Pasaulis keičiasi tokiu greičiu, kokio anksčiau nė nebūtume įsivaizdavę. Socialiniai tinklai ir mobiliosios technologijos akseleravo ryšių plėtojimo ir informacijos dalijimosi greitį. Šiandien žmonės naudoja socialines technologijas, kad galėtų formuoti pasaulio įvykius ir kultūrą. Tuo pačiu metu išmanieji telefonai iš planšetiniai kompiuteriai teikia mobilų ir nuolatinį priėjimą prie informacijos bet kurioje vietoje. Visa tai iš naujo apibrėžė vartotojų santykį su kompiuterija.
Esame matę socialinės medijos jėgą ir jos poveikį visuomenei. Nuo Arabų pavasario iki pasaulinio užimtumo judėjimo: visų šalių gyventojai gali daugiau nei kada nors anksčiau. Bendraujantys individai subūrė minias, sukūrė dideles auditorijas ir nuvertė politikus komunikuodami jų žinutes socialiniuose tinkluose. Mes taip pat matėme socialinės revoliucijos poveikį verslui. Kai „Netflix“ paskelbė keičiantis kainodarą, jo klientai sureagavo iškart paskelbdami 82 tūkst. klientų ir dviejų trečdalių rinkos. Tad tai - socialinės revoliucijos greitis. Vietoje to, kad baimintumėmės šio pokyčio, turime jį išnaudoti, kad būtume kartu su klientais, bendrautume su jais ir patrauktume juos naujais būdais.
Kompanijos, kurios bus sėkmingos ateityje pripažįsta poreikį fundamentaliems pokyčiams bendraujant su klientais ir keičiant save į socialines korporacijas bei radikaliai keisti verslo vadybą. Viena didžiausių pasaulio oro bendrovių „KLM“ taip pat atrado socialinių medijų naudą. Kompanija supranta, kad svarbūs ryšiai, o ne įspūdis. Ji įtraukia klientus socialiniuose tinkluose, kur jie gali užduoti klausimus, registruotis į skrydžius ir diskutuoti apie keliones. Šios pastangos sukūrė fenomenalų kiekį gerų emocijų, kurios pavirs klientų lojalumu. Transformacija reikalauja strategijos, kuri būtų integruota į verslo procesus visoje organizacijoje.
Naujai iškepti specialistai dažnai būna pasibaisėję darbdavių technologijomis, kuriomis jie valdo savo kompanijas. Jie nusivilia prieštvaninėmis programinės įrangos sistemomis, kurios buvo sukurtos gerokai prieš Marko Zuckerbergo gimimą. Jie nori bendradarbiauti su geriausiais organizacijos specialistais ir turėti atvirą priėjimą prie informacijos, taip, kaip jie įpratę asmeniniame gyvenime. Atnaujinimai rodomi socialiniame kanale yra žinių srautas tos informacijos, kuri yra svarbiausia individualiam vartotojui. Interneto grupės padeda specifinėms suburti darbuotojų komandas, dalytis informacija ir bendradarbiauti.
Vadovauti darbuotojams ir juos motyvuoti turbūt yra svarbiausia vadovybės užduotis. Tačiau šiandienos žmogiškųjų išteklių sistemos buvo sukurtos įsakymų ir kontrolės pagrindu, populiariu praeityje. Tai neatspindi šiandieninės darbo jėgos vadovavimo poreikių. Socialaus verslo aplikacijos pakeičia žmonių sąsajas su veiklos rezultatais ir tikslais, moko ir sukuria grįžtamojo ryšio kilpas darbe. Tai leidžia įvertinti tikruosius talentus, matuojant rezultatus, o ne politiką. Todėl darbuotojai bus labiau susiderinę, našūs ir efektyvūs priimdami kompanijos tikslus.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tiesą pasakius, kompanijos, kurios išnaudoja socialines technologijas gali 50 proc. padidinti klientų pasitenkinimą, 48 proc. išauginti konkurencingumą ir 24 proc. padidinti pajamas. Su tokiais rezultatais, socialinė revoliucija taps didžiausiu paradigmos pokyčiu, kurį mums yra tekę matyti. Kompanijos, kurios pasirinks šias kryptis ir transformuosis į socialinius verslus, susijungs su viskuo, kas svarbu ir veda į ateitį.
Kaip socialinė žiniasklaida veikia 13–17 metų vaikų psichinę ir elgesio sveikatą
Socialiniai tinklai: bendravimo forma, o ne pakaitalas
Socialiniuose tinkluose jaunimas praleidžia ištisas valandas, tačiau neverta nuogąstauti, kad virtualus bendravimas pakeis realų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros asistentė dr. Maryja Šupa ir Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys įsitikinę, kad keičiasi tik bendravimo forma, bet ne poreikis. Socialiniai tinklai jaunimui atstoja bendravimą, žinių šaltinį, yra tapę laisvalaikio pakaitalu.
Dr. Maryja Šupa: Komunikacija yra būtina žmonėms išgyventi, ji atsirado kartu su pagrindiniu savo instrumentu - kalba. Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai patenkina bendravimo poreikį, o ne pakeičia komunikaciją. Jeigu kalbėtume apie priklausomybę siaura psichosocialine prasme, tai informacijos vartojimas gali tapti priklausomybe, tačiau technologijos yra priklausomybės simptomas, o ne jos sukėlėjas. Dėl neišreikštų gėdos ir kaltės jausmų atsiradusi vidinė tuštuma užpildoma priklausomybe - nuo alkoholio, lošimų, informacijos srautų ar kt.
Doc. dr. Antanas Kairys: Reikia pripažinti, kad dalis vartotojų tikrai turi probleminio elgesio požymių - yra per daug įnikę į ne pačias geriausias internetines veiklas, tokias kaip lošimai, pornografija. Tačiau apie ypač plačiai paplitusią, visa apimančią priklausomybę nuo interneto kalbėti sudėtinga - tikrai negalime sakyti, kad kiekvienas, daugiau laiko praleidžiantis internete, yra priklausomas. Iš tiesų internete jaunimas randa būdų patenkinti savo poreikius. Mobilieji telefonai, internetas, socialiniai tinklai išstumia kitas anksčiau įprastas elgesio formas. Jaunimas mažiau žiūri televizorių, vis rečiau skaito knygas ar visai neskaito popierinių laikraščių ir žurnalų. Įvairios ankstesnės veiklos, kurios buvo skirtos tam tikrai informacijai gauti ar laikui praleisti, dabar persikėlė į virtualią erdvę.
Kaip kinta asmenybė, kai gyvas bendravimas keičiamas virtualiu?
Dr. Maryja Šupa: Kaip socialinių mokslų atstovė, norėčiau sutelkti dėmesį į socialines praktikas, į tai, kaip veikia žmonių grupės, kokie yra jų poreikiai. Ką veikia paaugliai internete? Jie daro tą patį, ką darė ir ankstesnės, iki socialinių medijų augusios paauglių kartos. Jie internete bendrauja, dalijasi gandais, informacija, tariasi dėl susitikimų, ieško draugų, flirtuoja, tiesiog leidžia laiką vieni su kitais. Toks bendravimas yra svarbus, kad paaugliai išmoktų socialinių normų, formuotųsi jų asmenybės. Ar tai nauja? Manau, kad ne, tik atsirado nauja forma. Dažnai sakoma, kad socialiniai tinklai pakeičia tikrą bendravimą, nors tai yra tiesiog viena iš kelių bendravimo formų, kurias naudoja žmonės. Neturėtume jos vadinti pakaitalu. Vieni socialiniai tinklai skatina daugiau tarpusavio kontakto, gyvesnes reakcijas, kituose tokio aktyvaus bendravimo mažiau, bet visada susipina kelios bendravimo formos. Jei žmogus daug bendrauja virtualiai, jam gali trūkti gyvo bendravimo.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Doc. dr. Antanas Kairys: Nors kai kuriais aspektais virtualus bendravimas panašus į gyvą, jame kartais išryškėja kitokie faktoriai, pavyzdžiui, daug greičiau užsiplieskia emocijos, kurios savo ruožu gali provokuoti, gilinti ir aštrinti konfliktus. Taip pat pastebėta, kad žmonės kartais virtualiai atskleidžia daug daugiau dalykų, kurių nenorėtų atskleisti per realų pokalbį. Naujausios technologijos suteikia daug galimybių - dar niekada nebuvo taip paprasta bendrauti, išlaikyti santykius su toli gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Tačiau nemanau, kad virtualus bendravimas gali visiškai išstumti gyvą.
Dr. Maryja Šupa: Klausant skeptiškų nuomonių apie jaunimą, galima susidaryti įspūdį, kad šiuolaikiniai vaikai jau gimdoje laiką leidžia su planšete, o kai gimsta, tos planšetės iš rankų nebepaleidžia - ir suaugusieji yra bejėgiai ką nors pakeisti. Vaikai neturi jokio įgimto santykio su technologijomis. Vaikai gimsta energingi ir smalsūs. Jie išreiškia norą pažinti pasaulį įvairiais triukšmingais būdais -bėgiojimu, rėkavimu, čiupinėjimu. Kai tėvai nežino, kaip reaguoti į tokį vaikų elgesį, bando sudrausminti įduodami planšetę. Taip auginami vaikai neturi daug galimybių išmokti kitų bendravimo būdų, reikšti emocijas.
Kaip susikalbėti vyresnei kartai su jaunimu, kuris nerodo emocijų, vengia kontakto su aplinkiniais?
Su tokiais vaikais reikia kalbėti apie dalykus, kurie kelia stiprias emocijas, užsiimti veikla, skatinančia kontaktą. Jei vaikui neįdomu, ką kalba mokytojas, ar tai yra jaunosios kartos, ar švietimo programos problema? Kai akcentuojama, kad būtent jaunimui trūksta tarpusavio kontakto, peršasi išvada, kad vyresnė karta yra tokia pat. Pažiūrėkime į vyresnio amžiaus kaimynus, aplinkinius, ar tarp jų matome daug emocijų raiškos, artimo, gyvo bendravimo, ypač su nepažįstamaisiais? Manau, kad ne. Apskritai Lietuvos visuomenė yra uždara, jai trūksta įgūdžių reikšti emocijas, užmegzti kontaktą.
Informacijos perteklius ir melagingos naujienos
Dr. Maryja Šupa: Darbas su informacija reikalauja įgūdžių. Jei informacijos daug, reikia skirti laiko ją atsirinkti ir įvertinti. Internetas savaime nesukuria naujos problemos, bet parodo tam tikrų reiškinių mastą. Tarkime, melagingos naujienos nėra naujas reiškinys, jos atsirado kartu su komunikacija, masinės informacijos priemonėmis. Anksčiau melagingos žinios, paskelbtos per vietinį televizijos kanalą ar riboto tiražo laikraštį, netapdavo globalia problema ir neturėdavo didelio poveikio. O internete pasklidusios melagingos žinios pasiekia plačią auditoriją ir parodo, kad šis reiškinys yra globalus. Vienas nedidelis melagingų naujienų fabrikas gali sėkmingai veikti kaip verslo įmonė ir aptarnauti visą pasaulį.
Doc. dr. Antanas Kairys: Dėl informacijos pertekliaus atsirado daug pokyčių - naujos darbo formos, nauji informacijos vartojimo įpročiai, dažnai bandoma dirbti vienu metu atliekant daug veiksmų, nors tai nėra efektyvu. Darbo procesą nuolat nutraukia didelis srautas elektroninių laiškų, socialinių tinklų žinučių, į kurias bandome atsakyti. Norint suprasti, kaip internetinės veiklos veikia žmogų, reikia paanalizuoti žmogaus psichikos sandarą: baziniai mechanizmai yra paveldimi, todėl internetas šiems įgimtiems dalykams tikriausiai neturės įtakos. Kita vertus, nuolatinis pervargimas, miego trūkumas, savęs lyginimas su socialiniuose tinkluose matomais idealaus gyvenimo vaizdais gali sukelti tam tikrų psichologinių problemų. Gali pasikeisti požiūris į save, vertybės, susiformuoti tam tikros nuostatos. Internetas ir socialiniai tinklai, informacijos perpildyta aplinka padeda plisti netikroms naujienoms, nes jų plitimas remiasi baziniais psichikos mechanizmais. Šiuolaikinė visuomenė turi per daug informacijos, kad galėtų ją apmąstyti, išanalizuoti, patikrinti šaltinius. Kai žinutė skleidžia tam tikrą melagingą informaciją ir turi emocinį užtaisą, žmogus pirmiausia pasikliauja savo emocijomis, todėl greičiausiai tą žinią priims paviršutiniškai ir ja patikės.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Privatumas socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose nutrinamos privatumo ribos.
Dr. Maryja Šupa: Dažnai kalbama apie tai, kad dabar keičiasi privatumo ir viešumo supratimas. Svarbu suprasti, kad privatumo ribos neišnyksta, bet įgyja naujus kontūrus. Kai žmonės bendrauja viešai, nesvarbu, kokia forma - realiai ar virtuliai, poveikis individui gali būti skirtingas. Man, kaip kriminologei, įdomu, kokios yra matomos ir nematomos grėsmės. Kai žmogus į socialinius tinklus įkelia viešai peržiūrai asmeninę informaciją ar nuotrauką, jis supranta, kad tai yra viešas turinys. Kai vienas žmogus panaudoja kito duomenis kenkėjiškais tikslais - yra aiški auka ir kaltininkas, galima atsekti, kas įvyko šio proceso metu. Tačiau sudėtingesni atvejai mažiau akivaizdūs. Nemokamai susirenkami dideli kiekiai vartotojų duomenų, kurie naudojami norint gauti ekonominį pelną. Korporacijos, kurios akcentuoja informacijos viešinimą, siekia sukaupti kuo daugiau asmeninių duomenų, kurie gali būti panaudojami nebūtinai akivaizdžiai ir skaidriai deklaruojamais tikslais. Vartotojo duomenis, pavyzdžiui, buvimo vietą, nematomai renka ir mobiliųjų telefonų operacinės sistemos bei programėlės. Bet kokioje didesnėje interneto svetainėje sekama, kas vyksta vartotojo naršyklėje. Tai tam tikras langas į vartotojo pasaulį. Šalia egzistuoja ir priešingos technologijos - visos šiuolaikinės interneto naršyklės turi privataus naršymo funkciją, kuri suteikia galimybę iš dalies išvengti informacijos sekimo priemonių. Lygiai taip pat socialinis tinklas „Snapchat“, tarp kurio vartotojų dominuoja jauni asmenys, rėmėsi idėja, kad vartotojų kuriamas turinys turi ilgainiui išnykti, o ne būti saugomas.
Doc. dr. Antanas Kairys: Psichologiniu požiūriu savo gyvenimo viešinimas nėra visiškai naujas dalykas, tik nauja forma. Jei pažvelgtume į viduramžius, norėdamas pasipuikuoti didikas samdydavo dailininką ir savo nudailintą portretą pakabindavo garbingiausioje namų vietoje, kad visi svečiai matytų. Dabar keliame savo asmenukes į socialinius tinklus. Atsirado nauja galimybė pasireikšti ir galbūt tai skatina tam tikras narcisistines tendencijas - didelį norą parodyti save, atskleisti savo išskirtinumus. Matome patobulintą gyvenimo vaizdą - juk žmonės įkelia tokias nuotraukas, kurios atspindi, koks jis yra gražus, kaip jis šauniai atostogauja, kokį gerą daiktą turi. Žmonės linkęs lyginti save su kitais: jei visi nieko neturi, tai ir jam nereikia. Jei visi skelbia, kaip šaunu atostogauti Balio saloje, tai ir jam reikia.
Kaip apibrėžti laisvės sąvoką socialiniuose tinkluose?
Dr. Maryja Šupa: Šiuolaikiniuose didžiuosiuose socialiniuose tinkluose anonimiškumo yra mažai. Populiarieji tinklai reikalauja, kad žmogus naudotų savo tikrą vardą ir pavardę, daugelis nurodo tikruosius duomenis. Dažnai tenka girdėti, kad internetas išlaisvina vaikus, jie ten gali daryti ką nori, dėl to nevaržomai sklinda patyčios. Tačiau patyčios internete egzistuoja ne todėl, kad internetas suteikė begalinę laisvę tyčiotis ir likti nenubaustiems, o todėl, kad mūsų visuomenėje psichologinis smurtas yra tapęs kultūrine norma. Internetinių patyčių specifika kita - tokios patyčios gali įvykti bet kur ir bet kada, jos nesibaigia, kai vaikas pakeičia aplinką, pavyzdžiui, grįžta iš mokyklos į saugią šeimą, draugų kompaniją.
Doc. dr. Antanas Kairys: Laisvė socialiniuose tinkluose yra iliuzinė, nes tai - vieša vieta. Jei miesto centre pradėtume garsiai keiktis, gali prisistatyti viešosios tvarkos pareigūnai. Lygiai taip pat apie necenzūrinius žodžius socialiniame tinkle po penkerių metų gali sužinoti tavo darbdavys. Socialinė tinklų erdvė ne tik vieša, bet joje ir informacija išlieka ilgą laiką. Net jei žinutė ištrinama, išlieka ekrano nuotraukos - informacija paplinta dar plačiau. Kita vertus, tai puiki vieta saviraiškai. Kūrybiniai, analitiniai proveržiai naudingi žmogui ir jo aplinkai.
Moralinė panika ir Z karta
Doc. dr. Antanas Kairys: Norėčiau paminėti du dalykus. Pirma, yra toks reiškinys kaip moralinė panika. Kiekvienas naujai pasirodęs dalykas, pokytis sukelia tam tikrą negatyvią reakciją. Socialiniai tinklai yra inovacija, dalis žmonių labai skeptiškai ir net paniškai į tai reaguoja. Panašiai buvo su televizija. Ankstesnė karta puikiai prisimena, kaip tėvai neleisdavo vaikams ilgai sėdėti priešais ekraną, nes „išvarvės akys“, „užaugsi monstru“, jaunimas taps nesukalbamas, agresyvus ir t. t. Tačiau televizija nesugriovė pasaulio. Antra, dažnai minima Z karta. Po 1996 m. gimusių, nuo vaikystės internetą naudojančių žmonių gyvenimas skiriasi nuo ankstesnės kartos, bet dalį skirtumų įžiūrėti verčia mūsų netobula atmintis. Kai kalbame apie dabartinius jaunuolius, darome klaidą lygindami su savo vaikyste ir paauglyste. Žmogus po trisdešimt metų atsimena nuotrupas, dalį prisiminimų tiesiog sukuria, todėl toks palyginimas nėra tikslus.
Dr. Maryja Šupa: Interneto prieinamumas leidžia išspręsti vietos ir laiko apribojimus. Galimybių praplėtimas yra pusiausvyra tarp asmeninių tikslų, motyvacijos ir bendruomenės aplinkos. Klaidinga manyti, kad santykis su socialiniais tinklais yra individualus. Individuali asmenybė lemia dalį to, ką žmogus veikia socialiniuose tinkluose. Kitą dalį lemia socialinės normos, kultūra, ekonomika.
Doc. dr. Antanas Kairys: Vienose srityse suvaržo, kitose - išlaisvina. Sakyčiau, daugiausia naudos iš socialinių tinklų galime gauti, jei juos naudosime sąmoningai ir laikysimės socialinių tinklų higienos: apmąstysime, vardan ko man to reikia, ar man tai tikrai padeda gyventi visavertiškiau, praplėsti savo galimybes, ir atsisakysime to, kas yra nereikalinga. Keli mygtukų paspaudimai ir žiūrėk, ekrane galima pamatyti širdžiai mielą veidą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai laiškai nuo vienos šalies iki kitos nekeliauja kelis mėnesius, galima santykius palaikyti per atstumą. Padeda išlaikyti ryšį.
Socialinių tinklų įtaka santykiams
Remiantis naujausiais tyrimais, socialinių tinklų naudojimas turi teigiamą poveikį socialiniam ryšiui, jei žmonės jais naudojasi. Gyvenime pasitaiko tokių etapų, kai mylimas žmogus apsigyvena už kelių tūkstančių kilometrų. Pagerina bendravimo įgūdžius. 2020 m. klinikinė psichologė Margaret E. Morris atliko apžvalgą apie tai, kaip įvairių tipų santykius užmezgę žmonės naudoja naujausias technologijas. Mokslininkė išsiaiškino, kad svarbiausia ne tai, kokias technologijas jie naudoja, o tai, kaip jie jas naudoja. Kalbėdama apie romantiškus santykius ji pabrėžia, kad dalijimasis nuotraukomis socialiniuose tinkluose gali būti vienas bendravimo būdų. Be to, ginčo metu, pasirodo, bendravimas žinučių pagalba gali būti naudingas. „Ginčo metu bendravimas žinutėmis gali būti naudingas. Tai suteikia žmogui laiko ir erdvės suformuoti tinkamus žodžius, kai pokalbis akis į akį tampa per sudėtingas“, - sako klinikinė psichologė Margaret E.
Tačiau socialiniai tinklai gali ir paskatinti funkcinius sutrikimus. Taip, socialiniai tinklai kartais gali padėti spręsti problemas esamuose santykiuose, tačiau kartu gali turėti įtakos gebėjimui užmegzti naujus santykius. Sumažėja kokybiškas laikas ir pasitenkinimas santykiais. Per didelis socialinių tinklų naudojimas gali neigiamai paveikti kokybišką laiką, sukelti konfliktus ir sumažinti pasitenkinimą santykiais - nesvarbu, ar jei romantiniai ar ne. Tyrimo metu mokslininkai naudojo Instagram programėlės laiko stebėjimą, kad sužinotų daugiau apie ryšį tarp socialinių tinklų bei pasitenkinimo santykiais. Jie nustatė, kad dėl padidėjusio Instagram naudojimo mažėja pasitenkinimas santykiais realiame gyvenime bei padaugėjo konfliktų tarp partnerių.
Galimybė pasukti į kairę. Nors nėra daug empirinių įrodymų, kad socialiniai tinklai susiję su neištikimybe, tyrimų šia tema daugėja. Bendravimas su alternatyviais partneriais gali sukelti nepasitenkinimą santykiais, išsiskyrimą. O socialiniai tinklai suteikia puikiausią galimybę tai daryti. 2017 m. buvo atlikta 338 susituokusių arba kartu gyvenančių porų apklausa. Be santuokos kokybės indekso vertinimo, dalyviams buvo užduodami specifiniai klausimai, susiję su veikla internete, emocijomis ir slaptumu.
Pusiausvyra tarp virtualaus ir realaus gyvenimo
Socialiniai tinklai tapo neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis savo gyvenimo akimirkomis ir greitai gauti informaciją. Tačiau kartu su jų nauda atsiranda ir iššūkių: priklausomybė nuo ekranų, realybės iškraipymas, privatumo problemos ir sumažėjęs dėmesys kasdieniams dalykams. Socialiniai tinklai siūlo daugybę privalumų. Jie padeda palaikyti ryšius su šeima ir draugais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Jie taip pat suteikia galimybę plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčių, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale. Tačiau šis įrankis turi ir tamsiąją pusę. Per ilgas laikas praleistas socialiniuose tinkluose gali sukelti emocinius sunkumus, tokius kaip nerimas, pavydas ir depresija, ypač kai žmonės pradeda lyginti savo gyvenimą su kitų vartotojų rodomu „idealizuotu“ įvaizdžiu. Yra keletas ženklų, kurie rodo, kad socialinių tinklų naudojimas daro neigiamą poveikį. Vienas jų - nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus ar slinkti naujienų srautu be aiškios priežasties. Taip pat verta pažymėti, jog nuolatos naudojantis socialiniais tinklais užsienio kalba, gali atsirasti sunkumų reiškiant savo mintis savo gimtąja kalba.
Kitas svarbus požymis - emocinė priklausomybė. Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp realaus gyvenimo ir socialinių tinklų, reikia sąmoningų pastangų. Naudodamiesi socialiniais tinklais, nustatykite laiko ribas. Daugelis telefonų turi funkcijas, leidžiančias sekti, kiek laiko praleidžiate prie ekranų, ir netgi blokuoti tam tikras programėles po nustatyto laiko. Užuot tik pasyviai slinkę turinį, stenkitės sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. Skirkite bent kelias valandas per dieną, kai sąmoningai atsitraukiate nuo telefonų ir kompiuterių. Stenkitės daugiau laiko skirti veikloms, kurios stiprina ryšius su žmonėmis realiame gyvenime. Tai gali būti pokalbiai su draugais, bendri pomėgiai ar laikas gamtoje.
| Aspektas | Teigiamas poveikis | Neigiamas poveikis |
|---|---|---|
| Bendravimas | Ryšių palaikymas, bendravimo įgūdžių gerinimas | Gyvo bendravimo trūkumas, emocijų užsiliepsnojimas |
| Informacija | Greitas informacijos gavimas, žinių plėtimas | Informacijos perteklius, melagingos naujienos |
| Santykių kokybė | Pagalba palaikant santykius per atstumą | Pasitenkinimo santykiais mažėjimas, konfliktai |
| Privatumas | Privataus naršymo funkcijos | Duomenų rinkimas, privatumo ribų nykimas |
Kartais verta savęs paklausti: kokią naudą man teikia socialiniai tinklai? Ar jie padeda siekti tikslų, ar atima laiką ir energiją? Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, galintis praturtinti mūsų gyvenimą, jei naudojame juos atsakingai. Tačiau jie taip pat gali tapti dideliu iššūkiu, jei jų naudojimas nėra subalansuotas. Atkreipdami dėmesį į tai, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų emocinę ir fizinę būseną, galime sukurti harmoningesnį santykį su technologijomis.
tags: #socialiniu #mediju #poveikis #y #kartos