2013-03-08 įsigaliojus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimui, kuriuo motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pagrindu 2010 metais iš dalies buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, „Sodra“ suskubo perskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpų nepriemokas tiems asmenims, kurie dėl šių pašalpų sumažino buvo kreipęsi į teismą dar iki šio KT nutarimo įsigaliojimo.
Teisminiuose procesuose pamynusių takus mamų ir tėčių patirtimi ir KT patvirtinta galimybe pareikalauti sugrąžinti neprimokėtas išmokas panoro taip pat ir tie asmenys, kurie nebuvo apskundę „Sodros“ sprendimų dėl jiems paskirtos pašalpos sumažinimo. Tačiau šiems asmenims „Sodra“ atsisako išmokėti nesumokėtą išmokų dalį.
„Sodros“ argumentas - reikia grąžinti nepriemokas toms motinoms, kurios dėl to kreipėsi į bendros kompetencijos teismus. Nesikreipusios esą pripažino, kad nepriemokų joms nereikia. Dar kartą įrodyta, kad Lietuva - stebuklų (tiesa, ne visada malonių) kraštas.
Pasirodo, vienos motinos yra lygesnės už kitas, todėl joms jau grąžinamos nepriemokos už krizės laikotarpiu sumažintas motinystės išmokas, kitoms nėra ir nebus grąžinamos. „Respublika“ aiškinosi šio kuriozo priežastis.
„Sodra“ teigia mananti, kad tie žmonės, kurie nesikreipė į teismus iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo, sutiko su sumažintomis išmokomis, to neskundė, todėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas jų atžvilgiu jau kaip ir yra įgyvendintas: nepriemokos nebebus grąžinamos nei dabar, nei kada nors. „Sodra“ mano, kad tokie žmonės nebeturi teisės į nepriemokų grąžinimą.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
Tačiau tai galiotų tik tėvams. Pensininkai, valdininkai, teisėjai yra traktuojami kitaip, jiems kompensavimas numatytas įstatymų tvarka - visuotinai. O motinystės išmokų grąžinimas nebuvo patvirtintas įstatymais, todėl yra traktuojamas kaip teisminio skundo patenkinimas. Todėl tai ir apima tik tuos žmones, kurie pateikė skundus.
Juk, anot jos, galioja KT įstatymo nuostata, kad neturi būti vykdomi kad ir pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams sprendimai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo KT nutarimo įsigaliojimo.
Remiantis tuo, „Sodra“ vertina, kad „Sodros“ sprendimai, kurių pagrindu buvo sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos, yra įvykdyti, kadangi jie buvo priimti dar iki minėto KT nutarimo įsigaliojimo ir įstatymų nustatyta tvarka jie nebuvo apskųsti.
Paprastai kalbant, jei jums teisėtai paskyrė išmoką, paskui ją abejotinai ar teisėtai sumažino, o KT pasakė, kad tai neteisėta - galite nesitikėti kompensacijos, jei iki KT sprendimo įsigaliojimo neskundėte išmokos mažinimo į teismą.
Tačiau tokia „Sodros“ pozicija nėra iki galo aiški. Sprendimas dėl tam tikrų teisinių santykių nelaikomas įvykdytu, kol asmuo nėra praradęs teisės jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais
Tad „Sodros“ sprendimai dėl pašalpų sumažinimo negali būti laikomi įvykdytais tol, kol asmenys, dėl kurių buvo priimti šie „Sodros“ sprendimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka juos ginčyti.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad „Sodra“, atlikusi pašalpų perskaičiavimą ir sumažinimą, sprendimų asmenims nesiuntė. Tie asmenys, kurie dėl pašalpų sumažinimo kreipėsi į teismą, skundžiamus „Sodros“ sprendimus gavo tik dėl jų išdavimo kreipęsi į „Sodros“ teritorinius skyrius. Tačiau tiems, kurie neskundė „Sodros“ sprendimų dėl pašalpų sumažinimo, iki šiol „Sodra“ šių sprendimų nėra pateikusi.
Tad labai tikėtina, kad asmenys, negavę „Sodros“ sprendimų dėl pašalpų sumažinimo, negalėjo žinoti šių sprendimų turinio bei nustatyta tvarka jų skųsti. Todėl kyla klausimas, ar tikrai tie asmenys, kurie nebuvo gavę „Sodros“ sprendimų ir galimai net nežinojo apie išmokos sumažinimą, gali būti laikomi praradusiais teisę skųsti „Sodros“ sprendimus dėl pašalpos sumažinimo.
Po KT nutarimo įsigaliojimo, keli asmenys šiuo klausimu jau yra pasinaudoję galimybe kreiptis į teismą, reikalaudami įpareigoti „Sodrą“ išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokas, tačiau teismo sprendimo dar teks palaukti.
Tuo tarpu visai likusiai šalies visuomenei ir ypač politikams verta atkreipti dėmesį į tai, kad „visuotiniame skolų grąžinimo laikmetyje“, kai besąlygiškai įsipareigojama atiduoti tai, kas paimta pensininkams ar valdininkams, nepateisinamai vulgariai yra elgiamasi tik vaikus krizės laiku auginusiųjų atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas
„Teisininkai sako, kad kreiptis nėra per vėlu, nes pastebi, kad žmonės prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą į teismus kreiptis negalėjo, mat neturėjo ką skųsti. „Sodra“, skirdama išmokas, privalėjo kiekvienam žmogui pateikti sprendimus, kuriuose būtų nurodytas išmokos sumažinimo faktas. Kai tas faktas nebuvo nurodytas, jie negalėjo to fakto ir skųsti.
Be to, atsiranda priežastis ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes valdininkams, pensininkams iš karto po Konstitucinio Teismo išaiškinimo kompensavimo mechanizmas galios be atskiro kreipimosi į teismus.
Jos teigimu, kol kas į teismus kreipėsi apie 600 mamų. Kasmet vidutiniškai motinystės ir tėvystės išmokų gavėjų yra apie 40 tūkst., iš jų nepriemokos dėl išmokų ribų įvedimo aktualios apie 4 tūkst. Jei visi kreiptųsi į teismus, šie būtų užversti bylomis.
Pasak R.Paulavičienės, tokia sistema sukurta, nes valstybė tikisi, kad ne visi žmonės turės finansinių ar kitokių galimybių bylinėtis ir bus sutaupyta biudžeto lėšų. „Juk ir be prašymo aišku, kad pinigų žmogui reikia. Viskas daroma sąmoningai. Tai tam tikros taupymo priemonės. Galvoja: gal žmogus paprasčiausiai nežino, kad prašymo reikia.
Jos teigimu, laikantis tokios logikos, tai ir tos pačios „Sodros“ darbuotojams galima nemokėti algų, jei jie neparašė prašymų gauti atlyginimus.
„Konstitucinis Teismas šią bylą pradėjo nagrinėti po to, kai į jį kreipėsi skirtingi šalies teismai. Kol Konstitucinis Teismas nebuvo priėmęs nutarimo, šiuose teismuose buvo sustabdytos bylos, kuriose gyventojai skundė „Sodros“ sprendimus mokėti mažesnes pašalpas, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojančius įstatymus dėl pašalpų sumažinimo. Konstituciniam Teismui paskelbus minėtą nutarimą, visos minėtos bylos buvo atnaujintos.
„Jeigu tik būtų toks teisės aktas, „Sodra“ juo vadovautųsi ir nepriemokas, suprantama, grąžintų.
„Buvo bylų, kuriose asmenims, nepraleidusiems termino skųsti sumažintą pensijos mokėjimą, buvo priteista sumažinta pensijos dalis.
„Seimas turėtų priimti specialų skolų išmokėjimo įstatymą. Tai - akivaizdu. Tačiau čia jau politikų bėda. Kiek girdėjau, vien dėl neišmokėtų atlyginimų tarnautojams Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra keli šimtai skundų. Krūviai teismams baisūs.
„Logikos, kad nepriemokos grąžinamos tik toms motinoms, kurios kreipėsi į bendros kompetencijos teismus, nėra. Pasakyčiau netgi daugiau: logikos nėra ir kad į teismus privalo kreiptis pareigūnai, teisėjai, pensininkai.
Teisininkui truputėlį nuostabą kelia net ir pats Konstitucinio Teismo išaiškinimas žmonėms ne tik grąžinti pajamas į ikikrizinį lygį, bet ir mokėti kompensacijas už tai, kad jų pajamos per krizę buvo sumažintos.
„Juk ne koks nors konkretus žmogus kaltas dėl pasaulinės krizės, pajamos sumažintos ne dėl kieno nors užgaidų. Tiesa, yra kai kurių Seimo narių iniciatyva apriboti Konstitucinio Teismo įgalioimus spręsti kai kurias su ekonominiais klausimais susijusias problemas. O tokios iniciatyvos vertos dėmesio. Ekonominius klausimus turi spręsti ne teismai ar dar kažkas, o specialistai.
Juk, pavyzdžiui, jei referendume būtų iškeltas klausimas, ar reikia 10 proc. didinti pensijas, sutikite, kad referendumo rezultatai būtų teigiami. Tačiau ar valstybei nuo to būtų geriau? Ne. Taip ir Konstitucinis Teismas vargu ar peržengė savo kompetencijos ribas, nes jam tokios ribos nubrėžtos.
Tačiau, kita vertus, kaip yra pasakęs Seimo narys Bronius Bradauskas, kai ekonomikai ima vadovauti teismai, tai jau nėra gerai. Todėl geriausia išeitis būtų grynai ekonominiais klausimais į Konstitucinį Teismą nesikreipti. Tačiau jūs pabandykite suvaldyti politikus. Nesuvaldysite.
Konstitucinio Tesimo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė portalui balsas.lt nesiėmė prognozuoti, kiek užtruks ir kokia eile bus svarstomi pateikti nagrinėti prašymai. „Būna, kad kai kuriuos apjungia ir tuomet būna greičiau, bet dabar dar anksti kalbėti“ - sakė R.
Teisminiai ginčai dėl socialinių išmokų
Konstitucinis teismas taip pat priėmė nagrinėti Panevėžio apygardos administracinio teismo paklausimą, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos, suskirstydama į grupes asmenis, negavusius pensijos bei nustačiusi jiems pensijų grąžinimo terminus.
Tuo tarpu Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi dėl pakeistos pensijų mokėjimo tvarkos ir teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Pasak teismo, atsižvelgiant į negautos pensijos dalies išmokėjimo teisinį reglamentavimą, pensininkai nuo 2008 m. įgijo teisėtą lūkestį, kad negauta pensija bus išmokėta vėliausiai iki 2010 m. vidurio.
Negautos pensijų dalies išmokėjimo nukėlimas į ateitį pažeidžia teisę į nuosavybę, nes galimybės disponuoti negauta pensijos dalimi neįgyvendinamos.
Panevėžio apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar Vyriausybė, suskirsčiusi asmenis pagal amžių, negautos pensijos dalies dydį, neįgalumą ir kiekvienai šiai grupei numačiusi skirtingus negautos pensijos dalies grąžinimo terminus, t. y. poįstatyminiu aktu iš esmės sureguliavusi šių asmenų teisės į nuosavybę įgyvendinimą, nepažeidė minimos teisės į nuosavybę.
Klausimas dėl nuosavybės iškilo ir dėl teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo - Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui - Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos turėtą 0,25 ha žemės sklypą Panevėžyje.
Pareiškėja nurodo, kad 1991 m. skunde administraciniam teismui teikdama prašymą atkurti nuosavybės teises ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau 2003 m. pilietybės neteko, todėl nuosavybės teisės jai nėra atkuriamos.
Dėl socialines išmokas reglamentuojančio įstatymo į KT kreipęsis Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, kad socialinės pašalpos skyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į skirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama pagal Konstituciją.
Pabrėžiama, kad nuosavybe yra laikomos ir motinystės (tėvystės) pašalpos. O sumažinus jau paskirtas motinystės pašalpas ar išmokas yra pažeidžiami asmenų, auginančių vaikus, teisėti lūkesčiai, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus ir garantuos atitinkamą pajamų lygį šeimoms, auginančioms vaikus.
Esą pagal KT suformuotas nuostatas net ir susidarius itin sunkiai ekonominei bei finansinei padėčiai šių lūkesčių turi būti paisoma, pareiškime teigia Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Darbuotojų teisės ir motinystės išmokos - ar viskas įstatymiškai taip paprasta?
tags: #motinystes #ismoku #grazinimas #po #konstitucinio #teismo