Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis: santykių kūrimo patirtys

Socialinė rizika tai problema, su kuria susiduria daugelis pasaulio šalių, ne išimtis ir Lietuva. Socialinės rizikos šeimų padėtis reikalauja ypatingo dėmesio ir pagalbos. Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris dirba su socialinės rizikos šeimomis, siekdamas pagerinti jų gyvenimo sąlygas, gerinti šeimos narių gerovę ir padėti jiems įveikti iškilusius sunkumus. Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra sudėtingas ir reikalaujantys daug pastangų. Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis neatsiejamas ir nuo tam tikrų rizikų, kurias gali patirti socialinis darbuotojas.

Lietuvos ir užsienio mokslininkai savo darbuose analizuoja įvairius socialinio darbo su riziką patiriančiomis šeimomis aspektus. Analizuoti socialinių darbuotojų sunkumai teikiant socialines paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius (Stremauskienė ir Žibėnienė, 2014; Kraskauskienė, 2015); socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų įsitraukimas į neformalųjį ugdymosi procesą (Augutavičius, 2019); socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinių problemų turinčiomis šeimomis patiriama profesinė rizika (Žibėtienė ir Mikniūtė, 2016). Taip pat analizuotas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą šeimai (Budrytė ir Kasnauskienė, 2017; Robbins, 2016; Saint-Jacques, Turcotte, and Pouliot, 2018) bei socialinės pagalbos organizavimas šeimose, patiriančiose socialinę riziką (Kavaliauskienė, 2014; Thesis, 2020). Šeimos įgalinimas, pažvelgiant į įvairius socialinius veiksnius analizuotas lietuvių autorių (Dvarionas, Motiečienė, Ruškus, Mažeikienė, Naujanienė, 2014; Sakavickienė, 2014) bei analizuotas ir mediatoriaus vaidmuo socialinio darbo profesinės veiklos kontekste (Raupienė Kavaliauskienė, 2021). Neapibrėžtumo aspektai socialiniame darbe (Rimkus; 2015) ir socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų tarpusavio santykiai (Prakapas, 2007; Crowter ir Cown, 2011).

Savo darbe norėčiau apibrėžti socialinės rizikos šeimų sampratą, jų pagrindinius bruožus. Išnagrinėti, kokį vaidmenį atlieka socialinis darbuotojas teikdamas pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir įvardyti su kokiomis įmanomomis rizikomis jis gali susidurti.

Darbo tikslas

Atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį ir patiriamus sunkumus teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms.

Darbo uždaviniai

  • Apibrėžti socialinės rizikos šeimų sąvoką ir pagrindinius bruožus.
  • Išryškinti socialinio darbuotojo vaidmenis teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms.
  • Įvardyti problemas su kuriomis susiduria socialinis darbuotojas teikdamas pagalbą socialinės rizikos šeimoms.

Darbo objektas

Socialinio darbuotojo vaidmuo

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Socialinės rizikos šeima: apibrėžimas ir bruožai

Socialinės rizikos šeimos išsiskiria tam tikrais bruožais, kurie rodo jų pažeidžiamumą ir poreiki papildomai paramai ir pagalbai iš socialinių paslaugų teikėjų. Socialinės rizikos šeimos, dažnai pasižymi negebėjimu susikurti tinkamų gyvenimo sąlygų, tokiose šeimose vaiko poreikiai yra tenkinami tik iš dalies, arba visiškai netenkinami. Šiose šeimose nepasireiškia aiškiai suformuluotas šeimos gyvenimo modelis.

Būdinga, kad šiose šeimose yra didelis nedarbo lygis, ekonominiai sunkumai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir vaikų priežiūros stoka. Šiose socialinės rizikos šeimose bendravimas yra sutrikęs, o tėvų ir vaikų ryšiai yra labai silpni arba visai nutrūkę. (Mikinataitė, L. Marcinkevičienė, D. 2013)

Socialinės rizikos šeimos esminiai bruožai gali būti susiję su vienu ar keliais iš šių veiksnių, kurie yra pateikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metodinėse rekomendacijose specialistams, organizuojantiems ir vykdantiems socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis. Tai tokie veiksniai kaip

Knygoje „Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas“ (2004, p.127) socialinės rizikos grupės šeimos skiriamos pagal kitokius bruožus, negu nurodyta Lietuvos Respublikos įstatyme apie socialinės rizikos šeimų tipus: šeimos dėl tėvų nedarbo, būsto, ligų, pakartotinės santuokos ir pan. yra socialinės rizikos šeimos; dėl vieno iš tėvų neįgalumo ar kitos ligos kitas tėvas ar motina negali tinkamai rūpintis vaikais, užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų namuose; dėl susiklosčiusių aplinkybių (skyrybos, mirtis, vieniša mama) viena motina ar tėvas augina vaiką ar vaikus, dėl šios priežasties šeima priklauso socialinės rizikos šeimų grupei, jei netinkamai rūpinasi vaikais, jų gerove.

Apibendrinant, galima teigti, kad socialinės rizikos šeima yra šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, bei kurioje dėl įvairių socialinių, psichologinių, ekonominių ar fiziologinių problemų yra sutrikęs tinkamas šeimos funkcionavimas. Šios šeimos pasižymi pagrindinių šeimos funkcijų nevykdymu dėl sudėtingų problemų, tokių kaip alkoholio, narkotikų vartojimas, netinkamas šeimos narių tarpusavio bendravimas bei bendradarbiavimas , socialinių įgūdžių stoka , sudėtinga finansinė padėtis , nedarbas.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Įvairūs autoriai skirtingai apibūdina socialinės rizikos (disfunkcines, daugiaproblemines) šeimas, bet kiekvienas jų įžvelgia, kad joms būdingas negebėjimas savarankiškai spręsti savo problemų, šeimos funkcijų sutrikimas, jos narių poreikių netenkinimas. Todėl socialinės rizikos šeima tampa socialinio darbo objektu. Galima teigti, kad socialiniu darbu siekiama atstatyti socialinės rizikos šeimų funkcionavimą. Socialinės paslaugos teikiamos šeimai tam, kad būtų užtikrintas pozityvus šeimos funkcionavimas.

Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms

Šiame darbe socialinis darbuotojas dažnai susiduria su problemų neigimu, priešinimusi pagalbai. Todėl socialinis darbuotojas turi pasitelkti savo kompetenciją, kad įveiktų priešinimąsi ir padėtų socialinės rizikos šeimai modeliuoti problemų sprendimo variantus. Šiame kompleksiškame procese socialinis darbuotojas turi atlikti daugybę tarpusavyje persipinančių vaidmenų. Dirbdamas su socialinės rizikos šeimomis socialinis darbuotojas etapiškai įgyvendina socialinio darbo procesą, kurio tikslas - šeimos išsaugojimas ir pagalba jai problemų sprendimo procese. Įgyvendindamas šį procesą socialinis darbuotojas atlieka keletą vaidmenų, kurių pagrindiniai yra: konsultavimas ir tarpininkavimas.

Socialinis darbo raida Lietuvoje atsilieka šimtmečiu. Tik narystė ES įtakojo, paskatino Lietuvos socialinių paslaugų reformą. Socialinis darbuotojas pripažįstamas kaip socialinės kaitos ir socialinio stabilumo skatintojas, problemų sprendimo ir žmogiškųjų santykių harmonijos užtikrintojas, klientų įgalintojas bei išlaisvintojas socialinei gerovei didinti. Profesinė socialinio darbuotojo veikla nukreipta ryšių tarp žmonių ir aplinkos gerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.

Socialinių paslaugų svarba - neabejotina. Socialinių paslaugų tikslas yra sudaryti sąlygas asmeniui ar šeimai ugdyti ir stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo problemas, todėl viena iš esminių socialinio darbuotojo užduočių yra konsultuoti socialinės rizikos šeimą įvairiausiais šeimos viduje kylančių problemų klausimais, padėti jai palaikyti ryšius su visuomene, įveikti socialinę atskirtį Socialinės rizikos šeimoms dažnai teikiamos specialiosios paslaugos, kurios apima socialinę priežiūrą ir globą. Todėl socialinio darbuotojo tarpininkavimas yra labai reikšmingas. Socialinio darbuotojo pagrindinis darbas yra kompleksinė parama šeimai. Socialinio darbuotojo taikomi metodai šiam darbui atlikti yra socialinio darbo efektyvumo pagrindas.

Šio darbo tikslas buvo išnagrinėti kaip organizuojamas socialinis darbas su socialinės rizikos grupės šeimomis kaimiškoje vietovėje. Tyrimo objektas - socialinio darbo su socialinės rizikos grupės šeimomis organizavimas. Teoriškai įvertinus moksliniuose darbuose aprašytų socialinio darbo su rizikos šeimomis metodų ir atvejų tyrimus, buvo atlikta dabartinės šio darbo situacijos Lietuvoje ir pasaulyje kokybinės raidos analizė.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Apibendrinant įvairių autorių skelbtą medžiagą socialinio darbo tema, galime teigti, jog kiekvienoje šalyje socialinio darbo pobūdį lemia tos šalies politinės ir ekonominės sąlygos. Lietuvos socialinės politikos modelis bendriausia prasme atitinka Rytų Europos modelį. Lietuvoje socialinio darbuotojo profesija yra gana nauja. Su rizikos grupės šeimomis dirba ne visi socialiniai darbuotojai, kiekvienoje seniūnijoje yra specialus etatas šiam darbui.

Socialinio darbuotojo patiriamos rizikos ir sunkumai teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms

Socialinės rizikos šeimos formavimosi priežastys yra labai įvairios, tačiau pagrindinės yra socialinė atskirtis, alkoholizmas, skurdas, nedarbas. Šios priežastys yra glaudžiai susijusios ir dažnai išplaukia viena iš kitos. Šiuo metu socialinės paslaugos šeimoms pagrinde yra teikiamos savivaldybių lygmenyje.

Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę ir socialinių darbuotojų bei rizikos grupės šeimų apklausos duomenų apibendrinimą, prieita šių išvadų:

  1. Socialinio darbo su rizikos šeimomis organizavimas priklauso nuo įstatyminės bazės, socialinių darbuotojų kvalifikacijos bei naudojamų darbo metodų. Socialiniam darbui su rizikos grupės šeimomis reglamentuoti Lietuvoje yra pakankama įstatymų bazė.
  2. Atlikto tyrimo duomenys parodė, jog socialinių darbuotojų kvalifikacija yra pakankamai aukšta, tačiau tik 53 proc. socialinių darbuotojų išsilavinimas yra socialinio darbo krypties. Socialinių darbuotojų darbo sąlygas galima vertinti kaip geras ar bent patenkinamas.
  3. Du trečdaliai socialinių darbuotojų dirba su socialinės rizikos šeimomis pagal metodiką, tik labai maža dalis socialinių darbuotojų, mano, jog metodika nereikalinga. Socialiniai darbuotojai Panevėžio rajono seniūnijose dirba taikydami nevienodus darbo metodus ir veikia pagal galimybes, pagal būtinumą, atsižvelgdami į vietoje esančią situaciją. Siekiant pastebėti darbo pažangą, socialiniai darbuotojai veda šeimos socialinę istoriją.
  4. Socialiniai darbuotojai su rizikos šeimomis bendrauja įvairiais būdais - vyksta į namus, kviečiasi šeimų narius į seniūniją, kalbasi telefonu. Daugiau nei pusė respondentų teigia, jog klientus dažniausiai lanko kartą į savaitę, tačiau likusi respondentų dalis teigia, jog šeima lankoma nereguliariai.
  5. Socialinės rizikos šeimos Panevėžio rajono seniūnijose dažniausiai yra nepilnos, vaikus augina vienas iš tėvų, tuo tarpu socialinės rizikos šeimų pagrindinės pajamos gaunamos iš socialinių pašalpų.
  6. Alkoholizmas yra dominuojanti socialinė rizika Panevėžio rajono seniūnijoje, apimanti keturis penktadalius apklaustų rizikos grupei priskirtų šeimų. Socialinės rizikos šeimos pagrindine problema beveik visos šeimos įvardino pinigų stygių. Socialinių įgūdžių stoką kaip dažnai pasitaikančią priežastį įvardino du trečdaliai respondentų, o kaip kartais pasitaikančią - dar ketvirtadalis. Taip pat rizikos šeimoms aktualu netinkamas bendravimas šeimoje ir nedarbas.
  7. Socialinės rizikos šeimų atstovai Panevėžio rajone labai pasitiki socialiniais darbuotojais. Daugiau nei du trečdaliai jų nurodė, jog aktualias šeimai problemas padėtų išspręsti socialinis darbuotojas, o dar beveik pusė nurodė - jog seniūnija.
  8. Pagrindinės socialinio darbo kryptys, teikiant pagalbą rizikos grupei priklausančioms šeimoms yra: prevencija, pagalba ir informacijos socialinės rizikos šeimoms teikimas.

Remdamiesi tyrimų rezultatais,galime pateikti šias rekomendacijas: Socialinio darbo gerinimui kaimo vietovėse su rizikos grupės šeimomis dirbantiems darbuotojams rekomenduotume aktyviai bendrauti su įvairiomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis, kaimo bendruomenėmis, šių šeimų giminaičiais ir kt. Būtina skatinti socialinės rizikos šeimų narius patiems aktyviau dalyvauti sprendžiant iškilusias problemas.

Socialinio darbo rašto darbai suteikia galimybę gilintis į socialinio darbo teorijas, metodus ir praktikas. Jie apima socialinių problemų analizę, intervencijų strategijų kūrimą ir vertinimą, bei etikos ir teisės aktų taikymą socialiniame darbe. Šie darbai padeda suprasti, kaip efektyviai teikti paramą įvairioms socialinėms grupėms ir kaip spręsti kompleksines socialines problemas.

Socialinis darbas yra profesija, orientuota į pagalbos teikimą žmonėms, kurie susiduria su socialinėmis, emocinėmis ar ekonominėmis problemomis. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis grupėmis, įskaitant vaikus, suaugusiuosius, senyvo amžiaus asmenis ir šeimas, siekdami gerinti jų gyvenimo sąlygas ir skatinti gerovę.

tags: #socialinis #darbas #su #socialines #rizikos #seimomis