Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje
Maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
- Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
- Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Kas gali gauti ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Ligos išmokos dydis
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
9 žingsniai kaip gauti nedarbingumą ir išmoką vaiko priežiūrai
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Individuali veikla kaip alternatyva
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais.
Darbdavio pareigos ir darbuotojų teisės
Pagal Lietuvos darbo teisę, darbdaviai privalo užtikrinti savo darbuotojų sveikatą ir saugą, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas įpareigoja darbdavius įgyvendinti priemones, kurios užkirstų kelią darbo vietoje kylančioms rizikoms, įskaitant užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.
Karolina Briliūtė pastebi, kad teisės aktai aiškiai nedraudžia dirbti susirgus, o tai gali perkelti per didelę atsakomybę darbuotojams ir darbdaviams, reguliuojant tokias situacijas vidiniuose darbovietės teisės aktuose.
Ji taip pat pastebi, kad darbuotojai, kurie dirba sirgdami, ypač užkrečiamų ligų atvejais, ne tik kelia pavojų kolegų sveikatai, bet ir pažeidžia Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatytus principus.
„Šis įstatymas įpareigoja darbdavius ir darbuotojus prisidėti prie visuomenės sveikatos užtikrinimo, o darbas susirgus tam trukdo. Darbdaviai turi platų atsakomybių spektrą, siekiant sumažinti riziką, susijusią su sergančiais darbuotojais darbo vietoje. Jie privalo užtikrinti aiškią nedarbingumo atostogų politiką, skatinti darbuotojus prioritetą teikti savo sveikatai, informuoti juos apie jų teises ir pareigas užtikrinant, kad darbuotojai būtų sąmoningi ne tik savo sveikatos, tačiau ir kolegų sveikatos atžvilgiu. Darbdaviai turėtų taikyti aktyvias priemones, tokias kaip sveikatos patikrinimai ar palanki nuotolinio darbo politika, ypač tose srityse, kur „presenteeism“ gali turėti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ar maisto paslaugų sektoriuose bei srityse, kuriose yra nuolatinis kontaktas su asmenimis.
Pasak K. Briliūtės, norint visapusiškai spręsti „presenteeism“ keliamus iššūkius, Lietuvoje galėtų būti svarstomi teisės aktų pakeitimai, numatantys teisines pasekmes už tokių įpareigojimų nesilaikymą bei mechanizmus darbuotojams anonimiškai pranešti apie pažeidimus.
„Šios nuostatos galėtų būti įtrauktos į Darbo kodeksą arba Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, taip sukuriant darnią teisinę bazę, kuri užtikrintų darbuotojų sveikatą ir visuomenės saugumą.
Praktiniai patarimai ir atsakymai į klausimus
Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą?
Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso?
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Noriu nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Įmonė yra apdraudusi darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta?
Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Kaip parašyti prašymą darbdaviui dėl trumpesnės darbo dienos dėl sveikatos priežasčių?
Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.
Pavyzdys:
Prašau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sutrumpinti mano darbo laiką iki 6 val. per dieną, nustatant tokį darbo grafiką: nuo 8.00 val. iki 14.00 val., iki sveikatos būklės pagerėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d.
Ar galiu prašyti darbdavio dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą kaip už pilną etatą?
Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas).Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui - tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti.
Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės?
Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #darbas #nedarbingumo #metu