Straipsnyje aptariami du galimi aplinkosaugos ir socialinio darbo sankirtos laukai: žaliojo socialinio darbo konceptas bei aplinkosaugos ir žmogaus teisių sąsajos. Kartu siekiama atverti šią aktualią socialinio darbo erdvę diskusijoms ir tolesniems tyrimams.
Žaliojo socialinio darbo ištakos siejamos su struktūriniu socialiniu darbu. Struktūrinis socialinis darbas siekia skatinti trečiąjį kelią, kuris yra tarp sisteminio funkcionalumo ir socialinio konflikto teorijų. Jis pripažįsta socialinių struktūrų vaidmenį sukeliant ir (arba) gilindant asmenų problemas ir siūlo galimas intervencijas, siekiant sumažinti struktūrinius socialinių problemų šaltinius. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti panašu į socialinio konflikto teoriją.
Analizuojamos žaliojo socialinio darbo ištakos, socialinio darbo profesijos iššūkiai, kylantys prisitaikant prie tvaraus vystymosi siekiančio pasaulio. Konstatuojama, kad socialinio darbo moksle ir praktikoje būtina keisti paradigmą, akcentuojant bendruomenės stiprinimą, kolektyvinę atsakomybę, socialinio ir aplinkosauginio teisingumo sąsajas.
Taigi aplinkosaugos idėjų įtraukimas į socialinio darbo veikos erdvę suteiktų profesijai šiuo metu mažai išnaudojamą makrodimensiją, kartu gerokai praplėstų ir įprasmintų profesionalizacijos procesą. Atitinkamai, žaliojo socialinio darbo idėjos, skatinančios socialinio darbo plėtrą į makro lygmens veiklas, bendruomenės plėtrą, politinius ir ekologinius procesus, taip pat galėtų būti trūkstama dalis, kuri papildytų ir praturtintų profesionalizacijos procesą.
Socialinis darbas turėtų prisiimti vis didesnį politinį vaidmenį, atkreipiant dėmesį į šias trajektorijas ir atskleidžiant politinių-ekonominių sprendimų ir netolygaus išteklių paskirstymo poveikį pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Tik atsigręždamas į visuomenę ir dirbdamas kartu su ja, suprasdamas platesnį kontekstą, socialinis darbas gali išlikti aktualus XXI amžiuje.
Taip pat skaitykite: Socialinis Darbas ir Žmogaus Teisės VU
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė „Būk pokytis“ ragina iki 2030 m. nutraukti bet kokį smurtą, suderinti ekonominę, socialinę ir technologinę pažangą su gamta, plėtoti tvarias bendruomenes be smurto ir apsaugoti planetą nuo blogėjimo.
7 socialinio darbo principai
Pristatomi du aplinkosauginių žmogaus teisių pagrindimo diskursai: vienas akcentuoja sveiką aplinką, kaip žmogaus teisių įgyvendinimo sąlygą, kitas dėmenis sukeičia vietomis ir žmogaus teises mato kaip aplinkosaugos problemų sprendimo priemonę.
Literatūroje galima rasti du diskursus, aiškinančius ryšius tarp žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos. Vienas iš jų teigia, kad žmogaus teisės negali būti apsaugotos užterštoje, sunaikintoje gamtinėje aplinkoje, todėl sveika aplinka laikoma esmine žmogaus teisių įgyvendinimo sąlyga. Šis požiūris remiasi valstybių, ratifikavusių žmogaus teisių teisės aktus, teisiniais įsipareigojimais ir ragina jas vykdyti pareigas kurti ir saugoti tokią aplinką.
Kitas diskursas sukeičia šiuos du komponentus vietomis ir teigia, kad žmogaus teisės gali ir turėtų tapti veiksminga priemone sprendžiant aplinkosaugos problemas. Šis diskursas plačiai pristatomas Rio deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros ir pabrėžia piliečių dalyvavimo priimant sprendimus ir galimybės gauti informaciją svarbą. Šis požiūris nesutelktas į diskusiją, ar reikėtų priimti aplinkosaugos žmogaus teises, ar ne, o naudoja tris tarpusavyje susijusius aspektus: socialinį, ekonominį ir ekologinį, kad parodytų, jog esami žmogaus teisių dokumentai galėtų būti pritaikyti kuriant saugesnę ir tvaresnę aplinką. Socialinis darbas šiuo atveju tampa vienu iš agentų, siekiančių subalansuoti šiuos tris aspektus, nes tik proporcingas jų vystymasis galiausiai yra naudingas visuomenei. Socialinis darbas, kaip profesija, puoselėjanti socialinį teisingumą, įgalinimą ir žmogaus teises, galėtų tapti viena iš aplinkosauginio teisingumo šalininkų.
Socialinis darbas Lietuvoje deklaruoja, kad laikosi sisteminio požiūrio, tačiau jo praktika iki šiol daugiausia apima mikro ir, iš dalies, mezo lygmenis. Kartu tai būtų savalaikis atsakas į kritiką, kurią Lietuva gauna dėl didėjančio socialinės atskirties lygio ir socialinio teisingumo trūkumo, taip pat indėlis į tvarios visuomenės kūrimą.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: žmogaus teisių perspektyva
| Karta | Teisės | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Pirmoji | Politinės ir pilietinės teisės | Žodžio laisvė, teisė į teisingą teismą |
| Antroji | Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės | Teisė į darbą, teisė į išsilavinimą |
| Trečioji | Solidarumo teisės | Teisė į taiką, teisė į sveiką aplinką |
Studentai supažindinami su žmogaus teisių samprata, svarbiausiais principais ir pagrindiniais jas reglamentuojančiais dokumentais: Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Žmogaus teisės nagrinėjamos konstitucionalumo kontekste. Globalizacijos šviesoje apžvelgiama žmogaus teisių idėjos istorinė raida ir tradicijų kaita, išskiriant tris žmogaus teisių kartas. Atskleidžiamos viešųjų ir privačių žmogaus teisių sąsajos, analizuojamos žmogaus teisių įgyvendinimo ir apsaugos galimybės socialinio darbo procese.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
tags: #zmogaus #teises #ir #socialinis #darbas