Straipsnyje aptariama Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo istorija ir dabartis. Taip pat aptariamas tarptautinės teisės, Europos Sąjungos (ES) teisės ir užsienio nacionalinės teisės šaltiniai, žydų visuomeninių organizacijų ir užsienio valstybės institucijų veiksmai, paskatinę priimti Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.
Nika Bruskina savo straipsnyje "Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės kontekste" analizuoja šiuos aspektus.
Geros Valios Kompensacijos Už Žydų Religinių Bendruomenių Nekilnojamąjį Turtą Disponavimo Fondas
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas, VšĮ (kodas 302702699) buvo įkurta 2011-12-22. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas, VšĮ įsikūrusi adresu Pylimo g. 4, Vilniuje.
Žydų getas Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metais.
Fondo Veikla ir Finansiniai Rodikliai
2024 metais Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas, VšĮ pardavimo pajamos siekė 4 327 603 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 1 978 010 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 6. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė).
Taip pat skaitykite: Pensijų pokyčiai ir galimybės
Svarbūs finansiniai rodikliai:
- Pardavimo pajamos: 4 327 603 Eur (2024 m.)
- Pelnas prieš mokesčius: 1 978 010 Eur (2024 m.)
- Darbuotojų skaičius: 6
Grafike pateikiama įmonės Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas, VšĮ (kodas 302702699) metų pardavimų pajamos (apyvarta). Įmonės apyvarta - tai gautos ir deklaruotos pardavimo pajamos per metus (be PVM), kurias įmonė deklaruoja Registrų centrui Pelno-nuostolio ataskaitoje (1-a eilutė "Pardavimo pajamos").
Grynasis pelningumas - grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykis. Atskirais atvejais pelningumas gali viršyti 100% - taip dažniausiai nutinka, kai bendrovė turi kitų veiklos pajamų, kurios nėra laikomos pardavimo pajamomis, nes yra gaunamos iš netipinės veiklos. Kaip pavyzdys galėtų būti investavimo pajamos, kurios nėra priskiriamos pagrindinei veiklai, bet teigiamai veikia rezultatą skaičiuojant grynąjį pelną.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas, VšĮ pajamos.
Valstybės Parama ir Turto Perdavimas
Vyriausybė nutarė „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ nuosavybėn perduoti patalpas esančias P. Višinskio g. 24, Šiauliuose.
Taip pat skaitykite: Valios aktas: įvaikinimo procesas
2024 m. Vyriausybės kanceliarijos asignavimuose kompensacijai už nusavintą Lietuvos žydų privatų turtą skirta 5,285 mln. eurų. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl patalpų perdavimo, geros valios kompensacija 2024 m. sumažėtų perduodamo turto Šiauliuose verte - 165 tūkst. eurų.
Vyriausybė anksčiau yra priėmusi sprendimą žydų bendruomenėms perduoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus patalpas Vilniuje, Pylimo g. 4.
Žydų Kultūros Ieškojimai ir Projektai
D. teigia, jog tenorėjo paskatinti jaunus specialistus ir kūrėjus pasidomėti žydų kultūra ir istorija Lietuvoje, tačiau kiek daug atradimų jai pačiai atnešė projekto laikotarpis! Žydų kultūra ir istorija pradėjo domėtis dar mokyklos laikais. Istorijos temos apie tarpukarį Europoje ir Lietuvoje jai buvo tarsi saldainiai.
2024 m. D. susitiko pokalbiui su Kauno žydų bendruomenės pirmininku, aktyviu visuomenės veikėju Gercu Žaku. Tąkart po mūsų jaukaus pasikalbėjimo gimė straipsnis. Susitikimo metu jis palinkėjo peržengti „domėjimosi sau“ ribą ir nuveikti ką nors daugiau šia tema. Kiek vėliau sekė pažintis su Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininku Artūru Taicu. Šis žmogus jau pirmojo pokalbio metu tiek įdomių faktų iš žydiškosios Ukmergės, kadaise žydų vadintos Vilkamirge, pažėrė! Supratau, jog Lietuvoje dar yra ką atrasti iš ankstesniojo žydų gyvenimo.
Taip gimė projekto idėja - pakviesti kurti (rašyti, fotografuoti, rinkti medžiagą) žydų kultūros ar istorijos tema jaunus kūrėjus, žurnalistus arba artimų specialybių žmones. Numatė projekto atradimus pristatyti dviejuose miestuose - Ukmergėje ir Žiežmariuose, žydų kultūrinio paveldo namuose. Nuo pirmos iki paskutinės minutės buvo įdomu stebėti ir stebėtis - ką trys studentės, dalyvavusios projekte, atranda ir ką naujo aš sužinau. Ką parodysime ir apie ką pasikalbėsime su būsimaisiais renginių lankytojais?
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Kaip žinia, esperanto kalbą sukūrė Lietuvoje gyvenęs žydų tautybės medikas Liudvikas Lazaras Zamenhofas. Pirmąjį šios dirbtinės kalbos vadovėlį jis pasirašė daktaro Esperanto slapyvardžiu. Taip ir buvo pavadinta kalba. Esperanto reiškia „tas, kuris tikisi“.
Liudvikas Lazaras Zamenhofas, esperanto kalbos kūrėjas.
Pasak Severijos Marijos Banaitytės, iki šio projekto jos santykis su žydų istorija ir kultūra buvo sąlyginai paviršinis, nes neteko daug domėtis šia tema. Pasirinkdama mokytis esperanto kalbą, ji suprato, jog pačios kalbos idėja atspindi tarpkultūrišką siekį sukurti geresnę aplinką ir paskatinti didesnį susikalbėjimą tarp skirtingų tautų.
Kita projekto dalyvė - Augustė Maziukaitė, teisės absolventė, pasiryžo parašyti apžvalgą tema „Ar XX a. tironijos veikė atsispirdamos nuo istorinio determinizmo prielaidos. Jos tikėjo(si), kad, sukonstravus tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, nebaudžiamumą, nusikaltimus bus įmanoma vykdyti masiškai, eilinių žmonių rankomis.
Gabrielė Kirklytė teigia, kad galimybė kurti fotoparodą „Lyg akmuo, lyg malda“ leido pakeliauti po Lietuvą ir pamatyti nuostabių, ne tik foto kadro vertų vietų. Kažkada litvakų dėka miesteliuose kunkuliavo gyvenimas, tikiu, jog, prisimindami juos, ką nors panašaus mes, jauni žmonės, sukursime. Ar įsikvėpsime šios tautos atkaklumu, ištverme.
Projektui baigiantis, organizuojant fotoparodas ir kviečiant bendruomenes atvykti į baigiamuosius renginius išgirdo labai įvairių pamąstymų ir atsiliepimų iš skirtingų žmonių. Įsimintina - vienas skaitytojas teigė, jog Severija ir aš klaidingai rašome, jog nebėra Telšių ješivos Lietuvoje: „Kaip nebėra? Gal nebuvote nuvažiavusios - pastatas, juk stovi!“ Taip, sutikome - pastatas stovi, tačiau ar jame veikia ješiva? Skaitytojas vis vien nesuprato, ką mes tuo norime pasakyti.
Beveik po kiekvieno kvietimo į artėjančius projekto renginius ar nedidelio teksto publikavimo žydų kultūros ieškojimų tema sulaukdavau pasiteisinimo reikalaujančio klausimo: „Kodėl tu apie tai rašai? Apie lietuviškumą turėtum rašyti!“
Žinome, jog Lietuvos žydų istorijoje, tiksliau XX a. viduryje, užrašyti liūdniausi šios tautos gyvenimo puslapiai. Žinome ir tai, jog tarp mūsų tautiečių buvo žydų gelbėtojų ir kitų. Matyt, kolektyvinėje ar šeimų atmintyje dar esama kažko, dėl ko gėda ir neramu. Tad, suprantu, jog kalbėdama ar rašydama Lietuvos žydų kultūros ir istorijos temomis, rengdama vieną ar kitą projektą, esu tarp mėgstamų ir nemėgstamų tuo pačiu metu: bet koks projektas primena ir iškelia gražius dalykus, pasiekimus, bendruomeniškumą, bet kartu pakrapšto ir skaudančias žaizdas ar gėdos dėmes atmintyje.