Socialinis darbas, kaip profesija, nuolat kinta ir tobulėja. Jo teorinį pagrindą sudaro įvairios žinios, požiūriai, modeliai, pagalbos metodai ir jų taikymo būdai, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų, bei vertybių sistema.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime bihevioristinę socialinio darbo teoriją, jos pagrindinius principus, taikymo galimybes ir vertinimą. Šiuolaikiniai iššūkiai kelia vis didesnius reikalavimus socialinių darbuotojų profesinei veiklai, todėl būtina nuolat tobulinti teorines ir praktines žinias, ugdyti profesinius įgūdžius ir vertybines nuostatas.
Socialinio darbuotojo profesinės veiklos esmė - socialinio darbo praktika. Kiekviena teorija siūlo skirtingus problemų sprendimo būdus, atsižvelgiant į konkrečias situacijas ir klientus.
Bihevioristinė teorija, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje, iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus elgesį ir jo korekciją. Ši teorija, atsiradusi kaip atsakas į psichoanalizę, pabrėžia aplinkos veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Bihevioristai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo objektą, sutelkdami dėmesį į stebimą elgesį.
Biheviorizmo Esmė ir Pagrindiniai Principai
Biheviorizmas - tai materialistinė psichologija, kuri žmogaus elgesį (išorinius pasireiškimus ir refleksus) laiko psichologijos objektu, o ne sąmonę. Ši kryptis neigia paveldėjimą, atmeta tradicines psichologijos sąvokas (pojūtį, jausmą, protavimą, atmintį) ir akcentuoja išorinę žmogaus elgseną bei aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Bihevioristai daugiausia dėmesio skiria tam, ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Jie nagrinėja mokymo bei išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai.
Pagrindinė biheviorizmo prielaida - žmogaus elgesį lemia aplinkos įvykiai. Svarbiausias biheviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas praktikoje.
Socialiniai darbuotojai, vadovaujantis šia teorija, turi išsiaiškinti ir išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Esminiais dalykais tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai. Profesionalą domina ne kliento elgesio priežastys, bet pasekmės.
Ši teorija socialiniam darbui suteikia tikslumo, objektyvios analizės ir vertinimo, o pokyčiai aplinkoje tampa labiau nuspėjamais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Pagrindiniai Biheviorizmo Atstovai ir Jų Indėlis
Ryškiausi biheviorizmo atstovai:
- Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorija parodė, kaip organizmai gali išmokti reaguoti į neutralius stimulus, susiejant juos su reikšmingais.
- Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo teorija pabrėžia, kad elgesys yra kontroliuojamas pateikiant pozityvius stimulus (paskatas), o bausmės nėra veiksmingos.
- Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus ir nustatė, kad elgesys, kuris sukelia teigiamas pasekmes, yra labiau tikėtinas pasikartoti.
- Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai matyti ir išmatuoti, o elgesys yra reakcijų į aplinkos stimulus visuma.
- Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorija parodė, kad žmonės mokosi stebėdami ir imituodami kitų elgesį.
Bihevioristinis Socialinio Darbo Modelis
Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą, naudojant įvairias technikas ir metodus, pagrįstus mokymosi principais. Šis modelis apima kelis svarbius žingsnius:
- Kliento įvertinimas: Nustatomas stimulo ir reakcijos ryšys, lemiantis kliento elgesį. Tai apima elgesio analizę, tikslų sąlygų, kurioms esant pasireiškia netinkamas elgesys, išsiaiškinimą.
- Tikslų nustatymas: Aiškiai apibrėžiamas nepageidaujamas elgesys ir įvardijamas pageidaujamas elgesys, kurio siekimas yra apibrėžiamas kaip tikslas.
- Plano sudarymas: Išskiriami uždaviniai, kas bus daroma, keičiant elgesį. Elgesio keitimo žingsniai turi atitikti kliento galimybes, užsibrėžiant realius tikslus.
- Sutarties sudarymas: Visa tai, kas buvo apibrėžta ir numatyta, surašoma sutartyje. Įvardijamas atlygis už pasiektus rezultatus ir numatomos pasekmės (kai kuriais atvejais bausmės), jei nebus laikomasi susitarimo.
- Vertinimas ir analizė: Stebimi, analizuojami ir vertinami pasikeitimai, jų veiksmingumas ar neveiksmingumas, atlygio turinio ir tvarkos tinkamumas.
- Rezultatų įtvirtinimas: Pasiekti rezultatai arba pokyčiai turi būti įtvirtinami. Klientas pritaiko įgytus įgūdžius realiame gyvenime.
Operantinio Determinavimo Taikymas Socialiniame Darbe
Operantinis determinavimas, arba operantinis sąlygojimas, yra vienas iš pagrindinių bihevioristinės teorijos principų, plačiai taikomas socialiniame darbe. Ši teorija teigia, kad elgesys yra veikiamas pasekmių, kurios atsiranda po to, kai tas elgesys įvyksta. Jei pasekmės yra teigiamos (paskatinimas), elgesys yra labiau tikėtinas pasikartoti ateityje. Jei pasekmės yra neigiamos (bausmė), elgesys yra mažiau tikėtinas pasikartoti.
Socialiniame darbe operantinis determinavimas gali būti naudojamas įvairiais būdais, siekiant padėti klientams keisti savo elgesį.
- Paskatinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti įvairias paskatas, kad sustiprintų pageidaujamą elgesį. Paskatinimai gali būti materialūs (pvz., dovanos, pinigai) arba socialiniai (pvz., pagyrimas, dėmesys).
- Bausmė: Socialinis darbuotojas gali naudoti bausmes, kad sumažintų nepageidaujamą elgesį. Tačiau bausmės turėtų būti naudojamos atsargiai ir tik tada, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. Bausmės gali būti materialios (pvz., baudos) arba socialinės (pvz., kritika, ignoravimas).
- Elgesio formavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti elgesio formavimo techniką, kad palaipsniui išmokytų klientą naujo elgesio. Ši technika apima paskatinimą už kiekvieną žingsnį, kuris veda prie pageidaujamo elgesio.
- Išnykimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti išnykimo techniką, kad sumažintų elgesį, kuris nėra paskatinamas. Ši technika apima ignoravimą elgesio, kuris anksčiau buvo paskatinamas.
Socialinio Išmokimo Teorija
Socialinio išmokimo teorija, sukurta Alberto Banduros, pabrėžia, kad žmonės mokosi ne tik per tiesioginę patirtį (paskatinimus ir bausmes), bet ir stebėdami kitų elgesį. Ši teorija teigia, kad žmonės gali išmokti naujų elgesio būdų stebėdami kitus žmones, ypač tuos, kuriuos jie laiko autoritetais arba modeliais.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinio išmokimo teorija socialiniame darbe gali būti naudojama įvairiais būdais:
- Modeliavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti modeliavimą, kad parodytų klientui, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas gali vaidinti situaciją, kurioje klientas turi išreikšti savo jausmus, ir parodyti, kaip tai padaryti tinkamai.
- Stebėjimas: Socialinis darbuotojas gali paskatinti klientą stebėti kitus žmones, kurie sėkmingai elgiasi tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, klientas, kuris turi problemų su socialiniais įgūdžiais, gali būti paskatintas stebėti žmones, kurie yra socialiai kompetentingi, ir mokytis iš jų.
- Sustiprinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti sustiprinimą, kad paskatintų klientą imituoti elgesį, kurį jis matė stebėdamas kitus žmones.
| Principas | Aprašymas | Pavyzdys socialiniame darbe |
|---|---|---|
| Klasikinis sąlygojimas | Mokymasis asociacijų būdu | Kliento baimės įveikimas, susiejant baimę keliantį objektą su maloniu stimulu |
| Operantinis sąlygojimas | Elgesio keitimas per paskatinimus ir bausmes | Pageidaujamo elgesio skatinimas pagyrimu arba nepageidaujamo elgesio mažinimas |
| Socialinis išmokimas | Mokymasis stebint kitus | Kliento mokymas naujų įgūdžių, stebint modelį |
tags: #socialinio #darbo #teoriju #taikymas