Šiame straipsnyje aptariama, kaip Lietuvos Konstitucija ir susiję įstatymai reglamentuoja smurto artimoje aplinkoje prevenciją, apsaugą ir pagalbą aukoms. Taip pat nagrinėjami institucijų vaidmenys ir priemonės, skirtos užtikrinti asmenų saugumą.
Pagrindiniai Teisiniai Aspektai
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau - Įstatymas) yra pagrindinis teisės aktas, skirtas užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šio įstatymo paskirtis - sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Įstatymo Tikslai ir Priemonės
- Užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę.
- Taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos priemones.
- Teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
- Nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos Nuo Smurto Orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir nebendrauti su juo.
Orderio Svarbiausi Aspektai
- Įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos.
- Draudimas lankytis smurto auka tapusio asmens gyvenamojoje vietoje.
- Draudimas artintis prie smurto auka tapusio asmens.
- Draudimas bendrauti su smurto auka tapusiu asmeniu.
Orderio skyrimo tvarka
- Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
- Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
- Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Institucijų Funkcijos ir Bendradarbiavimas
Įvairios institucijos ir įstaigos atlieka svarbų vaidmenį smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos srityse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos teikimo tvarkos aprašą, koordinuoja mokymus smurto atpažinimo ir prevencijos temomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Svarbiausios Institucijos
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Sveikatos apsaugos ministerija
- Lietuvos probacijos tarnyba
- Savivaldybės
- Policija
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Smurto Artimoje Aplinkoje Prevencijos Komisija
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Stambulo konvencija
Kas yra Stambulo konvencija?
Konvencija taip pat siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, nes, kaip nurodoma Aiškinamojoje ataskaitoje, tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris panaikinimo esama tiesioginio ryšio.
Konstitucinio Teismo išvadoje pažymėta, kad būtent moterys gerokai dažniau patiria smurtą, be kita ko, smurtą artimoje aplinkoje. Taigi būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pagrindiniai mitai apie Stambulo konvenciją
- Stambulo konvencija nėra paneigiama biologinė moters ir vyro lyčių samprata.
- Stambulo konvencijoje nenumatoma pareiga pasirinkti kitokią lytį nei turima biologinė lytis.
- Stambulo konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių.
- Stambulo konvencijoje nėra reikalavimo nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“.
Pagalba Smurto Aukoms
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
tags: #lietuvos #konstitucija #smurtas