Socialinė degradacija - tai kompleksinis reiškinys, apimantis įvairias neigiamas tendencijas visuomenėje, tokias kaip priklausomybės, skurdas, deviantinis elgesys ir alkoholizmas. Šios problemos ne tik blogina individų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelę žalą visai visuomenei.
Priklausomybės ir socialinė atskirtis
Vis didėjantis narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį nerimą tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp jaunų Lietuvos žmonių. Sergantieji priklausomybės ligomis dažniausiai yra nuo visuomenės atskirti žmonės, praradę darbus ir šeimas, kuriems trūksta socialinių įgūdžių.
N. Stankienės teigimu, Lietuvoje taikoma reabilitacijos sistema gydo priklausomybės ligomis sergančius žmones, bet socialinės integracijos į visuomenę aspektai dažnai yra pamirštami. Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų veikia visas žmogaus gyvenimo sritis. Atkurti įprastą elgesį dažnai trukdo prarasti arba nepakankamai išvystyti socialiniai įgūdžiai, o gerai išvystytas mokėjimas manipuliuoti kitais.
„Priklausomybės ligomis sergančių žmonių socialinė reabilitacija neturėtų vykti tik kovojant su pačia priklausomybe. Ji turi apimti ir kitą svarbų aspektą - integraciją į visuomenę, ugdant bendruosius gebėjimus ir socialinius įgūdžius“, - teigia N. Stankienė.
Sprendžiant priklausomybės ligomis sergančių žmonių problemas, vis labiau išryškėja darbo savitarpio pagalbos grupėse svarba. Priklausomybių turintiems žmonėms ypač svarbus supratimas ir palaikymas, o geriausiai juos suprasti gali tik tie, kurie patys turi tokių problemų arba yra tai išgyvenę. Pasitikėjimo savimi skatinimas ir beviltiškumo jausmo mažinimas, darbiniai, bendravimo ir kiti žmonių poreikiai gali būti patenkinami būtent grupinio darbo metu. Taip formuojasi drausmė, atsakomybės jausmas, sveikos gyvensenos įgūdžiai ir geri santykiai su šeima bei aplinkiniais.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Skurdas ir socialinė atskirtis
Skurdas - viena iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuvos, bet ir išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai. Todėl 2000 metais Jungtinių Tautų Organizacija numatė tikslą sumažinti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį. Įgyvendinti šį tikslą siekė ir Lietuvos Respublika.
Tačiau Lietuvoje didžiausio ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kai bendrasis vidaus produktas augo net iki 9 proc., skurde gyvenančių žmonių skaičius tik didėjo. 2003 - 2006 metais materialinį nepriteklių turinčių žmonių padidėjo nuo 17 iki 27 proc. 2007 - 2008 metais skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėjo, bet dėl 2009 metais prasidėjusios ekonominės krizės vėl išaugo.
Vėliau situacija ėmė gerėti, ir 2012 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 18,6 %, palyginti su 2011 m., sumažėjo 0,6 procentinio punkto. 2012 m. apie 560.000 šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Nors situacija ir gerėja, tačiau ji išlieka prasta, nes kitose Europos šalyse skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis siekia apie 16%.
Skurdo ir socialinės atskirties atsiradimo priežastys
Skurdas ir socialinė atskirtis yra daugiamatis reiškinys, pasireiškiantis skirtingomis formomis ir įvairiose srityse, todėl neretai yra sudėtinga išskirti kelias skurdą ir socialinę atskirtį lemiančias priežastis. Skurdą ir socialinę atskirtį paprastai lemia keleto sudėtinių vienas kitą veikiančių veiksnių derinys ir ne visada aišku, kuris iš veiksnių yra priežastinis, o kuris - jau pasekmė.
Siekiant geriau suprasti skurdo priežastis, tikslinga panagrinėti kai kuriuos teorinius skurdo priežasčių aspektus. Bendriausia prasme mokslinėje literatūroje skurdo ir socialinės atskirties priežastys yra skirstomos į individualias ir visumines.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Individualiosios skurdo ir socialinės atskirties priežastys paaiškina skurdo atsiradimą, remiantis individualiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kuriose funkcionuoja individas, ir jo asmeninės charakteristikos (išsimokslinimo lygis, profesiniai gebėjimai, sveikatos būklė ir pan.).
- Visuminės skurdo ir socialinės atskirties priežastys nagrinėjamos visos šalies ekonomikos mastu.
R. Lazutka skurdo ir socialinės atskirties atsiradimo priežastis skirsto į 2 tipus:
- Skurdas, atsirandantis dėl dalies žmonių, neturinčių pakankamų gamybos išteklių, atskyrimo ekonominės gamybos procese.
- Skurdas, nulemtas visuomenės nelygybės.
Kaip nustatyta, Lietuvos gyventojų skurdą sąlygoja tiek individualūs skirtumai, kultūriniai įsitikinimai, tiek politiniai-ekonominiai, geografiniai skirtumai ir cikliniai svyravimai. Pagrindinės skurdo problemos yra: didelis nedarbas (ypač ilgalaikis), augantis absoliutus skurdas, platėjanti socialinė atskirtis, socialinis nusivylimas (nepasitikėjimas), žmogaus socialinės raidos degradacija.
Todėl atskiro individo lygmenyje skurdą labiau apibūdina ne materialinis nepriteklius, o vertybių, nuostatų bei poreikių visuma (pasiturinčiųjų skurdas). „Kraudami“ tik sau, individai niekada nesubalansuos visuomeninės sistemos, tačiau dėl nesubalansuotumo, kenčia patys. Todėl galima teigti, kad skurdo ir socialinės atskirties problemos paliečia visas visuomenės grupes.
Deviantinis elgesys
Deviantinis elgesys, arba socialinė deviacija, yra nukrypimas nuo visuomenei arba kuriai nors socialinei grupei priimtino elgesio. "Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje" deviantinis elgesys apibrėžiamas kaip "nukrypimas nuo visuomenei arba kuriai nors socialinei grupei priimtino elgesio". Pasak V. Pruskaus, tai elgesys, laikomas netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas.
I. Leliūgienė šią sąvoką apibrėžia šiek tiek plačiau: "paaugliai, kurių elgesys neatitinka normos ir skiriasi nuo visuomenėje priimtų taisyklių, normų, vadinamas SUNKIU arba SUNKIAI AUKLĖJAMU". "Sunkiai auklėjamo" paauglio elgesys, veikla, nepaisanti jokių visuomenėje priimtų bei nustatytų normų bei taisyklių, mokslinėje literatūroje apibūdinama DEVIACIJOS sąvoka.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Svarbu paminėti, kad deviantinio elgesio samprata ir analizė priklauso nuo to, kaip konkreti visuomenė suvokia socialinę kontrolę ir jos efektyvumą. Tai, kas vienoje kultūroje ar bendruomenėje laikoma deviantiniu elgesiu (pavyzdžiui, homoseksualumas ar narkotikų vartojimas), kitoje gali būti vertinama kaip normalus elgesys.
Deviantinio elgesio formos
Deviantinio elgesio formos yra įvairios, įskaitant:
- Nusikalstamą veiklą
- Savižudybę
- Alkoholizmą
- Narkotikų vartojimą
- Prostituciją
Deviantinio elgesio priežastys
Deviantiniam elgesiui įtakos turi egzistuojančios tradicijos, socialinės normos ir vertybių sistema. E. Lemertas, H. I.Leliūgienės teigimu, išskiriamos tokios veiksnių, nulemiančių paauglių devintinį elgesį, grupės:
- Biologiniai veiksniai: nepalankūs fiziologiniai bei anatominiai paauglio organizmo pokyčiai, kurie trukdo sėkmingai jaunuolio socialiniai adaptacijai.
- Psichologiniai veiksniai: tai įvairių psichopatologijų ar tam tikrų charakterio bruožų akcentuacijų buvimas.
- Socialiniai - pedagoginiai veiksniai: atsiranda kaip mokyklinio, šeimyninio ar visuomeninio ugdymo proceso defektų padariniai.
- Moraliniai - etiniai veiksniai: pasireiškia žemu šiuolaikinės visuomenės moraliniu-doroviniu lygiu, deformuota vertybių sistema, kurios vertybių skalėje pirmiausia atsidūrė materialiniai dalykai, o dvasiniai prarado savo vertę.
Šeima, mokykla ir neformalios grupės taip pat turi didelę įtaką deviantinio elgesio formavimuisi. Neužimtumas taip pat gali būti reikšmingas veiksnys.
Paauglių Deviantinio Elgesio Ypatumai
Paauglystės amžius laikomas rizikos amžiumi. Tada labai sparčiai pradeda formuotis asmenybė. Čia pravartu prisiminti ir anatominius - fiziologinius, psichologinius reiškinius, vykstančius paauglio organizme. Paauglystės laikotarpiu stipriai pasikeičia gyvenimo samprata, socialinis vaidmuo. Paauglys turi prisiimti naują visuomeninį statusą, padėtį bendruomenėje. Šiuo laikotarpiu ir pasireiškia deviantinis elgesys.
Nusikalstamumas yra viena iš kraštutinių deviantinio elgesio formų. Specialistai teigia, kad pagrindinėmis nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo priežastimis yra jaunimo bedarbystė, paauglių neužimtumas, neužtikrintumas dėl ateities, nepasitenkinimas valdžios institucijomis.
Nepilnamečių Nusikaltimų Prevencija
Pagrindinė kovos su nepilnamečių nusikalstamumu kryptis - visapusiškas jos prevencijos sistemos veiksmingumo didinimas. Žinant pagrindines deviantinės asmenybės formavimosi priežastis, svarbiausias daromas auklėjimo klaidas, galima tinkamai pritaikyti prevencinę veiklą. Taikant prevenciją, yra itin svarbus socialinių įgūdžių ugdymas, kurių turėjimas leidžia išvengti įvairių deviantinio elgesio apraiškų.
Alkoholizmas Lietuvoje
Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje pagal alkoholio suvartojimą, taip pat pagal avaringumą, savižudybes ir žemiausią bendrąjį vidaus produktą. Jei alkoholio šalyje suvartojimas viršija 8 litrus gryno etilo alkoholio - padaroma 50 procentų žalos bendrajam vidaus produktui.
V. Mačiulis teigia, kad bendras išgerto alkoholio kiekis per metus vienam gyventojui yra daug didesnis nei 20 litrų gryno etilo alkoholio. Nuo 1990 metų alkoholinės psichozės atvejų išaugo devynis kartus (1990 m. - 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų, dabar - 90 atvejų).
V. Mačiulio teigimu, visi varžtai atsukti, alkoholis tiesiog visiems brukamas. Reklamą žiūri vaikai, jauni žmonės - mato krepšininkus su alkoholio reklamos emblemomis. Visiška laisvė girtavimui! Alkoholis yra narkotikas, prie jo priprantama. Pvz. jauni žmonės gali priprasti per 6-8 mėnesius.
A. Veryga teigia, kad tiesioginės medicininės pasekmės yra tik ledkalnio viršūnė. Visuomenė patiria žiaurių socialinių pasekmių: šeimų irimai, tarpusavio konfliktai, nuotaikų sutrikimai, karas keliuose, kriminalinės problemos. Alkoholio vartojimo pasekmės veikia grandinine reakcija.
A. Matulas teigia, kad gyventojai siūlo riboti ir alkoholio reklamą, pardavimus degalinėse, laiką, branginti alkoholį, ragina kovoti su kontrabanda. Kai kurie parlamento nariai, ypač susiję su šiuo verslu, dar priešinasi, tačiau Seimas pavasario sesijoje, manau, kad ryšis ir pataisys įstatymus, kuriuos sugadino buvęs Seimas.
J. Pundzius teigia, kad 1999 m. Vyriausybė priėmė alkoholio mažinimo programą, kurią vykdant alkoholio vartojimas turėjo sumažėti 25 procentais, tačiau per tą laikotarpį vartojimas išaugo 12,5 procento. Jei taip bus ir toliau - liūdna ateitis laukia Lietuvos. Reikia politinės valios, kad būtų įvesti apribojimai.
Statistika
Alkoholio vartojimo statistika Lietuvoje (2023 m. duomenys):
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Alkoholio suvartojimas vienam gyventojui (įskaitant kūdikius) | 10 litrų gryno spirito per metus |
| Alkoholio suvartojimas vienam gyventojui (nuo 15 metų) | 13 litrų gryno etilo alkoholio per metus |
| Alkoholinės psichozės atvejai | 90 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų |
| Savižudybės, įvykdytos esant girtos būsenos | 80 procentų visų savižudybių |
tags: #socialine #degradacija #uzgriuna