Šiaulių rajono savivaldybė, siekdama sudaryti kuo palankesnes socialinės integracijos sąlygas asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus, organizuoja būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymą, t. y. gyvenamųjų patalpų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams specialiaisiais elementais (keltuvais, liftais, nuovažomis), koreguojant šiems žmonėms sunkiai prieinamas erdves (tualetus, vonias, balkonus).
Senyvo amžiaus žmonėms ir suaugusiems su negalia pagalba sutelkta Kuršėnų mieste ir Meškuičių seniūnijoje.
Egzistenciniai klausimai žmonėms iškyla įvairiais gyvenimo etapais. Tačiau susidūrus su sunkiomis ligomis - jie tampa ypač aktualūs. Mūsų slauga į žmogų žvelgia holistiškai - mato jo kūną, psichologinius ir dvasinius poreikius. Ligoninėje dirba dvasiniai palydėtojai, padedantys žmonėms, kurie nori spręsti egzistencinius ar dvasinius klausimus. Dvasinio palydėjimo paslaugos yra nemokamos. Jas teikia sertifikuoti dvasiniai palydėtojai, turintys kanoninį vyskupo siuntimą. Nors dvasinis palydėjimas dažnai siejamas su religija, o atsakymus į kylančius klausimus daugelis randa remdamiesi tikėjimu, šios paslaugos teikiamos ir tiems, kurie neišpažįsta jokios religijos.
Socialinės Paslaugos Šiaulių Rajone
Socialinių paslaugų plėtrą lemia ne tik socialinių paslaugų poreikis, pasiūla, kliento ar savivaldybės galimybė mokėti už paslaugas, bet ir savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių demografinė situacija, jų amžius, neįgalumas, sveikatos būklė, esamos socialinės problemos ir kt.
Šiaulių rajone socialines paslaugas administruoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Taip pat skaitykite: Slauga Lietuvoje
Socialinės paslaugos skirtos visiems rajono gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos poreikį turintis asmuo yra miesto, ar kaimiškosios vietovės gyventojas.
Rajono gyventojams socialinės paslaugos teikiamos ir socialinio darbo veikla vyksta 11 seniūnijų, Socialinių paslaugų centre, Socialinės paramos skyriuje, Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dienos centruose, globos institucijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, vienas iš socialinių paslaugų organizavimo principų yra prieinamumas, t. y. paslaugų valdymas, skyrimas bei teikimas taip, kad būtų užtikrintas jų prieinamumas asmenims (šeimoms) kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.
Šiaulių rajono socialinių paslaugų įstaigų tinklas nėra tolygiai išsidėstęs rajone, kas įtakoja ir socialinių paslaugų poreikio patenkinimo lygį miesto ir kaimo vietovių gyventojams.
Dėl problemų sprendimo, informacijos, pagalbos krizių atvejais rajono gyventojai dažniausiai kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūnijas.
Taip pat skaitykite: Kainos ir galimybės: privatus gydymas
Bendrosios socialinės paslaugos labiausiai prieinamos rajono gyventojams. Šias paslaugas kiekvienoje rajono seniūnijoje teikia vidutiniškai du socialiniai darbuotojai: specialistas socialiniam darbui ir socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis.
Minėtas paslaugas kartu su transporto organizavimo paslauga rajono gyventojams teikia ir Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras.
Informavimo, konsultavimo, atstovavimo paslaugas teikia Socialinės paramos skyrius, Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) ir rajono nevyriausybinės organizacijos.
Pagalbos į namus paslaugas teikia Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojai. Ši paslauga 2015 metais buvo teikiama neįgaliems senyvo amžiaus asmenims bei darbingo amžiaus asmenims su negalia. Ji teikiama visose seniūnijose ir yra prieinama visiems rajono gyventojams.
Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas 11 seniūnijų 2015 metais teikė socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis.
Taip pat skaitykite: Paslaugos: privatūs paliatyviosios slaugos namai
2015 m. gegužės mėn. veiklą su socialiai remtinais vaikais rajone pradėjo Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija drauge su partneriu VšĮ „Mūsų draugas“.
VšĮ „Senolių namai“ Savarankiško gyvenimo namų padalinys teikė apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugą.
Siekiant mažinti nurodytų asmenų grupių socialinę atskirtį, padėti jiems integruotis į visuomenę bei aktyvinti veiklą, prioritetu iškeliama nestacionarių socialinių paslaugų plėtra.
Kaip ir daugelyje savivaldybių, taip ir Šiaulių rajone, didžiausias poreikis yra pagalbos į namus paslaugoms.
Kaimiškosios teritorijos gyventojų problemos yra glaudžiai susijusios: ekonominės problemos lemia socialinių, sveikatos problemų atsiradimą ir atvirkščiai.
Demografiniai ir Socialiniai Veiksniai
Socialinių paslaugų poreikio tinklo plėtojimui įtakos turi politiniai veiksmai ir pokyčiai, veikiantys socialinės apsaugos politiką Lietuvoje, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys socialinę apsaugą.
Socialinių paslaugų įstatymu didelis dėmesys skiriamas socialinių paslaugų infrastruktūrai, efektyvesniam socialinės globos organizavimui, paslaugų kokybei ir kt.
Spartus visuomenės senėjimo procesas, ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, dėl praėjusios ekonominės krizės pablogėjusios socialinės ekonominės sąlygos, lemia augantį poreikį socialinėms paslaugoms (transporto organizavimui, pagalbos į namus paslaugoms, apgyvendinimo socialinės globos įstaigose).
Įgyvendinant vyresniojo amžiaus asmenų 2012-2020 m. strategiją, siekiama, kad senyvo amžiaus ir neįgalūs žmonės kaip galima ilgiau oriai gyventų jiems artimoje aplinkoje - savo namuose, todėl šios paslaugos itin reikalingos vienišiems, senyvo amžiaus asmenims.
Teikiant socialines paslaugas, gerinamos ne tik senyvo amžiaus asmenų, bet ir jų vaikų (t. y. suaugusių darbingo amžiaus gyventojų) gyvenimo kokybė, sudarant galimybę aktyviau dalyvauti darbinėje veikloje.
Didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, ir mažėjant jų fiziniam aktyvumui, būtina ieškoti būdų, kaip padėti išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus asmenims gyventi pilnavertį gyvenimą.
Neįgalieji ir senyvo amžiaus asmenys yra gausiausios ir labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės, kurioms socialinių paslaugų poreikis didėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 metais pagyvenusių (60 m. ir vyresnių) asmenų skaičius Šiaulių rajone sudarė 21,6 proc. visų gyventojų.
Tai dar viena labiausiai pažeidžiamų asmenų grupė, reikalaujanti pagalbos. Dėl savo būklės, nepritaikytos socialinės aplinkos praranda savarankiškumą, socialinius gebėjimus gyventi bendruomenėje, didėja jų socialinė atskirtis.
Įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos tikslus, svarbu teikti paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimoms, užtikrinti lygias galimybes jiems dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Daugėja pensinio amžiaus asmenų, kuriems nustatomas specialiųjų poreikių lygis.
Neįgaliųjų bei jų artimųjų gyvenimą dažnai apsunkina tai, jog ne visi neįgalieji sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos reikalavimų, įsitvirtinti darbo rinkoje.
Todėl jiems svarbu turėti bent jau mėgstamą neformalų užimtumą, padedantį atstatyti fizines, protines, socialines ir profesines galimybes suformuoti darbinius įgūdžius.
Neįgalaus asmens gebėjimas dalyvauti įvairiose darbinės veiklos formose tiesiogiai priklauso nuo taikytų kompleksinės reabilitacijos priemonių efektyvumo, specialiųjų poreikių tenkinimo lygio.
Asmenims, turintiems vidutinę ar sunkią negalią (ypač sunkią), reikalinga globa ar priežiūra, ką šeimos nariai ne visada gali užtikrinti, nes jie yra arba darbingo, arba pensinio amžiaus ir turintys sveikatos problemų.
Nemaža dalis neįgaliųjų turi kompleksinę negalią, todėl likti be priežiūros ar nuolatinės globos negali. Nesuteikus nestacionarių socialinių paslaugų, šie asmenys patenka į globos namus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-435 patvirtintas Integralios pagalbos plėtros veiksmų planas, kuriame numatyta plėtoti integralios pagalbos (socialinė globa ir slauga) paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims jų namuose visose savivaldybėse.
Integralios pagalbos projektai bus finansuojami 2014-2020 metų laikotarpiu ES struktūrinės paramos lėšomis. Tai kompleksinė specialistų teikiama pagalba dienos metu asmens namuose.
Kad būtų galima išlaikyti kuo didesnį neįgaliųjų savarankiškumą, fizinius, protinius, socialinius gebėjimus, iš valstybės biudžeto kiekvienais metais remiami socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai, kurie įgyvendinami neįgaliųjų socialinės reabilitacijos srityje veikiančių organizacijų (asociacijų, labdaros fondų, religinių bendruomenių, viešųjų įstaigų).
Formuojant socialinės integracijos politiką rajone, siekiama bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis žmones su negalia, skiriamas dėmesys neįgaliųjų socialinės atskirties mažinimui bei jų socialinės integracijos didinimui.
Įgyvendinant projektus, atkreipiamas visuomenės dėmesys į asmenis, turinčius negalią, jų galimybes ir gebėjimus.
Šią sąvoką apibrėžia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Tai yra veiksmas ir aplinkybės, dėl kurių asmuo patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį.
Rajone jaučiamas specialiųjų psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų paslaugų poreikis socialinės rizikos asmenims, turintiems įvairių problemų.
Šis veiksnys lemia vaikų, suaugusių asmenų ir šeimų priskyrimą socialinės rizikos asmenų grupei. Socialinės rizikos šeimose stokojama socialinių įgūdžių auklėjant vaikus.
Vaikai, augę tokiose šeimose, dažnai mėgdžioja tėvų asocialų gyvenimo būdą, neturėdami tinkamo šeimos modelio pavyzdžio. Daugelis vaikų, netekusių tėvų globos ir praradusių galimybę gyventi šeimoje, taip pat susiduria su šia problema.
Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kaita rajone paskutiniuosius keturis metus labai minimali, išlieka beveik tokio paties lygmens. Šiek tiek didesnė buvo 2011 metais. Skaičiaus kitimą sąlygoja įvairūs reiškiniai, vienas jų - šeimų migravimas tarp savivaldybių.
Socialinės rizikos šeimose esamų problemų nesprendimas, bėgimas nuo atsakomybės, gal net ieškojimas problemos sprendimo būdų priverčia jas keisti gyvenamąją vietą.
2015 metais Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, Šiaulių rajono savivaldybėje tėvų globos netekusių vaikų buvo 206, iš jų: institucinė globa nustatyta 64 vaikams, šeimynose - 34 vaikams, šeimose - 108 vaikams.
Socialinių paslaugų plėtros vienas iš faktorių yra paramos maisto produktais gavėjų skaičius. Europos pagalba labiausiai skurstantiems asmenims skiriama, kai vienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui pajamos per mėnesį neviršija 1,5 VRP dydžio (t. y. 153 Eur). Paramos teikimą administruoja Socialinės paramos skyriaus specialistas, paramą skirsto seniūnijų darbuotojai.
Paramos gavėjų skaičius kasmet kinta. Tam turi įtakos gyventojų skaičiaus mažėjimas, piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, sugriežtinę reikalavimus pašalpos gavėjams, sugriežtinta bedarbių registracijos darbo biržoje tvarka, padidintas minimalus darbo užmokestis ir kt. 2015 metais Europos pagalba maistu buvo tiekta 6 kartus.
Nedarbas - viena pagrindinių emigracijos priežasčių. Augant nedarbui, paprastai auga ir emigracijos mastas. Tuomet, kaip jau buvo minėta, auga vyresnio amžiaus rajono gyventojų poreikis socialinėms paslaugoms.
Šiaulių rajono teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus 2015 metais darbo biržos duomenimis nuo metų pradžios buvo įregistruoti 3584 bedarbiai, iš jų: moterų - 1132 (49 proc.), vyrų - 1190 (51 proc.).
tags: #privatus #seneliu #namai #kursenuose