Europoje stebimos ryškėjančios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl sąlygų sveikam ir oriam senėjimui sudarymas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. Ši demografinė transformacija kelia naujų iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms, ypač psichikos sveikatos srityje.
Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos „Sveiko senėjimo“ strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Visame Europos regione kasmet daugėja vyresnio amžiaus asmenų, todėl susiduriama su dideliais iššūkiais - ilgas gyvenimas nebūtinai reiškia sveiką gyvenimą, dažnai atvirkščiai - ilga gyvenimo trukmė susijusi su didesniu sergamumu, neįgalumu bei mirtingumu.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni nei Europos vidurkis. Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018 m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65 m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus.
Psichikos sveikatos iššūkiai vyresniame amžiuje
Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, daranti įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, silpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių sumažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos ir širdies skausmai, apetito bei svorio pokyčiai.
Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai yra lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiama sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą?
Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai vyresnio amžiaus žmonėms
- Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, kartu su nuovargiu, miego sutrikimais, mintimis apie savižudybę.
- Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, dažnai lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas ar drebėjimas.
- Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, veikiantis atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
- Šizofrenija ir šizoafektinis sutrikimas: Sudėtingi psichikos sutrikimai su haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusia valia ir elgesiu.
- Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, stipresnė nei įprasta, trukdanti kasdieniam gyvenimui.
- Kiti sutrikimai: Panikos atakos, nemiga, bipolinis sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), perdegimo sindromas.
Psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas ir statistika Lietuvoje
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje nuo 2014 iki 2023 m. didėjo. Ypač pastebimas 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - sutrikimų skaičius šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Moterų psichikos sveikatos sutrikimai diagnozuojami vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrų. Dažniausiai nustatomi neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai (36 %), antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 %), trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 %).
| Psichikos sutrikimų tipas | Vyresnių nei 65 m. asmenų (%) |
|---|---|
| Demencija (F00-F03) | 80,5 % |
| Nuotaikos sutrikimai (F30-F39) | 24,3 % |
| Šizofrenija ir kt. (F20-F29) | 13,2 % |
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje vis dar išlieka didelis savižudybių skaičius, kuris yra didžiausias tarp Europos šalių. Moterų psichinė sveikata yra pažeidžiamesnė - moterys susiduria su psichikos sutrikimais 1,6 karto dažniau nei vyrai.
Pagalbos galimybės ir intervencijos vyresniems žmonėms Europoje
Siekiant stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse įgyvendinamos įvairios prevencijos, gydymo ir socialinės paramos programos. Viena iš svarbių iniciatyvų - bendradarbiavimas tarp sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų, lekiantis sutelkti išteklius ir užtikrinti inovatyvius prevencijos sprendimus.
Projekto „JA PRISM“ iniciatyva
59 organizacijos iš 20 Europos šalių bendradarbiauja iniciatyvoje „JA PRISM“ (Joint Action in Prevention oriented RIghts-based approach to Support Mental health in vulnerable population groups), siekiančioje sumažinti psichikos sveikatos sutrikimų riziką ar jų poveikį pažeidžiamoms grupėms, tarp kurių - vyresnio amžiaus žmonės. Projektas, finansuojamas iš ES sveikatos programos „EU4Health“ (apie 6 mln. eurų), įgyvendina prevencijos ir pagalbos programas, pritaikytas konkrečių šalių kontekstui.
Projekte numatytos trys pagrindinės praktikos:
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus žmonių integracija į visuomenę
- BIZI programa - skirta savižudybių prevencijai;
- Draugų ratas - padedantis užkirsti kelią vyresnio amžiaus žmonių vienišumui ir socialinei atskirčiai;
- „Act, Belong, Commit“ - skatinti vaikų ir jaunimo emocinę gerovę.
Gydymo metodai
Psichikos sveikatos sutrikimų gydymas apima:
- Psichoterapiją - reguliarias sesijas su specialistu, padedančias pacientams valdyti emocijas, keisti mąstymo modelius ir įgyti naujus įgūdžius.
- Medikamentinį gydymą - vaistus, mažinančius simptomus, dažnai derinamus su psichoterapija.
- Kognityvinę elgesio terapiją (KET) - struktūruotą pokalbį ir užduotis, skirtas keisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Grupinė terapija - pacientų susitikimus, skatinančius socialinį palaikymą ir bendruomeniškumą.
- Psichodinaminę, egzistencinę ir elgesio terapijas - įvairias pagalbos formas, orientuotas į asmenybės suvokimą ir emocijų valdymą.
Prevencinės ir psichosocialinės intervencijos
Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos, tokios kaip švietimas, individualios bei šeimos konsultacijos, paramos grupės, veiksmingai mažina depresijos simptomus ir gerina gyvenimo kokybę. Aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo renginiuose ir bendruomeninėje veikloje yra kertinis sveiko senėjimo veiksnys. Psichosocialinės intervencijos, pritaikytos žmonėms su fizinių ligų apribojimais, suteikia informaciją apie sveikatos ir socialinės apsaugos specialistų pagalbą. Visuomeninė veikla, savipagalbos grupės ir socialinių ryšių stiprinimas mažina izoliaciją, depresijos bei savižudybių paplitimą.
Stigma, pagalbos kreipimasis ir psichikos sveikatos švietimas
Psichikos sveikatos problemų stigma vis dar išlieka reikšminga kliūtimi vyresniojo amžiaus asmenims kreiptis pagalbos. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems daugelis vengia pripažinti savo sunkumus ir neieško profesionalios pagalbos. Nepastebėti ar ignoruoti simptomai, tokie kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga, dažnai priskiriami kasdienio streso požymiams.
Visų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių skaičius auga, tačiau kartu didėja ir sąmoningumas. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai yra mažiau aktyvūs visuomenėje ir linkę vengti psichologinės pagalbos dėl stigmos, todėl būtina skatinti informuotumą ir mažinti socialinę atskirtį per švietimą bei paramos programas.
Europos Sąjungos iniciatyvos psichikos sveikatos srityje
Europos Komisija aktyviai remia sveikos psichikos skatinimo ir psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos veiklas. 2023 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms imtis skubių veiksmų šioje srityje ir apima prevenciją, sveikatos paslaugų kokybės gerinimą bei stigmos mažinimą.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus studentų finansavimo galimybės
- Geriausia ir perspektyvi praktika: ES valstybėms narėms teikiama pagalba geriausių psichikos sveikatos praktikų diegimui, pavyzdžiui, Belgijos bendruomeninių paslaugų stiprinimo ir Austrijos savižudybių prevencijos programos.
- Iniciatyva „Sveikesni kartu“: skirta neužkrečiamųjų ligų ir psichikos sveikatos gerinimo politikai ugdyti.
- Gebėjimų stiprinimas ir mokymas: įgyvendinamos mokymo programos sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams ir socialiniams darbuotojams.
- Kova su stigma ir diskriminacija: kuriamos informavimo kampanijos, geriausių praktikų pavyzdžiai, ekspertinės grupės veikla.
Šios iniciatyvos finansuojamos iš programos „ES - sveikatos labui“ ir apima daugiau nei 30 mln. eurų paramą per pastaruosius metus.
Psichikos sveikatos stiprinimas:
- Fizinė veikla: mažina stresą, gerina nuotaiką ir bendrą fizinę būklę.
- Tinkama mityba: omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai turi teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
- Kokybiškas miegas: būtinas emocinei pusiausvyrai.
- Atsipalaidavimo technikos: meditacija, joga didina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
- Socialinis bendravimas: palaikymas iš šeimos ir draugų stiprina psichiką.
Psichikos sveikatos klausimai Lietuvoje
Lietuvoje psichikos sveikatos problemos tarp vyresnio amžiaus žmonių vystosi dėl demografinių pokyčių, ilgos gyvenimo trukmės, socialinės izoliacijos ir sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos centre pastebimas didėjantis psichikos sutrikimų atvejų skaičius, ypač demencijos ir depresijos simptomų paplitimas.
Pagalbos kreipimasis vis dar ribotas dėl stigma ir žinių stokos. Lietuvoje veikia psichikos sveikatos centrai, psichologų ir psichiatrų konsultacijos, socialinės pagalbos tarnybos ir savipagalbos grupės, tačiau papildomas dėmesys reikalingas paslaugų prieinamumui ir viešinimui.
Svarbu efektyviai taikyti švietimo ir prevencijos programas, integruoti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas bei įtraukti vyresnio amžiaus žmones į bendruomenių veiklą, taip mažinant socialinę atskirtį ir gerinant psichikos sveikatą.
tags: #vyresnio #amziaus #zmoniu #psichikos #sveikata #europoje