Ekonominė krizė Lietuvoje palietė daugelį gyventojų, ypač pensininkus, kuriems buvo sumažintos pensijos. Ši situacija sukėlė daug diskusijų ir politinių sprendimų, siekiant atkurti ankstesnį pensijų lygį. Aptarkime, kaip ir kada buvo grąžintos pensijos po ekonominės krizės, kokie buvo politiniai sprendimai ir kokie iššūkiai laukia pensijų sistemos ateityje.
Politiniai Veiksmai Ir Diskusijos Dėl Pensijų Grąžinimo
Artėjant mūšiui Seime dėl pensijų grąžinimo, dirbo ir sunkioji valdžios artilerija. Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį. Seimas priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas gąsdino, kad, padidinus pensijas, Lietuvai pabrangs skolinimasis, o Europos Komisija nubaus, nebeskirdama paramos iš Sanglaudos fondų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas priminė, kad ir, be pensijų padidinimo, kitų metų “Sodros” deficitas - 2,6 mlrd. litų, tad bet koks siūlymas jį didinti esą yra populizmas. Konservatorė pensininkė Danutė Bekintienė aiškino, kad savo ir savo šeimos vardu nusprendė palaukti didesnių pensijų. Beje, po balsavimo Seimo plenarinių posėdžių salėje susirinkę žiūrovai senjorai tyliai pradėjo skanduoti “Gėda!” ir iškėlė atitinkamo turinio užrašus.
Valdantiesiems mobilizavus visas jėgas opozicijos siūlymą pavyko atmesti. Balsuoti prieš pensijų grąžinimą į 2009-ųjų lygį išdrįso tik 33 koalicijos atstovai. 37 valdantieji, iš jų net 15 konservatorių, balsuodami susilaikė. Posėdžių salės balkone politikų diskusijų klausėsi būrelis pensininkų. Svarstant tiek biudžeto projektą, tiek pensijų klausimą Seimo salė priminė dūzgiantį bičių avilį. Per kraštus liejosi emocingos kalbos, laidytos replikos. Valdantieji dėl ankstesnių sprendimų priekaištavo opozicijai, ši dėl dabartinės politikos prie gėdos stulpo kalė Vyriausybę. Kaltinimai lyg kamuoliukas teniso kortuose skriejo iš kairės į dešinę ir atgal.
Kai kurios seimūnų kalbos finansų ministrę Ingridą Šimonytę, vakar Seimo tribūnoje pristatinėjusią finansinius projektus, privertė konstatuoti, kad krašte “tvyro ne tik ekonominė, finansų, bet ir smegenų krizė”. Premjeras pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą dėl buvusios socialdemokratų valdžios veiksmų finansų sektoriuje. Vyriausybės patikslintame biudžeto projekte esminių permainų nėra. Programoms ir projektams finansuoti siūloma perskirstyti apie 50 mln. litų.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Pasiūlymai Ir Nuomonės Dėl Pensijų Didinimo
Opozicija kritikavo antrąjį biudžeto variantą, teigdama, kad nuo tokių projektų “per nugarą turėtų eiti pagaugai”. Pasak jo, 2011-aisiais didinti išlaidas ir deficitą nėra jokių galimybių. Anot jo, šiemet viešųjų finansų išlaidos pajamas viršys 8 mlrd. litų, kitais metais skirtumą siekiama sumažinti iki maždaug 5,5 mlrd. litų.
A.Kubilius teigė, kad pensijų kompensavimas priklausys nuo ekonomikos atsigavimo ir nuo to, kokias pajamas valstybė gaus į biudžetą. Jis patvirtino, kad nuo 2012 metų pensijos nebebus mažinamos ir lygis bus atstatytas toks, koks buvo iki sumažinimo.
Gruodžio mėnesį „Sodra" išmokėjo paskutines pirmojo etapo kompensacijas už krizės metu sumažintas pensijas. Šiemet prasidėjo antrasis per ekonominę krizę sumažintų pensijų kompensavimo etapas, kurio metu sumažinta pensijų dalis buvo grąžinta dirbusiems pensininkams. Pensijų kompensacijos, kurių nebesulaukė gavėjai, dirbę pensininkai, pagal įstatymą, bus išmokėtos jų turto paveldėtojams. Pirmajame etape sunkmečiu sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti nedirbusiems pensininkams.
Buvo siūloma paankstinti senatvės ir valstybinės pensijos kompensavimą, išmokant didesnę dalį kompensuojamosios sumos anksčiau. R. Baškienės duomenimis, įstatymo įgyvendinimui 2017 metais papildomai reikės apie 41,6 mln. Eur. Tačiau atitinkama suma sumažės lėšų poreikis 2018 metams.
Ministrė pabrėžė, kad nuo ateinančių metų, tai yra nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos, pensijos jau bus mokamos tokio dydžio, kokios buvo iki sumažinimo. Sprendimas 2010 ir 2011 metais mokėti mažesnes pensijas buvo laikinas ir adaptuotas sunkmečiui. Kitaip tariant, sumažintos pensijos ir dvejų metų finansiniai praradimai dėl jų sumažinimo pirmiausia bus kompensuojami vyresnio amžiaus pensininkams ir tiems, kurie dėl laikino išmokų sumažinimo labiausiai nukentėjo finansiškai.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Pensijų spąstai: 10 šalių, kuriose jūsų pensijų fondas jau išgaravo
Pensijų Sistemos Pertvarkos Planai
Vyriausybės programoje pensijų sistemos pertvarkai yra skiriamas nemenkas dėmesys. Vyriausybė įsipareigoja nustatyti 4 pakopų pensijų sistemą, ją sudarytų tokios dalys:
- Pagrindinė visiems vienoda ir indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto.
- Valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų pensija, kuri mokama apskaitos vienetų pagrindu ir indeksuojama ir kurios dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų, nenustatant išmokų „lubų“ ir paliekant perskirstymo galimybę.
- Profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškai darbdavio ir asmens, skatinant šią sistemos dalį mokestinėmis priemonėmis bei netaikant šioms įmokoms gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių.
- Dabartinės II ir III pakopos pensijų kaupimo sistemos, įsipareigojant įvertinti jų veiksmingumą ir tobulinimo galimybes.
Kartu programoje pasižadama įvertinti galimybes, iki bus pertvarkyta pensijų sistema, skirti Valstybės socialinio draudimo fondui valstybės biudžeto asignavimus iš valstybės biudžeto mokamoms įmokoms į II pakopos pensijų fondus.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane pensijų sistemos tobulinimo darbai yra tik konkretizuojami numatant jų įgyvendinimo terminus, dauguma darbų lieka 2018 metų pabaigai - 2019 metams. Vertinant šiuos įsipareigojimus Lietuvos socialinės darbotvarkės raidos požiūriu, akivaizdu, kad jokių esminių naujienų nėra, nes iš esmės pakartojamos dar 2011 metų gegužės 24 d. Seimo nutarimo „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių“ idėjos ir pagrindinės kaitos kryptys.
Ministras teigė, kad svarbiausias laukiančios reformos tikslas - pertvarkyti socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą taip, kad ji taptų skaidresnė ir teisingesnė, kad žmonės galėtų ja pasitikėti labiau nei šiandien, taip pat atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos. Jis atskleidė, kad planuojama socialinio draudimo ir pensijų sistemos reforma apims pensinio amžiaus ilginimą ir dalies pensijų išskyrimą iš draudimo sistemos ir mokėjimą jas iš valstybės biudžeto.
Iššūkiai Ir Perspektyvos
Specialistai sutaria, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari ir negyvybinga. Demografai skelbia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja pensininkų, bet mažėja gimstamumas bei dirbančiųjų skaičius. Nieko nedarant, dėl dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo mažės įmokų sumos, kartu augs išmokų apimtys bei gali mažėti pati pensija.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Dr. Gitanas Nausėda tiksliai pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų pajamos yra palyginti mažos šiandieniniams poreikiams, todėl sudėtinga pasirūpinti būsimais poreikiais senatvėje. 2017 metų Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą vienareikšmiškai teigiama, kad Lietuvoje mokesčių sistema dėl jos riboto progresyvumo neefektyviai mažina pajamų nelygybę, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui, skatina didelę emigraciją, kad Lietuva nesusidoroja su jau nuo 2012 metų didėjančia pajamų nelygybe, aukštu skurdo lygiu, ypač neįgaliųjų ir pensininkų.
Kita vertus, akivaizdu, kad kai kurių valdančiosios koalicijos atstovų revoliucingos kalbos apie pensijų kaupimo fondų pertvarką ar net II pakopos naikinimą susiduria su tokio veiksmo teisinio įmanomumo klausimu. Kaip yra 2012, 2014 metais paaiškinęs Konstitucinis Teismas, asmens teisė į kaupimo fonduose jau sukauptas lėšas sietina su jo nuosavybės teisių apsauga. Suprantamas šiuo atveju kaupusiųjų II pakopos pensijų fonduose, ypač daugiau uždirbančiųjų, pasipiktinimas šiais valdančiųjų planais.
Valdantieji, panašu, rūpindamiesi, kad į dienos šviesą vėl neišlįstų „Sodros“ skylė, tarsi imasi ginti mažai uždirbančiųjų ir per mažai investuojančių į savo ateitį interesus. Tačiau toks „gynimas“ atrodo kiek keistai, nes lyg užmirštama, jog niekas žmonių neverčia dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, o ir patys žmonės nėra kvaili ir turėtų gebėti įvertinti finansines rizikas.
EBPO ekspertai pateikė Lietuvos darbo rinkos, socialinės politikos ir migracijos politikos peržiūros ataskaitą. Lietuva negalės šių išvadų nepaisyti, kadangi artimiausiu metu siekia tapti šios turtingąsias valstybes vienijančios organizacijos nare.
| Etapas | Laikotarpis | Gavėjai | Suma |
|---|---|---|---|
| Pirmasis | 2014 - 2016 | Nedirbę pensininkai | Daugiau nei 160 mln. eurų |
| Antrasis | 2016 - 2018 | Dirbę pensininkai | Apie 130 mln. eurų |