Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Nuo sausio 1-osios po reorganizacijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas.
Vieno langelio principas ir tikslai
Vienas svarbesnių pokyčių - įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą. „Šiuo metu pagalbos poreikius nustato skirtingos įstaigos, nėra sukurtas mechanizmas, suteikiantis galimybę tarpusavyje koordinuoti veiksmus, keistis informacija. Todėl negalį turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis“, - aiškina J. Visai.
Reforma siekia didinti žmonių su negalia savarankiškumą, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties. Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Taip pat bus įtraukta daugiau dėmesio į informacijos prieinamumą ir suprantamumą.
Nauji terminai ir jų diegimas
Nuo 2024 metų pradžios terminai, susiję su pagalbos priemonių poreikiais, bus peržiūrėti: vietoje „darbingumo lygio“ bus vartojamas „dalyvumo lygis“, o „slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos“ pervadinamos į terminus, atitinkančius naująją koncepciją. Tačiau negalios vertinimo procentai nepakis; jie bus nustatomi ne tik darbingo amžiaus asmenims, bet ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Taip pat keisis terminai, susiję su prieinamumo ir dalyvavimo asmens gyvenime užtikrinimo priemonių supratimu.
Specialiosios pagalbos vadybininko kūrimas
Siekiant tiksliau nustatyti, kokios pagalbos ir konkrečių priemonių reikia žmogui, nuo 2024 m. ANTA įves naują pareigybę - pagalbos vadybininką. „Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą“, - sako L. Filatovaitė-Vyčienė. Manoma, kad šios priemonės padės pagerinti dalyvavimą darbo rinkoje ir sumažins informacijos neprieinamumo kliūtis.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
ANTAA - reorganizacijos adresatas
ANTAA susijungia su išlikusiomis institucijomis, todėl teritoriniai skyriai, įskaitant utenos skyrių, tampa svarbūs naujosios vadybos kontekste. Agentūra veiks kaip vienas centras, kuris koordinuos paslaugas, teikiamas žmonėms su negalia, užtikrins nuoseklų informacijos srautą tarp gydytojų, specialistų ir institucijų.
Kokios užduotys laukia teritoriniuose skyriuose
Teritoriniai skyriai, įskaitant utenos skyrių, įgyvendins dalyvumo lygio nustatymo ir individualios pagalbos poreikio įvertinimo procesą. Sprendimai dėl dalyvumo lygio priimami per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo, o tai padės užtikrinti operatyvų aptarnavimą. Jei kyla klausimų dėl dokumentų, gydytojai ir šeimos gydytojai teiks siuntimus į ANTA, o klientai - prašymą dėl dalyvumo nustatymo.
Praktiniai aspektai ir keli keliai į pagalbą
- Šeimos gydytojas paruošsiuntimą į ANTA, įvertins būtinybę, renka išvadas iš specialistų ir kt.
- Prašymo pateikimas ANTA vyksta asmeniškai, o klausimyną užpildo pats asmuo tiesiogiai atvykęs į vertinimą.
- Jei asmens situacija nekinta, gali būti nustatomas neterminuotas dalyvumo lygis - tai reiškia ilgalaikę ar visam laikui galiojančią pagalbą.
- Specialieji poreikiai ir dalyvumo lygio vertinimas gali būti atnaujinamas dėl sudėtingų sveikatos pokyčių arba pasibaigus galiojimo laikotarpiams (pvz., pasibaigus neįgalumo pažymėjimo galiojimui).
Skaitiniai duomenys ir tendencijos
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 221 tūkst. žmonių su negalia; apie 34 proc. jų pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis. Kiekvienais metais apie 23 tūkst. žmonių pirmą kartą prisitaiko prie savo poreikių. Iki 2025 metų tikslas yra padidinti įsitraukimą į darbo rinką iki 39 proc., o 2030 metais - iki 47 proc.
Informacijos prieinamumas ir komunikacijos įvairovė
Naujoje tvarkoje akcentuojamas paprastesnis informacijos pateikimas, suprantamesnė kalba ir didesnis dalyvavimas įvairiose gyvenimo srityse: švietimas, kultūra, politika, darbas ir kt. Taip pat siekiama, kad asmenys su negalia turėtų daugiau galimybių susipažinti su savo teisėmis ir gauti reikiamą pagalbą be ilgo laukimo laikotarpio.
Galimos praktinės situacijos iš tarnybų praktikos
Praktiniai klausimai apima: kaip pratęsti ar keisti dalyvumo lygį, kaip veikia klausimynai, kaip gauti siuntimus į specialistus, kaip įrodyti poreikius, ir kaip reaguoti į galimus sprendimų neatitikimus. Pavyzdžiai iš skaitytojų pastebi, kad kai kuriuose atvejais diagnozių koeficientai ir pagrindinės ligos įrašai gali būti peržiūrimi, o procedūros gali užtrukti dėl papildomų išvadų ar specialistų konsultacijų.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Nauji įvystymai - praktiniai vadovai
Jei žmogus turi teisę į neįgalumo pažymėjimą, jis gali kreiptis dėl dalyvumo lygio nustatymo prieš pensijos amžių ar po jo. Jei sveikata pablogėja, gydytojas gali parengti siuntimą į ANTA siekiant peržiūrėti dalyvumo lygį ar individualios pagalbos poreikį. Kol vyksta sprendimo galutinis priėmimas, svarbu aktyviai komunikuoti su gydytojais ir ANTA.
Turintys klausimų gali kreiptis į savo teritorinį skyrių Utenoje ar kitus regionus dėl konkrečių dokumentų reikalingumo, terminų ir procedūrų naujovių. Svarbu suprasti, kad reorganizacija ir nauji terminai gali keisti kasdieninį aptarnavimo procesą, todėl aktualu sekti oficialias SADM ir ANTA naujienas.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
tags: #darbingumo #lygio #nustatymo #komisija #utenoje