Knygoje analizuojama tiek kategoriniu, tiek pajamų ir turto įvertinimo pagrindu teikiama socialinė parama Lietuvoje. Apsiribojama pinigine socialine parama ir išlaidų komunalinėms paslaugoms kompensacijomis, nesigilinant į socialinių paslaugų sritį. Socialinė parama ir ją gaunančių šeimų padėtis nagrinėjama naudojant Statistikos departamento atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimų duomenų bazes.
Kiti duomenys buvo surinkti autorių atliktų originalių tyrimų metu, tiriant šeimų, kurios gauna socialinės paramos pašalpas, nuomonę apie gaunamą paramą. Taip pat pateikiami ir gausių šeimų socialinės paramos tyrimo rezultatai. Tyrimai aprėpia 1999-2006 metus.
Ši knyga yra autorių bandymas kompleksiškai ištirti socialinės paramos sistemą ir socialinę paramą gaunančių šeimų padėtį, gyvenimo sąlygas bei nuomones. Būtina paminėti, kad tiek Lietuvos socialinės paramos sistema, tiek socialinės paramos gavėjų padėtis per pastaruosius kelerius metus nuolat keitėsi dėl bendro socialinio ekonominio proceso vystymosi, taip pat dėl socialinės apsaugos sistemos modifikacijų.
Todėl faktai ir tyrimų rezultatai tampa įdomesni, kai žiūrima į socialinę paramą arba į jos vystymosi ypatumus iš istorinės perspektyvos. Šis darbas taip pat gali būti vertingas lyginamiesiems tyrimams ir pokyčių įvertinimui ateityje. Kita vertus, atlikti tyrimai gali būti naudingi metodologijos prasme, nes parodė duomenų šaltinių ir taikomų metodų stipriąsias ir silpnąsias puses.
Socialinė parama kaip priemonė mažinti skurdą ir remti šeimas
Nagrinėjant socialinę paramą, išskiriamos dvi tendencijos: socialinė parama kaip skurdo mažinimo sudedamoji dalis ir socialinė parama kaip šeimos politikos priemonė. Nemaža dalis paramos nepasiturintiems skiriama šeimoms su vaikais, o vaikų skurdas išlieka svarbiu klausimu ES valstybėse narėse. Dirbantys šeimos nariai turi būti maitintojai kitiems nedirbantiems nariams, todėl pajamos vienam asmeniui tokiuose namų ūkiuose yra mažesnės, palyginti su šeimomis, kuriose yra vienas ar du dirbantys nariai be vaikų iki 18 metų. Dėl šios priežasties socialinė parama nepasiturintiems ir parama šeimoms dažnai yra susijusios.
Taip pat skaitykite: Ekonominė socialinės paramos reikšmė Lietuvoje
Vaikų skurdo lygis OECD šalyse
ES Investicijos Lietuvoje
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Tada atsirado galimybė Lietuvai gauti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų. Pirmajame etape jos buvo gaunamos pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir 2004-2006 Sanglaudos fondo strategiją. Tuo pirmuoju laikotarpiu Lietuvai iš viso buvo skirta 1,720 mlrd. eurų paramos.
Lėšos buvo naudojamos Lietuvoje įgyvendinant daugiau kaip 3,5 tūkst. socialinės ir ekonominės infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, gamybos plėtros, kaimo plėtros, žuvininkystės bei techninės pažangos projektų. 2007-2013 m. pagal Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją Lietuvai vien iš Europos socialinio, Europos regioninės plėtros, Sanglaudos fondų buvo skirta daugiau kaip 6,775 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
2014-2020 m. ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų įgyvendinimui pagal ES fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondų ir iš specialiųjų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo skirta 7,441 mlrd. Vien 2020 m. ES investicijos į Lietuvos ekonomiką sudarė 2,584 mlrd. eurų.
Iš viso per 20 metų iš įvairių ES fondų Lietuva jau yra gavusi daugiau negu 20 milijardų eurų finansinės paramos (Lietuvos indėlis į minėtus fondus per tą laikotarpį buvo apie 4 kartus mažesnis). Gaunamos ES lėšos Lietuvai sudarė galimybę atsinaujinti įvairiose liaudies ūkio srityse, taip pat ir švietimo, kultūros, skatinti ekonomikos, žemės ūkio augimą, turizmo plėtrą, naujų energetinių išteklių ir darbo vietų kūrimą, aplinkos apsaugą, gyventojų kompetencijų kėlimą, pragyvenimo lygiu pradėti pasivyti senąsias ES valstybes, mažinti Lietuvos regionų socialinius bei ekonominius skirtumus.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
2021-2027 m. ES fondų investicijų Lietuvoje programos biudžetas - beveik 8 mlrd. eurų.
Valstybės Skola
Tiesioginė skola - tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Tiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. sudarė 10542 mln. litų. Netiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 2183 mln. litų. Visa oficiali valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 12725 mln. litų.
2001 m. sausio - rugsėjo mėn. eksportuota 13632,5 mln. litų prekių, kurių vertė 17836,3 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas - 4203,8 mln. litų.
Seimo patvirtintame 2001 m. valstybės biudžete numatytas “Sodros”biudžetas sieks iki 42 mln. litų, t.y. socialinio draudimo įmokos.
Nedarbas Lietuvoje
Statistikos departamentas pateikė naują darbo jėgos rodiklį - 2001 m. ketvirčio darbo jėgą. Ją sudaro 1743,4 tūkst. žmonių. Lyginant su 1999 m., darbo jėgos rodiklis sumažėjo beveik 53 tūkst. žmonių. Dėl šių priežasčių 2001 m. spalio pab. šalyje buvo 213,5 tūkst. bedarbių. Nedarbo lygis šalyje 2001 m. lapkričio 1 d. sudarė 12,2 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Nuo metų pradžios šalyje užregistruota beveik 116 tūkst. naujų darbo vietų, iš kurių 74 tūkst. - naujų darbo vietų nuolatiniam darbui.
Socialinės ekonomikos organizacijos
Socialinės ekonomikos organizacijos yra subjektai, kurie daugiausia dėmesio skiria socialiniams ir aplinkos apsaugos tikslams ir didžiąją savo pelno dalį vėl investuoja į organizaciją. Europoje yra 2,8 mln. socialinės ekonomikos subjektų, kuriuose dirba 13,6 mln. žmonių ir kurie siūlo pagrindinių mūsų visuomenės uždavinių sprendimus. Jie apima įvairius sektorius - nuo priežiūros paslaugų iki antrinio perdirbimo - ir yra įvairių formų - nuo kooperatyvų iki socialinių įmonių.
Kuriant tinkamą aplinką, kurioje galėtų klestėti socialinė ekonomika, labai svarbios politikos ir teisinės sistemos. Siekdama spręsti šiuos klausimus, 2023 m. Europos Komisija pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl pagrindinių socialinės ekonomikos sąlygų plėtojimo. Ji taip pat paskelbs ES valstybėms narėms skirtas gaires dėl mokesčių sistemų socialinės ekonomikos organizacijoms ir sudarys palankesnes sąlygas lengviau susipažinti su valstybės pagalbos gairėmis.
Socialinės ekonomikos subjektams turėtų būti teikiama verslo plėtros parama, kad jie galėtų steigtis ir plėstis, taip pat perkvalifikuoti savo darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją. 2021-2027 m. Europos Komisija siekia padidinti savo paramą, kad ji viršytų apskaičiuotą 2,5 mlrd. eurų.
Be kitų veiksmų, 2023 m. Europos Komisija paskelbs naujus ES socialinės ekonomikos vartus, siekdama užtikrinti, kad socialinės ekonomikos subjektai galėtų vienoje vietoje rasti visą jiems reikalingą informaciją apie ES finansavimą, politiką, mokymus ir iniciatyvas. Be to, 2022 m. ji paskelbs naujus finansinius produktus pagal programą „InvestEU“ ir pagerins galimybes gauti finansavimą.
2022 m. Veiksmų planu siekiama, kad socialinė ekonomika taptų matomesnė ir kad šios srities veikla ir potencialas būtų labiau pripažįstami. Europos Komisija vykdys komunikacijos veiklą, pabrėždama socialinės ekonomikos vaidmenį ir ypatumus. Be to, Europos Komisija pradės tyrimą, kad surinktų kokybinius ir kiekybinius duomenis, kad geriau suprastų socialinės ekonomikos padėtį visoje ES. Šiandienos veiksmų planu Europos Komisija taip pat skelbia vadinamąją pertvarkos trajektoriją, kad, palaikydama dialogą su valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis, padėtų vykdyti žaliąją ir skaitmeninę socialinės ekonomikos pertvarką.
tags: #8 #socialines #paramos #ekonomika