Moralinė žala, arba neturtinė žala, yra žala, kurią asmuo patiria dėl fizinio ar psichologinio sužalojimo, reputacijos pažeidimo, artimojo netekties ar kitų panašių aplinkybių. Lietuvoje moralinės žalos atlyginimas yra reglamentuojamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip veikia moralinės žalos kompensavimo sistema Lietuvoje, kokie kriterijai taikomi nustatant kompensacijos dydį ir kokia yra teismų praktika šiais klausimais.
Materialios kompensacijos paskirtis
Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę (moralinę) žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.
Kriterijai nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismai atsižvelgia į daugelį kriterijų. Esminis kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Kiti svarbūs kriterijai yra:
- Teisinis gėris, į kurį kėsintasi: Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.
- Sveikatos sutrikdymo sunkumas ir pobūdis: Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
- Žalą padariusio asmens kaltė: Dar vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą.
- Žalą padariusio asmens turtinė padėtis: Kitas iš neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų - žalą padariusio asmens turtinė padėtis.
- Teismų praktika analogiškose bylose: Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas.
Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Neturtinės žalos atlyginimas gyvybės atėmimo atvejais
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi artimųjų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kompensacijos dydžiai pagal įstatymą
Pagal įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių. Į kompensuojamos turtinės žalos dydį įskaičiuojamos teismo priteistos bylinėjimosi (proceso) išlaidos.
Kompensacija kartu su pagal šį įstatymą avansu kompensuotos žalos suma negali viršyti nustatytų dydžių. Kompensacija mažinama už žalą atsakingo asmens atlygintos ar iš jo išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos suma.
Kompensacija dėl neapykantos nusikaltimų
Kaip nukentėjusysis, turite teisę gauti kompensaciją dėl patirtos žalos dėl neapykantos nusikaltimo. Lietuvoje galite prašyti kompensacijos bet kurioje proceso stadijoje. Tai apima tiek baudžiamąjį procesą, tiek administracinių nusižengimų procesą. Pirmosios instancijos teisme prašyti kompensacijos galite, iki teismas pradeda įrodymų tyrimą.
Jeigu nepateikėte prašymo dėl kompensacijos teismo proceso metu, galite pateikti atskirą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šis ieškinys teikiamas bendrosios kompetencijos teismui. Kompensacija yra svarbus nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo elementas, kai asmuo nukentėjo nuo neapykantos nusikaltimo.
Pavyzdžiai
- Jei buvote pagrobti ir laikomi įkalinti, galite prašyti kompensacijos už patirtą kankinimą.
Žalos dydžio nustatymas
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.
Žalos atlyginimo procesas
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu.
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Moralinė žala ir krašto gynyba
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, planuojant karinį poligoną, į kurio teritoriją patenka 90 sodybų, iš kurių 13 turės būti išpirkta, ir apie 500 hektarų privačių savininkų miško, ministerijos atstovas teigia, kad ieškoma būdų, kaip jų savininkams pasiūlyti didesnę nei rinkos kainą apmokant ir moralinę žalą.
„Tikrai tai (rinkos kaina - BNS) nebus galutinė kaina. Dviem būdais bus vertinama: rinkos vertė ir atkuriamoji vertė - ir priklausomai kuri vertė bus didesnė, jau orientuosimės į šitą (didesnę - BNS) vertę“, - ketvirtadienį LRT radijui teigė Krašto apsaugos ministerijos Logistikos valdymo skyriaus direktorius Aurius Daškevičius.
„Žiūrima, kaip dar galime padidinti (kainą - BNS), (...) jau matome sprendimų, kur galime pridėti prie sumos. Pavyzdžiui, moralinė žala, tikrai ji bus kompensuojama ir pakeltų (kompensacijos - BNS) sumą (...). Viliuosi, kad pasiūlyta kaina bus tikrai rinkos kaina gera, kad bus sumokėta moralinė žala“, - pridūrė ministerijos atstovas.
Anot A. Daškevičiaus, ministerija sieks, kad dėl poligono steigimo dalis kitų gyventojų galėtų likti savo sodybose.
Planuojamo poligono teritorijoje esančio nekilnojamojo turto išpirkimui numatyta apie 40 mln. eurų. Anot KAM, siūlymas steigti poligoną vadinamajame Suvalkų koridoriuje, Kapčiamiestyje, pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties.
Dalis Kapčiamiesčio gyventojų piktinasi planais dėl poligono ir ragina valdžią persigalvoti. Poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų - miško žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5-4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
tags: #kompensacija #del #jausmu #izeidimo