Paliatyviąja pagalba vadinamos paciento, sergančio pavojinga gyvybei liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės.
Lietuvai išliekant viena sparčiausiai senėjančių valstybių Europos Sąjungoje, toliau slaugos palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis tik didės.
Ilgalaikės priežiūros schema. Šaltinis: SAM
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prognozėmis, 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5 tūkst. 600 asmenų.
Šiuo metu, nors paliatyviosios pagalbos paslaugos nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams visoje Lietuvoje teikiamos nemokamai ir neribotai, iš 12-15 tūkst. gyventojų, kuriems reikalinga tokia pagalba, ją gauna tik trečdalis.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Atsižvelgiant į šias tendencijas dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas - 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos. Šaltinis: VLK
Siekiama, kad 70 proc. paliatyviosios pagalbos būtų teikiama namuose.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus.
Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga - progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalinga simptomų terapija, t. y.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Todėl, skiriant paliatyviąją pagalbą, atsisakyta konkrečių diagnozių, o vertinant šių paslaugų poreikį atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir pagalbos reikalingumą.
Paliatyviosios Pagalbos Paslaugų Struktūra Lietuvoje
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos (LPMD) prezidentė Rasa Dagienė sakė, kad šiuo metu daugiausiai - beveik 70 proc. - paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje yra teikiama stacionare.
Ambulatoriškai teikiamos paslaugos sudaro beveik 30 proc., o dienos stacionaro - vos 1 proc.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos gavėjų skaičius kasmet išauga vidutiniškai 7 proc.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, sveikatos priežiūros įstaigoje arba dienos stacionare.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką.
Jos iniciatyva, visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose.
Taip pat, dėl augančio onkologinių susirgimų skaičiaus bei visuomenės senėjimo tendencijų yra dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas - 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų.
Siekiama, kad 70 proc. paliatyviosios pagalbos būtų teikiama namuose.
Vaikų Paliatyvioji Pagalba
Liepos mėnesį VUL Santaros klinikose pradėjo veikti Vaikų skausmo ir ilgalaikio gydymo skyrius, kuriame teikiama ilgalaikė pagalba nepagydoma arba gyvenimą trumpinančia, progresuojančia liga sergantiems vaikams.
D.Ruževičienė: Statistiškai taip, nes daugėja neįgalių vaikų.
Ruošdamasi vienam pranešimui analizavau statistiką.
Paaiškėjo, kad per penkerius metus, nežiūrint į tai, kad sumažėjo gimstamumas, neįgalių vaikų skaičius išaugo - šiemet jų yra 1,5 tūkstančio daugiau, nei prieš penkerius metus.
Iš viso neįgalių vaikų Lietuvoje yra apie 16 tūkst., o turinčių sunkią negalią - apie 3,5 tūkst.
Beje, turinčių sunkią negalią vaikų per penkerius metus padaugėjo beveik 900.
V.Žilinskaitė: Tiek daug priežasčių, kad būtų sunku išskirti vieną.
Visų pirma pažiūrėkime, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, kaip keičiasi mūsų mityba.
Iš to seka genetika, paveldimumas ir taip toliau.
Gimsta gerokai daugiau vaikų, sergančių sudėtingomis, negalią lemiančiomis ligomis.
Dalis vaikų iš karto gimę susiduria su grėsme gyvybei.
Dėl įgimtos ligos ar neįgalumo jie negali išgyventi ar gyvena tik medicininių intervencijų pagalba.
Būtent tokių vaikų pradėjo daugėti.
Labai daugėja ir alerginių, imuninių ligų.
Visa tai susideda.
Globalus dalykas ir vienos priežasties niekaip neišskirsi.
Dar viena priežastis, kodėl taip yra - ir medicinos progresas.
Anksčiau tokie vaikai mirdavo, o dabar jie išgyvena.
Nors mes nežinome, kokio neįgalumo laipsnio vaikas toliau bus, bet medicina eina į priekį ir galbūt po kelių metų mes jam galėsime padėti?
Gal jis išgyvens, pasveiks ir tėvams toliau teiks džiaugsmą?
Yra vaikų, kurie išgyveno kritines būkles, nors jų liga - nepagydoma.
Tačiau palaikyti tokių vaikų gyvybę reikia medicininės įrangos.
Tarkime, jis pats nekvėpuoja - už jį tą daro aparatas.
Širdelę, ypač mažiems vaikams, galime greitai paskatinti dirbti, jei nėra grėsmingų apsigimimų.
Bet mes negalime pasakyti, kaip toliau vystysis centrinė nervų sistema, nežinome, kas bus ateityje.
To prognozuoti negalime.
Bet jis gali gyventi.
Vaikų skausmo ir ilgalaikio gydymo skyrius. Šaltinis: Santaros klinikos
V.Žilinskaitė: Yra vaikų, kurie ilgai turi būti reanimacijoje, nes jiems nuolatos, mėnesių mėnesiais reikia gyvybę palaikančios įrangos.
Vaikas pats negali normaliai maitintis, kvėpuoti, jis nuolatos turi būti prižiūrimas specialistų.
Tai svarbu dėl to, kad vaikas galėtų augti ir kažkiek vystytis, save adaptuoti kitokiam gyvenimui.
Visa tai vaikas gali gauti tik intensyviosios terapijos skyriuje, kur dirba atitinkamas medicinos personalas.
tags: #paliatyviu #pacientu #skaicius