Paliatyviosios pagalbos paslaugų reikšmė auga dėl vyresnio amžiaus asmenų ir lėtinių bei onkologinių ligų paplitimo didėjimo, taip pat pacientų pageidavimo gauti sveikatos priežiūros paslaugas namuose. Siekiant paliatyviosios pagalbos paslaugų tikslo - sumažinti pacientų ir jų šeimų kančias bei pagerinti gyvenimo kokybę - būtina spręsti pacientų fizinius, psichologinius ir socialinius poreikius. Remiantis tyrimo tikslu, buvo siekiama nustatyti slaugos specialistų patirtį dėl paliatyviosios pagalbos namuose efektyvumo.
Tyrimo tikslai ir uždaviniai
Aim - to determine nurses’ experiences regarding the effectiveness of palliative care services provided at home.
- 1. To identify the advantages of palliative care provided at home, based on nurses' experiences.
- 2. To examine the disadvantages of palliative care provided at home, based on nurses' experiences.
- 3. To reveal nurses’ opinions on improving the effectiveness of palliative care services provided at home.
Metodika
Method: a qualitative semi-structured interview study was conducted, involving 12 nurses who provide palliative care services at patients’ home. The questionnaire consisted of 14 questions covering topics such as work organization, patient needs, advantages and challenges of palliative care services provided at home, and nurses' opinions on improving the effectiveness of these services. Each participant was assigned a code name (S1, S2 ...). Approval for the use of the research instrument was obtained from the Research Ethics Committee of the Faculty of Medicine at Vilnius University (VU MF).
Tyrimo metodika: Išanalizuota trijų Kauno miesto slaugos ligoninių 2008 metais visos gydytojų užpildytos išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės formos Nr.066/a-LK (n=1689). Gauti rezultatai pagal TLK-10 ligos kodą ir gydymo profilį palyginti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu nustatytomis paliatyvios pagalbos teikimo indikacijomis. 2009 metų vasario-kovo mėnesiais atlikta šių trijų slaugos ligoninių pacientų artimųjų anoniminė anketinė apklausa. Atsako dažnis 70,2%(n=151). Abiejuose tyrimo dalyse į atskirą grupę išskirti demenciški ligoniai. Duomenys išanalizuoti naudojant 13 versijos SPSS programinį paketą.
Respondentų išsamios patirtys ir paslaugų privalumai
Results: all respondents stated that providing palliative care services at home allows to manage patients’ symptoms, supports vital activities, and enables individualized attention to each patient. According to all respondents, ensuring not only the physical but also the psychological and social needs of patients is crucial for the effectiveness of these services.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
It was found that, in nurses' opinion, patients improved emotional well-being when receiving palliative care services at home also contributes significantly to service effectiveness. Nurses' experiences show that "this entire complex - namely medical assistance, social, and emotional support - improves a person’s condition" [S11], and that "<…> our support to both relatives and the patient, the attention we provide, consultations from psychologists, social workers, and the actions we take, truly contribute to symptom management and better quality of life" [S12].
Problemos ir trūkumai, nurodyti slaugių
Nevertheless, 8 out of 12 nurses mentioned facing professional challenges when providing these services, such as the limited number of reimbursed services per day per patient, lack of time due to heavy workload, insufficient supply of medical equipment in institutions, shortage of other healthcare professionals (such as surgeons and dietitians) in the team, and the unwillingness of relatives to administer medications or purchase necessary assistive devices.
However, these services still do not fully match inpatient palliative care services due to the limited number of reimbursed services, the lack of 24/7 assistance, insufficient medical equipment, and the shortage of healthcare professionals from other specialties.
Rezultatai iš Kauno slaugos ligoninių (2008 m.)
Results. In nursing hospitals the palliative care was needed by 14.6% of patients with ischemic heart disease, 10.0% - with malignant tumours, 0.1% - with G12 (spinal muscular atrophy and related syndromes), 0.6% - with G35-G37 (demyelinating diseases of the central nervous system), 0.2% - with G93 (anoxic brain damage), 0.8% - with K70-71 (chronic liver insufficience), 0.2% - with N19 (unspecified renal failure).
Išvados: 1. Remiantis išvykusio iš stacionaro asmens statistinių kortelių analize, Kauno miestą aptarnaujančiose slaugos ligoninėse pagal sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas indikacijas iš 1689 slaugytų ligonių per 2008m. paliatyvią pagalbą tikslinga buvo suteikti 438(26,5%) pacientams. Tačiau 5,4% demencija sergančių ligonių, kurie neįtraukti į paliatyvios pagalbos teikimo indikacijas, pagal būklės sudėtingumą priklausė paliatyvios pagalbos ligonių grupei.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
| Diagnozė (TLK-10 / grupė) | Procentas pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba |
|---|---|
| Išemine širdies liga | 14,6% |
| Piktybiniai navikai | 10,0% |
| Spinalinė raumenų atrofija ir susiję sindromai (G12) | 0,1% |
| Demielinizuojančios CNS ligos (G35-G37) | 0,6% |
| Anoksinis smegenų pažeidimas, koma (G93) | 0,2% |
| Lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas (K70-71) | 0,8% |
| Lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo terminalinė stadija (N19) | 0,2% |
Artimųjų apklausos rezultatai
The questionnaire revealed, that nursing term of 120 days as defined by state was insufficient for 70.2% of cases. Special medical care and nursing was necessary for 83.0% of patients. 56% of relatives stated that the disease is progressing and patient needs hospitalization, 47% pointed the risk of death, for 69% of dementia patients the disease was progressing.
2.Slaugos pratęsimo pageidavo 81% slaugomų ligonių artimųjų. Už ilgesnę nei 120 dienų slaugą sutiktų pilnai mokėti 14%, dalinai - 47% respondentų. Už slaugos paslaugas du trečdaliai respondentų sutiktų mokėti pusę valstybės mokamos sumos. Pageidaujamo slaugos pratęsimo termino vidurkis yra 8 mėnesiai.
Nustatytos problemos ir galimi gerinimo kelių pasiūlymai
According to all respondents, ensuring not only the physical but also the psychological and social needs of patients is crucial for the effectiveness of these services. It was found that, in nurses' opinion, patients improved emotional well-being when receiving palliative care services at home also contributes significantly to service effectiveness.
Nurses' experiences show that "this entire complex - namely medical assistance, social, and emotional support - improves a person’s condition" [S11], and that "<…> our support to both relatives and the patient, the attention we provide, consultations from psychologists, social workers, and the actions we take, truly contribute to symptom management and better quality of life" [S12].
Nevertheless, 8 out of 12 nurses mentioned facing professional challenges when providing these services, such as the limited number of reimbursed services per day per patient, lack of time due to heavy workload, insufficient supply of medical equipment in institutions, shortage of other healthcare professionals (such as surgeons and dietitians) in the team, and the unwillingness of relatives to administer medications or purchase necessary assistive devices.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Požymiai, kad jūsų tulžies pūslė veikia blogai
Galimi sprendimai, remiantis tyrimo duomenimis
- Padidinti kompensuojamų apsilankymų skaičių arba lanksčiau nustatyti kompensavimo sąlygas, kad būtų galimybė užtikrinti dažnesnę pacientų priežiūrą.
- Užtikrinti 24/7 konsultacijas ar pagalbą per telefoną ar mobiliąsias komandas, kad būtų mažinamas 24/7 pagalbos trūkumas.
- Pagerinti medicininės įrangos tiekimą slaugos įstaigoms ir tarpdisciplininiam komandų aprūpinimui.
- Skatinti tarpdisciplininį darbą - įtraukti psichologus, socialinius darbuotojus, dietologus bei kitus specialistus į paliatyviosios priežiūros komandą.
- Rengti šeimų švietimą ir palaikymo programas, kad mažėtų nenoras skirti vaistus ar įsigyti reikalingas priemones.
Išvados
Conclusions: based on nurses’ experiences, the effectiveness of palliative care services provided at home is demonstrated through several advantages, such as the provision of emotional and social support, the opportunity for patients to remain at home, symptom management, and improvement in health condition. However, these services still do not fully match inpatient palliative care services due to the limited number of reimbursed services, the lack of 24/7 assistance, insufficient medical equipment, and the shortage of healthcare professionals from other specialties.
Remiantis pateiktais Kauno slaugos ligoninių ir namuose dirbančių slaugytojų duomenimis, paliatyvioji pagalba namuose turi reikšmingų privalumų pacientų gerovei, tačiau siekiant visapusiško veiksmingumo būtini politika, finansavimas, įrangos ir tarpdisciplininių komandų stiprinimo sprendimai.
tags: #sveikatos #mokslas #paliatyviosios #pagalbos #teikimo #analize