XXI amžiuje daugumai žmonių internetiniai socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Aktyvių socialinių tinklų vartotojų skaičius pasaulyje siekia 3,80 mlrd. ir šis skaičius vis didėja.
Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija. Tad nenuostabu, kad Vakarų visuomenėje sunku surasti jaunesnio amžiaus žmogų, kuris nesinaudoja bent vienu socialiniu tinklu.
Socialiniai tinklai suteikė nemažai teigiamų dalykų, tačiau taip pat atnešė ir neigiamų. Socialiniai tinklai ir dažnas laiko praleidimas prie jų daro didelę neigiamą įtaką emocinei sveikatai. Nerimas ir vienišumas tampa daugelio žmonių nuolatiniais palydovais.
Vienišių kelia nuolatinis nerealių vaizdų matymas, kitų žmonių dalijimasis pagražintomis gyvenimo akimirkomis, kurie gali sudaryti įspūdį, kad kiti gyvena kur kas laimingesnį gyvenimą.
Naujausi tyrimai apie socialinių tinklų žalą
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. jaunų suaugusių teigė, kad dėl nuolatinio buvimo socialiniuose tinkluose prarado pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
2022 m. HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje auga probleminio socialinių tinklų naudojimo ir priklausomybės nuo jų rizikos rodikliai. Beveik pusės Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, o 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės rizika.
„Lietuvių emociniam atsparumui didelę įtaką daro perteklinis socialinių tinklų naudojimas. Daugybė kitų tyrimų taip pat patvirtina - naršymas socialiniuose tinkluose prisideda prie dopamino - laimės hormono, kurį smegenys išskiria kaip apdovanojimą organizmui, išskyrimo, nors iš tiesų mes nieko prasmingo nenuveikėme - tik stebėjome kitų žmonių gyvenimą ar kūrybą. Daugelis patyrė jausmą, kuomet uždarius programėlę ar socialinio tinklo langą kompiuteryje, kyla nepasitenkinimo, beprasmybės jausmas - juk kelios valandos, naršant socialiniuose tinkluose, buvo iššvaistytos veltui. Kai kurie ima jausti pavydą: atrodo, kiti žmonės tiek visko nuveikia, atostogauja užsienyje, įveikė šimtą kilometrų dviračiu, yra sėkmingi, o aš nieko panašaus nenuveikiau. Galiausiai, gali aplankyti menkavertiškumo jausmas, nusivylimas. Atrodo, jog naršydamas socialiniuose tinkluose skiri laiką sau, nors iš tikrųjų save baudi, o naršydamas miego sąskaita - dar ir kenki savo sveikatai“, - apie socialinių tinklų pavojus kalbėjo „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Žaidimai ir socialiniai tinklai. Priežastys, grėsmės ir praktiniai patarimai paauglių tėvams
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Socialinių tinklų įtaka savivertei ir psichinei sveikatai
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Kaip sumažinti socialinių tinklų žalą?
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Ekspertai, visų pirma, pataria sumažinti gaunamų pranešimų kiekį. Galbūt, dienos metu nustatyti konkretų laiką, kuris bus skirtas socialiniams tinklams. Dėmesį blaškančias programėles verta paslėpti giliau telefono ekrane. Galiausiai - atsirinkti turinį, kurį stebėsite, grupes, kuriose dalyvausite, diskutuosite.
Kaip padėti sau sustoti?
- Sumažinti gaunamų pranešimų kiekį.
- Nustatyti konkretų laiką, kuris bus skirtas socialiniams tinklams.
- Paslėpti dėmesį blaškančias programėles giliau telefono ekrane.
- Atsirinkti turinį, kurį stebėsite, grupes, kuriose dalyvausite, diskutuosite.
tags: #socialiniu #tinklu #zala #jaunimui