydami „ne“ naujam žaislui arba šokoladiniam batonėliui, turite būti nuoseklūs. Vaikai privalo suprasti ribas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Pyktis yra ne drausmės, o vystymosi klausimas. Nors vienų metų sulaukę kūdikiai gali patirti emocinę griūtį, visiško pykčio priepuoliai dažnai prasideda maždaug nuo 18 mėnesių amžiaus, o ypač padažnėja nuo dvejų iki trejų metų. Jei atkreipsime dėmesį į įspėjamuosius ženklus ir tendencijas, pastebėsime, kad vaikų pyktis dažniau atsiranda, kai jie yra alkani ar pavargę.
Bet kaip elgtis parduotuvėje, jeigu vaikas jau garsiai rėkia, spardosi? Jeigu aplinkybės nėra labai ekstremalios, pabandykite tiesiog nekreipti dėmesio į provokuojantį vaiko elgesį. Kasoje vartykite ramiai žurnalą arba maigykite telefoną. Palaukite, kol situacija nurims ir pyktis atslūgs, tada ramiai paaiškinkite vaikui, kad taip elgtis negalima. Anot ekspertų, tėvai turėtų vengti pakliūti į vaikų rengiamus pykčio ir liūdesio spąstus. Liūdesio spąstai yra subtilesni. Suaugusiems būna sunku atsilaikyti prieš verkiantį vaiką. Jei nenorite suteikti savo vaikui stimulo, kad aukos pozicijoje galima gauti tai, ko jis nori, - nepasiduokite. Pasakykite verkiančiam vaikui, kad jis bus stipriai apkabintas, kai nustos verkti ir sugriebs jūsų ranką.
Teisingas auklėjimas reikalauja daug kantrybės ir atsidavimo, bet jis yra to vertas. Jei reguliariai ir nuosekliai laikysitės nustatytų taisyklių, ir nuo mažų dienų kalbėsitės su vaiku, kas galima, o kas - ne, pamatysite, kad jūsų nusistatymas atneš teigiamų rezultatų.
Kaip Tinkamai Reaguoti Į Vaiko Pyktį?
Įprasta reakcija į vaiko pyktį pirmiausia yra leisti pykti, priimti tą jausmą ir jį toleruoti. Taip pat svarbu būti vaiko emocijų veidrodžiu, atspindėti, ką matote, ir tai garsiai įvardyti, pavyzdžiui, „aš matau, kad tu pyksti, nes nedaviau antro saldainio.“ Reikia padėti vaikui suprasti, ką jaučia.
Taigi, jei vaikas pyksta, svarbu leisti jam pykti, įvardyti jo jausmą ir būti šalia: tiesiog būti šalia arba apkabinti, parodyti, kad esate pasirengę išklausyti.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Taip pat svarbu laikytis šių patarimų:
- Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni.
- Vaiko pykčio metu reikia irgi elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėti.
- Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją.
- Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus.
- Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokinkite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos pas logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai.
Kaip Padėti Vaikui Suvokti ir Valdyti Pyktį?
Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Pavyzdžiui, bombos vizualizacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori bombą jis gali nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui.
Vėliau, tik pajutę jį apimant pykčiui, pasiūlome nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: ,,Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti.
Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.
Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo.
Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“.
Kaip Agresyvus Elgesys Veikia Vaikus?
Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Nuo smurto kenčiantys žmonės, tapę aukomis, paprastai linkę kentėti tyloje, bijo kreiptis pagalbos.
Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Nelaukiant, kol visas šis ratas įsuks, palikdamas dar skaudesnius ir vis sunkiau įveikiamus padarinius tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Nuolatinė nesaugi aplinka pasėja baimę, o dažnu atveju kelia grėsmę fizinei sveikatai ar net gyvybei.
Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje
Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Tai dažniausiai sukelia neišmatuojamą baimės bei bejėgystės, beviltiškumo, kylančio iš negalėjimo pakeisti, sustabdyti situacijos, jausmą.
Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Jausdami gėdą ar nenorintys pakenkti šeimai, bijantys, kad situacija tik pablogės, nesikreipia pagalbos.
Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Ilgą laiką patiriamo ar artimoj aplinkoj matomo smurto akivaizdoje išsivysto polinkis į depresiją, asmenybės sutrikimus.
Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį. Jie gali tai sustabdyti, besikreipdami pagalbos, nelaukdami, neteisindami, o stodami į kovą su gniuždančiu elgesiu.
Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Tik taip bus užkirstas kelias šeimą griaunančiam nepateisinamam elgesiui.
Kokios Auklėjimo Klaidos Skatina Agresiją?
Pirma klaida: tėvai moko vaikus, kad agresija yra geras būdas išvengti priekabių, kad "jei tau trenkė, duok stipriau, kad daugiau nelįstų", pritaria berniukų kovoms, sakydami "berniukai yra berniukai". Taip jie išreiškia pritarimą agresyviam elgesiui.
Antra klaida: tėvai išsigąsta vaiko pykčio (kol vaikas dar nemoka pykčio valdyti) ir bando jį uždrausti: "Ko čia pyksti?", "Išvarykime ožiukus", "Pas mus šeimoje niekas nepyksta". Vaikas gauna žinią, kad pykti yra blogai, ir mokosi jį užslopinti. Bet pyktis - stipri emocija ir ji ieško būdų apie save pranešti - vaikui pradeda skaudėti galvą, pilvą, skrandį.
Trečia klaida: tėvai, siekdami ramybės, nusileidžia vaikui, kai šis rėkia ir trepsi, ko nors negavęs, galvoja, kad užaugs, supras, kad taip elgtis netinkama: "Nenoriu rėkti, mušti, bausti vaiko, nes žinau, kaip tai žaloja." Tuo atveju vaikas supranta, kad veiksmai iš pykčio yra naudingi, nes gali gauti, ko nori.
Ketvirta klaida: tėvai aprėkia, baudžia supykusį vaiką. Vaikas išsigąsta ir atsitraukia, bet kartu mokosi agresyviai elgtis su silpnesniais.
Vaikas, kuris elgiasi agresyviai esant vienai situacijai, gana dažnai taip elgiasi ir susidarius kitokioms. Suaugusiųjų agresyvaus elgesio tyrimai rodo, kad vaikų agresija jiems buvo daugelio problemų sprendimo ir norų patenkinimo būdas: "Aš jau vaikystėje visus konfliktus spręsdavau kumščiais", "Visi kieme mane pažino, žinojo, kad geriau nelįsti artyn".
Kiek aplinkui pastebime suaugusiųjų, kurie viešose vietose kelia balsą, grasina ar kaip nors kitaip smurtauja, nes galvoja, kad taip greičiau pateks pas gydytoją, gaus paslaugą, apgins savo tiesą? Panašu, kad jiems vaikystėje buvo įdiegta, jog be agresyvių veiksmų mažiau galės, pasieks ir turės, todėl naudoja agresyvius veiksmus siekdami ką nors įbauginti ar įžeisti, smurtauja. Smurtauja prieš savo artimuosius ir visai nepažįstamus žmones.
Agresyviai besielgiantys suaugusieji dažnai agresyviais veiksmais auklėja vaikus, nes nemoka suvaldyti pykčio, bejėgiškumo jausmų, nes patys nepatyrė iš savo tėvų tinkamos reakcijos į pyktį.
Kur Ieškoti Pagalbos?
Mokytis suvaldyti savo impulsus ir išreikšti pyktį tinkamai galime jau dabar. Šiandien ir suaugusieji, ir vaikai gali rasti įvairios pagalbos mokydamiesi reikšti pyktį: pagal amžių pritaikytos elgesio keitimo programos, individuali psichologinė pagalba. Mokyklose įdiegtos įvairios prevencinės programos prieš patyčias, kitokias smurto apraiškas. Viena iš sėkmingai diegiamų programų yra VEIK programa, kurią kūrė ir pritaikė Lietuvos mokykloms Šeimos santykių institutas.
Jei patiriate smurtą arba matote jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje, jaučiatės vieniša, išgyvenate nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinote, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta, nelikite viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau. Paskambinkite:
- telefonu 080066366 (kasdien, 24/7)
- parašiusi el. laišką http:/www.pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos…/ (kasdien, 24/7) arba
- pradėjusi pokalbį internetu www.pagalbosmoterimslinija.lt (kasdien, 14:00-22:00)
Taip pat galite kreiptis:
- Psichologinė pagalba telefonu
- Psichologinė pagalba internetu
- Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais