Senėjimas yra neišvengiamas gyvenimo etapas, kuris atneša ne tik išmintį ir patirtį, bet ir tam tikrų iššūkių, susijusių su fizine ir psichikos sveikata. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiacija sensta, todėl psichikos sveikatos problemos vyresniame amžiuje tampa vis aktualesnės. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines psichikos sveikatos problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės, jų priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai Senatvėje: Dažniausios Problemos
Vyresniame amžiuje dažnai pasitaiko įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbu atskirti normalius senėjimo procesus nuo patologinių būklių, kurios reikalauja profesionalios pagalbos.
Demencija ir Alzheimerio Liga
Demencija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų senatvėje. Viena iš žinomiausių demencijos apraiškų - Alzheimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje.
Nors paprastai tai vyresnio amžiaus žmonių liga, nedidelei populiacijos daliai - apie 5 proc. gyventojų - Alzheimeris gali pasireikšti nuo 50-55 metų. Tokiu atveju jis ganėtinai sparčiai progresuoja ir žmogus per kelis metus netenka atminties, jo asmenybė pasikeičia iš esmės. Kitais atvejais ši liga gali progresuoti labai lėtai, pvz., 20 metų.
Svarbu pabrėžti, kad demencija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinamas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus žmonių integracija į visuomenę
Kaip atpažinti slaptus demencijos požymius
Depresija
Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Tamašausko teigimu, kai matome vyresnio amžiaus žmones sėdinčius ant sofos, nieko nenorinčius, niekuo nebesidominčius - tai nėra normali būsena. „Tokia bejėgystė, pasidavimas, galvojimas, kad žmogus senas, todėl jam nebeliko nieko kito, tik laukti mirties, yra depresijos ženklas. Tokiai depresinei būsenai senatvėja, kaip ir minėta, įtakos turi ir įvairios somatinės ligos.
Depresijos atveju dar gali būti įtraukiami SSRI grupės antidepresantai, kurie yra žymiai saugesni nei tokie vaistai kaip „Bromozepam“, „Xanax“. Antidepresantai sumažina žmogaus jautrumą, bet neslopina psichinės funkcijos, žmogus išlieka žvalus. Psichiatras atkreipia dėmesį, kad antidepresantų bijoti nereiktų.
Nerimo Sutrikimai
Su amžiumi žmonės dažnai pradeda jautriau reaguoti į aplinką, pvz., tai, ką išgirdo iš televizoriaus ekrano. Jie gali labai pergyventi dėl neigiamų naujienų, nerimauti dėl to, kas nutiks vaikams, anūkams. Šis nerimas gali daryti įtaką aukštesnio kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų atsiradimui.
Vienatvė ir Socialinė Izoliacija
Žmogus - sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visiškai sąmoningai pasirenka gyventi vieni ir tuo pačiu nesijaučia vieniši - sugeba susirasti draugų, gyvena aktyviai bei darniai. Žymiai sudėtingiau, kai vienatvė ištinka staiga: užaugus vaikams ir jiems palikus namus, išsituokus arba mirus sutuoktiniui, staiga netekus darbo, išėjus į pensiją ar persikrausčius gyventi į kitą vietą.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus studentų finansavimo galimybės
„Mūsų visuomenėje vyrauja gajus stereotipas, kad senas žmogus ir vienatvė yra tarsi neatsiejami dalykai, todėl atrodo, kad ja skųstis negalima, negražu ar net gėdinga - juk tai „natūralus dalykas“. Visgi, jei žmogus būdamas vienas jaučiasi apleistas, nereikalingas ar pamirštas, ir net pokalbis su atsitiktiniu žmogumi gatvėje tampa kone gražiausiu dienos įvykiu, vargu, ar šią būseną galima pavadinti natūralia“, - pasakoja A. Gydytoja psichiatrė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms dažnai yra sunkiau prisitaikyti prie gyvenimo pasikeitimų, kai dalis draugų jau yra mirę, susirasti naujų - nėra galimybės, o neretai dar ir gėdijamasi prisipažinti, kad tokio santykio norisi.
„Dažnas tokiu metu išgyvena baimę, neužtikrintumą, jaučiasi nesaugus dėl ateities, nereikalingas ar apleistas. Numoti ranka į patiriamą vienatvę nereikėtų - dėl jos neretai gali sutrikti miegas, apetitas, atsirasti nenoras bendrauti bei užsisklendimas. Be to, gali kilti ir sunkesnių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimo ar adaptacijos sutrikimai.
Vieniši žmonės dažnai pakliūna į uždarą ratą: bėgant metams siaurėja jų socialinių ryšių ratas, dėl to prastėja ir socialiniai įgūdžiai, mažėja pasitikėjimas savimi, didėja patiriamas stresas, nerimas, atsiranda polinkis į depresiją. Visa tai lemia, kad žmogus atsiriboja nuo kitų ir pradeda vengti net ir prieinamų socialinių kontaktų. Kitaip tariant, vienišumas tampa „chroniškas“. Tuo tarpu nuoširdus bendravimas, draugiškų ryšių kūrimas, galimybė dalyvauti abiem pašnekovams prasmingame pokalbyje sugrąžina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir tuo pačiu gali lemti geresnę gyvenimo kokybę“.
Socialinė izoliacija ne tik emociškai skausminga, bet ir gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, prisidėti prie depresijos išsivystymo. Vienišumo jausmą išsklaidyti gali įsitraukimas į bendruomenės veiklas, savanorystė, apsilankymas vietiniame senjorų dienos centre. Bendravimas - džiugių emocijų variklis.
Kitos Psichikos Sveikatos Problemos
Antra grupė psichikos sutrikimų yra susiję su įvairiais somatiniais susirgimais, kurių padažnėja sulaukus 65 m. amžiaus. Išėjimas į pensiją yra didelis šokas žmogaus psichikai. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad jų pasitraukimas iš darbinės veiklos atrodys vienaip, tačiau realybė neatitinka lūkesčių. Žmonės dažnai jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo kolektyvo, veiklos. Pereinamasis periodas gali būti labai sunkus iki tol, kol jie atranda save ir tinkamą savo buvimą pensijoje. Taip pat sunkumų gali sukelti ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas (kai suaugę vaikai palieka tėvų namus), sutuoktinio netektis.
Taip pat skaitykite: Technologijos vyresniems žmonėms
Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Psichikos sveikatos problemų vyresniame amžiuje priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
- Biologiniai veiksniai: Natūralu, kad su amžiumi žmogaus psichika, smegenys silpsta ir smegenų aktyvumas, kuris būdingas jauname amžiuje, 60-70 m. jau nebebus tas pats. Senatvėje dažni neurodegeneraciniai susirgimai, pavyzdžiui, Alzheimerio liga tiesiogiai paveikia emocinę savijautą, nes sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą. Be to, vyresniame amžiuje neretai išsivysto anemija, cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai, sąnarių pažeidimai, širdies, akių, smegenų kraujagyslių, nervų ir plaučių ligos. Šios sveikatos problemos yra nulemtos procesų, vykstančių organizme ne vieną mėnesį, todėl tikrinantis profilaktiškai, ligą galima diagnozuoti anksti, jai dar nespėjus įsisenėti ir pasiekti sunkios stadijos.
- Psichologiniai veiksniai: Jei žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, psichiatras dar paprastai paklausia, kaip jis miega. Didžioji dalis tų, kurie skundžiasi prasta atmintim, naktį prastai miega, ryte jaučiasi pavargę.
- Socialiniai veiksniai: Ryškią įtaką dvasinei būsenai turi aplinkos ir socialiniai veiksniai. Jeigu žmogus palaiko puikius santykius su šeima, džiaugiasi gyvenimu, nėra priežasčių būti nelaimingam. Net jei žmogus linkęs į depresiją, bet jis turi dalykų, kurie jį pralinksmina, tai gali nusverti genetikos reikšmę.
Vienatvės Įveikimas ir Socialinių Ryšių Palaikymas
Nors vienatvė - sudėtinga būsena, tačiau ją galima įveikti. Pirmas žingsnis - neužsisklęsti savyje, nebijoti prisipažinti, kad savijauta yra bloga ir trūksta ryšio su kitu žmogumi. Lygiai taip pat budrūs turėtų išlikti ir asmenys, turintys vyresnio amžiaus artimųjų.
Asmuo, kuris visą gyvenimą aktyviai sportavo, turėjo aibę pomėgių bei interesų, net ir sulaukęs brandaus amžiaus, kai gyvenimo tempas sulėtėja, paprastai išsaugoja savo pomėgius. Galbūt laikui bėgant kai kurių iš jų tenka atsisakyti, bet vis tiek lieka veiklos, kurios vienija bendraminčius ir padeda palaikyti ryšį su kitais, o kartais ir susirasti naujų draugų“, - pastebi A. Žinoma, tam tikrais atvejais dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose apriboja sveikatos problemos ar dėl jų kylantys judėjimo suvaržymai. Visgi, svarbu nepamiršti, kad šiais laikais užmegzti bei palaikyti socialinius ryšius yra žymiai lengviau, kadangi galima naudotis įvairiomis technologijomis: bendrauti telefonu, socialiniais tinklais ar kitais būdais.
Surasti draugų ir įsitraukti į naujas veiklas niekada nevėlu. Tik nevalia manyti, kad džiugios patirtys pačios turi pasibelsti į duris. Kai žmonės užsidaro ir liūdi, galimybės yra prarandamos. Neturi su kuo pasikalbėti? Pats kaltas! Reikia ieškoti.“
„Kol gali vaikščioti, išeik į lauką. Sutiksi kitą žmogų, kas nors tave pašnekins, ar gatvėje kokią įdomesnę situaciją pamatysi. Jei vaikščioti nebegali, tai tave aplankys socialinis darbuotojas. Jis irgi pabendrauja su žmogumi. Manau, padėties be išeities nėra“.
Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo gali kiekvienas. Tereikia nuoširdžiai senjoro paklausti, kaip jis jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia. Ir, be abejo, padrąsinti išbandyti naujas veiklas - savanorystę ar draugystės pokalbius su bendraminčiais.“
Pagalba ir Gydymas
Jei naujas gyvenimo iššūkis atrodo neįveikiamas, nuolat apie jį galvojama, padėtis atrodo beviltiška, žmogus jaučiasi pasimetęs ir neranda išeities - psichologo pagalba yra itin svarbi. Visgi, tokiais atvejais, kai žmogui sutrinka miegas, niekas nebedžiugina, netenkama noro bendrauti ir tuo pačiu kenčiama nuo vienatvės bei nereikalingumo jausmo - gali prireikti psichiatro skiriamo gydymo.
Kalbant apie šių ligų gydymą, svarbu suprasti, kad demensija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinamas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu. Yra įrodyta, kad sutvarkius dietą, fizinį aktyvumą, demensijos progresas gali labai sulėtėti ar net sustoti. O pats geriausias būdas apsisaugoti nuo demencijos - geras miegas. Nėra kuo didžiuotis, kad miegi penkias valandas per parą. Kiti sutrikimai vyresniame amžiuje taip pat dažnai koreguojami gyvenimo būdo keitimu.
Prevencija
Norint sumažinti šių ligų tikimybę senatvėje, svarbu imtis veiksmų jau jauname amžiuje. Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės - intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie. Kitas faktorius - mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu.
Senjorai, norintys gyventi ilgai ir sveikai, turėtų nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis, nakties miegui skirti bent 8 valandas, sveikai ir subalansuotai maitintis bei reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu.
Visuomenės Požiūris ir Stigmos Mažinimas
Laiku pastebėti senatvės sukeltus psichikos sutrikimus bei juos sėkmingai gydyti trukdo visuomenės požiūris į psichikos ligas. Tenka susidurti su įvairiomis artimųjų reakcijomis. „Nevešiu savo tėvo į psichiatrinę. Ką žmonės pasakys?“ - piktinasi vaikai. Norėčiau pabrėžti: psichikos problemos gali ištikti kiekvieną. Bet kuris galime patekti į avariją, kurios pasekmės - koma ir po jos prasidėjusi aštri psichozė. Nė vienas nežinome, kas mums nutiks rytoj.
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 metais (pagal Higienos instituto duomenis)
| Metai | Psichikos ir elgesio sutrikimai (skaičius atvejų) | Pokytis, palyginti su 2014 m. (%) |
|---|---|---|
| 2014 | X | - |
| 2023 | 1,3X | +1,6 |
| 65+ amžiaus grupė | 1,6X | - |