Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo privalo būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai būtina atlikti per vieną mėnesį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Deklaruojama vieta gali būti nuosavas nekilnojamas turtas, nuomojamas būstas, seniūnijos arba savivaldybės lokacija. Aptarsime, kaip gyvenamosios vietos deklaravimas yra susijęs su pensijos išmokomis ir kokie yra svarbūs aspektai.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Būdai
Deklaravimas Nuosavame Būste
Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste, pakanka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų, jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. būdu.
Deklaravimas Nuomojamame Būste
Be asmens tapatybės dokumento, privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente. Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu.
Deklaravimas Nestandartiniuose Objektuose
Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo. Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
Kūdikių ir Vaikų Deklaravimas
Be suaugusiųjų, būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Užsienio Piliečių Deklaravimas
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.
Gyvenamosios Vietos Nedeklaravusių Asmenų Apskaita
Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją. Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt. Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Dažniausios Klaidos ir Nesusipratimai Deklaruojant Gyvenamąją Vietą
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę. Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visas savo privilegijas. Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame. Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama. Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Socialinės Išmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad socialinio draudimo, šalpos ir valstybines pensijų (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų), slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjai, kurie iki 2018 metų buvo įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą prie savivaldybės, norėdami ir toliau nepertraukiamai gauti šias išmokas, privalo iki kovo mėn. Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimų, socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, valstybinės pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų) „Sodra“ gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams.
Jei asmuo deklaruos gyvenamąją vietą vėliau negu kovo mėnesį, apie tai jis privalės pranešti mokančiai išmoką įstaigai, kad atnaujintų išmokos mokėjimą. Išmoka bus mokama nepertraukiamai, t.y., asmuo nepraras nei vieno mėnesio socialinio draudimo ar valstybinės pensijos.
Vienišo Asmens Išmoka
Vienišo asmens išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo skirti ir mokėti pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo grupė).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Mirus vienišo asmens išmokos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipėsi į įstaigą, išmokama mirusiam asmeniui paskirta vienišo asmens išmoka už jo mirties mėnesį, jeigu ji jam dar nebuvo išmokėta, ir dar viena viso vienišo asmens išmokos dydžio, galiojusio mirusio asmens mirties mėnesį, suma.
Šalpos Išmokos
Šalpos išmokos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, jų įgaliotų asmenų, globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, jų sutuoktinių, artimųjų giminaičių, aprūpintojų arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu. Šalpos išmokos asmenims iki 18 metų skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) jų tėvų (įtėvių), globėjų, rūpintojų, artimųjų giminaičių arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu.
Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti kelias šalpos išmokas, mokama didesnio dydžio šalpos išmoka arba asmenų prašymu - tik viena iš šių šalpos išmokų, išskyrus nustatytus atvejus. Kartu su asmeniui priklausančia šalpos negalios pensija, šalpos senatvės pensija arba šalpos kompensacija gali būti mokama šalpos našlaičių pensija.
Kai asmenys, pripažinti netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir gaunantys šalpos negalios pensiją, sukanka senatvės pensijos amžių, be atskiro jų prašymo jiems skiriama ir mokama šalpos senatvės pensija.
Jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre panaikinus asmens, kuriam paskirta šalpos išmoka, gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje duomenis, išskyrus nustatytą atvejį, arba jį išbraukus iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos, atitinkamos šalpos išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai atsirado ši aplinkybė.
Asmenims, turintiems teisę į pensiją ar pensijų išmoką, išskyrus nurodytas pensijas ar pensijų išmokas, kurios mokamos kartu su atitinkama šalpos išmoka, kuri kartu su pensijos priemoka yra mažesnė už šalpos negalios pensiją, šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją, mokamas šalpos negalios pensijos, šalpos senatvės pensijos arba šalpos kompensacijos ir pensijos ar pensijų išmokos kartu su pensijos priemoka skirtumas.
Pasibaigus šalpos išmokos skyrimo laikotarpiui, šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pasibaigė šalpos išmokos skyrimo laikotarpis. Asmuo, kuriam mokama šalpos išmoka, privalo pranešti šalpos išmokas mokančiai įstaigai apie aplinkybes per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos.
Mirus šalpos išmokos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusio šalpos išmokos gavėjo negauta praėjusio mėnesio šalpos išmoka, šalpos išmoka už tą mėnesį, kurį šalpos išmokos gavėjas mirė, ir dar viena viso šalpos išmokos dydžio suma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į svarbius Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimus, kurie tiesiogiai veikia socialinių išmokų ir pensijų gavėjus.
Informacija Vilniaus Miesto Gyventojams
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymui (toliau Įstatymas), Vilniaus miesto gyventojai, kurių duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, nėra Gyventojų registre, teisės gauti išmokas vaikams ir (ar)piniginę socialinę paramą, nepraranda. Dėl šių išmokų jie gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių (Kauno g.).
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Vilniuje?
- Internetu: puslapyje www.epaslaugos.lt
- Seniūnijoje: atvykus į seniūniją, aptarnaujančią tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvena.
Šnipiškių seniūnijos gyventojai: gyvenamąją vietą deklaruoja Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3).
Gyvenamosios Vietos Nedeklaravusių Asmenų Apskaita
Dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją, aptarnaujančią tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje asmuo gyvena.
Seniūnijų darbo laikas: Pirmadieniais - ketvirtadieniais 7.30 - 16.30 val.
tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija #gyvenamosios