Reabilitacija - tai ne tiesiog vieta, kur „pamasažuos ir pamankštins”. Reabilitologas - tai gydytojas, turintis medicininį išsilavinimą ir papildomą specializaciją fizinės medicinos ir reabilitacijos srityje.
Daugelis pacientų, susidūrę su judamojo aparato problemomis, nesiryžta kreiptis į reabilitacijos centrą, manydami, kad užteks vieno specialisto pagalbos.
Modernūs reabilitacijos centrai naudoja kompiuterizuotą diagnostiką, leidžiančią objektyviai įvertinti paciento būklę ir sekti progresą gydymo eigoje. Dažnai manoma, kad reabilitacija - tai tiesiog keletas fizinių pratimų. Kiekviena iš šių priemonių turi savo specifinius taikymo atvejus ir efektyvumą skirtingoms problemoms.
Specializuoti robotiniai įrenginiai padeda atkurti judėjimo stereotipus po insultų, traumų ar operacijų. Specialūs bėgtakiai, leidžiantys sumažinti gravitacijos poveikį, suteikia galimybę pradėti judėjimo treniruotes anksčiau nei įprastomis sąlygomis. Interaktyvios sistemos, naudojančios virtualios realybės technologijas, padaro reabilitacijos procesą įdomesnį ir efektyvesnį.
Dažnai pacientai atidėlioja vizitą pas reabilitologą dėl finansinių priežasčių, neįvertindami ilgalaikės perspektyvos. Svarbiausia - nedelskite. Kuo anksčiau pradėsite reabilitacijos procesą, tuo greitesni ir efektyvesni bus rezultatai. Tačiau ankstyvos intervencijos efektyvumas yra žymiai didesnis.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros ergonomika
Ypatingai verta atkreipti dėmesį į prevencines reabilitologo galimybes. Šie specialistai gali padėti užkirsti kelią problemoms dar prieš joms tampant lėtinėmis. Dauguma žmonių į reabilitologą kreipiasi tik tuomet, kai problema tampa nebepakenčiama.
Fizinės terapijos sesija gali padėti atkurti judėjimą ir sumažinti skausmą.
Psichosocialinė reabilitacija
Šiandieninė sveikatos apsaugos ministerijos politika skatina mažinti valstybės finansuojamų lovų skaičių psichiatrijos ligoninėse. Pasak psichikos sveikatos specialistės, vis svarbesnė tampa psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje. Todėl psichosocialinė reabilitacija tampa vis svarbesnė.
Psichosocialinė reabilitacija yra rimta pagalba. Ji skiriama sergantiems tokiomis sunkiomis psichikos ligomis kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, bipolinis afektinis sutrikimas, kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, sunkių nuotaikos sutrikimų, taip pat tais atvejais, kai smarkiai sutrikusi žmogaus veikla, elgesys ir socialinė adaptacija.
Psichosocialinė reabilitacija padeda integruotis į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie bihevioristinę teoriją
Paslaugos teikiamos 18-60 metų asmenims“, - aiškina D. Kalantienė.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
Vertinimo etapas
Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
Planavimo etapas
Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai.
Psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
Taip pat skaitykite: Teoriniai modeliai
Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
Ilgalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.
Ergoterapija
Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus grupių asmenimis, t. y. ir vaikais, ir jaunimu, ir pagyvenusiais asmenimis, taip pat gali dirbti individualiai ir grupėmis. Ergoterapeutai dažnai vadinami „veiklos“ specialistais, nes analizuoja kasdienes, darbines, profesines, laisvalaikio veiklas ir išsiaiškinę kliūtis, ribojančias gebėjimą vykdyti jas, siekia asmens ar grupės gerovės ne tik lavindami įgūdžius, koreguodami asmenų kasdienio gyvenimo įpročius ir vaidmenis, bet ir pritaikydami technines pagalbos priemones ir aplinką.
Juk susirgus ar įvykus traumai labai svarbi ir aplinka, todėl ergoterapeutai gali patarti, kaip prisitaikyti namų ar darbinę aplinką ir būti nepriklausomais nuo kitų.
Ergoterapija padeda prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
Ergoterapeutai išmano ir sveikos gyvensenos, sveikatinimo, sveikatingumo principus, todėl gali dirbti ir su neturinčiais negalios ar ligos, tačiau, pavyzdžiui, moko ergonomiškai prisitaikyti darbo vietą ar dirbti produktyviau“, - apie ergoterapeutų darbo specifiką pasakoja Vilniaus kolegijos Reabilitacijos katedros lektorė, ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė.
Studentai sužino, kaip padėti asmenims savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į pačių asmenų norus, poreikius, pomėgius ir visuomenėje nusistovėjusias tradicijas bei vertybes. Taip pat įgyja žinių, kaip teisingai vertinti ir lavinti motorinius, socialinius, emocinius ir psichologinius, bendravimo, mokymo ir mokymosi bei vykdomuosius asmenų įgūdžius.
Būsimi specialistai susipažįsta ir su esminiais ergonomikos principais, t. y. kaip dirbant nepakenkti sau, kaip to išmokyti pacientų šeimos narius, išmoksta parinkti ir pritaikyti ortopedines, technines priemones ir kt.
„Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete Ergoterapijos studijų programos studentai mokosi anatomijos, fiziologijos, sužino, kaip įvairios ligos ar traumos pažeidžia žmonių organizmą ir kokios įtakos tai turi jų atliekamoms veikloms. Būsimieji ergoterapeutai studijuoja klausos ir regos negalią turinčiųjų, traumatologinę ir ortopedinę, pediatrinę, neurologinę, senų ir pagyvenusių žmonių, psichikos sveikatos ergoterapiją, užimtumo terapiją, fizinę mediciną ir reabilitaciją, socialinę ir profesinę reabilitaciją.
Be to, studentai daug laiko skiria praktinių įgūdžių lavinimui - tam yra moderniai įrengtos auditorijos. Vėliau būsimieji ergoterapeutai profesinius įgūdžius lavina atlikdami praktikas įvairiose ligoninėse, medicininės reabilitacijos centruose, poliklinikose, vaikų raidos centruose, globos namuose, bendruomenės centruose ir kitose įstaigose, kuriose dirba ergoterapeutai“, - teigia Vilniaus kolegijos lektorė, ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė.
Po trejų studijų metų Ergoterapijos programos absolventai įgyja reabilitacijos profesinio bakalauro laipsnį ir ergoterapeuto kvalifikaciją. Todėl sėkmingai dirba ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, reabilitacijos ir šeimos sveikatos centruose, socialinės ir profesinės reabilitacijos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos institucijose, pensionatuose, kliento/paciento gyvenamojoje ir darbinėje aplinkoje, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių gamybos bei pritaikymo įstaigose, ministerijų ir savivaldybių padaliniuose.
Fizinė medicina ir reabilitacija
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas specializuojasi diagnozuojant, gydant ir valdant įvairias ligas ir būkles, kurios paveikia judėjimą ir funkciją. Tai apima raumenų ir skeleto sistemos problemas, neurologines būkles, tokias kaip insultas ir stuburo smegenų pažeidimai, taip pat reabilitaciją po operacijų ar traumų.
Fizinė medicina apima platų spektrą gydymo metodų.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai taiko įvairius gydymo metodus, įskaitant:
- Kineziterapiją
- Ergoterapiją
- Vaistus
- Injekcijas
- Chirurgiją
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti įvairias priemones, tokias kaip įtvarai, ramentai ar vežimėliai, kad padėtų pacientams judėti ir funkcionuoti.
tags: #ergonomikos #taikymas #reabilitacijoje