Šiandieninėje visuomenėje žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį formuojant nuomones, požiūrius ir elgesį. Nuo televizijos iki socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonės nuolat veikia mūsų sąmonę, dažnai net neįsisąmoninant šio poveikio. Šiame straipsnyje nagrinėsime žiniasklaidos psichologinį poveikį, remdamiesi įvairiais tyrimais ir įžvalgomis, siekdami geriau suprasti, kaip žiniasklaida veikia mūsų suvokimą, emocijas ir elgesį.
Lyčių stereotipai ir smurtas
Lyčių nelygybė yra pagrindinė priežastis, turinti įtakos smurtui artimoje aplinkoje ir šeimoje. Su lyčių stereotipais vienaip ar kitaip susiduriame kasdien, kiekviename gyvenimo žingsnyje.
Darbdavių gretose vis dar vyrauja skirtingos nuostatos apie vaikus turinčius moteris ir vyrus: anot jų, jeigu moteris turi vaikų - tai didžiulis minusas, o vyrui, darbdavio akimis, turėti vaikų yra didelis pliusas. Vyras stereotipiškai laikomas šeimos galva, kurio pagrindinė atsakomybė - užtikrinti materialinę bei finansinę gerovę savo šeimai. Todėl dažnu atveju vyras, turintis vaikų ir kandidatuojantis į darbo poziciją, darbdavio vertinamas kaip patikimesnis darbuotojas, kuris sieks karjeros ir bus pasiryžęs dirbti viršvalandžius tam, kad kuo geriau aprūpintų savo šeimą materialiai. Iš to ir daroma išvada, kad stereotipiškai vyrams vaikai prideda riebų pliusą, o moterims - minusą.
Smurtą skatina ir tai, kad mes palaikome ar skatiname berniukų agresyvumą, o mergaitėms sakome, kad jos turi nusileisti, kad jų esminė pareiga tapus moterimis - pasirūpinti šeima, vaikais, vyru, taip leidžiant suprasti, kad jų asmeniniai poreikiai ir jų tenkinimas turi likti paskutinėje vietoje.
Lyčių stereotipai tarp moterų ir vyrų įtvirtina skirtingas galios pozicijas - o tai ir yra pagrindinė smurto priežastis. Toks smurtas lyčių pagrindu gali pasireikšti kontrole, nepagarba, kito asmens menkinimu. Iš vyro pusės galima girdėti - nusileisk, patenkink jo norus, nepriešgyniauk, nekelk balso. Gali būti šaipomasi iš moters, reikalaujama santykiauti, verčiama abejoti savimi ir savo sprendimais. Visa tai sudaro pagrindą tiek fiziniam smurtui, kurį geriausiai atpažįstame, tiek psichologiniam, kurį jau pastebime vis geriau. Dažniausiai būtent psichologinis smurtas perauga į fizinį ir visas kitas smurto formas. Deja, bet visiškai nekalbame apie seksualinį ir ekonominį smurtą šeimoje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Lyčių vaidmenys ir stereotipai
Specialistų nuomonės
Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė:
- Po truputį vaduojamės iš lyčių stereotipų, bet tai yra ilgas procesas, todėl šiuo atveju labai svarbus švietimo įstaigų įsitraukimas, kad jaunimas sugebėtų atpažinti tuos stereotipus.
- Stereotipai atkeliauja per mūsų tėvus, žiniasklaidą, švietimo įstaigas, auklėtojus, kurie nekontroliuoja savo kalbos, arba turi tam tikras nuostatas ir jas perduos ir savo auklėtiniams.
- Manau, kad kol politikoje nebus bent jau 30 proc. moterų, į jų poreikius nebus atsižvelgiama- balansas šioje situacijoje yra labai svarbus.
Dr. Agnė Kajackaitė, knygos „Wo/Men. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti“ autorė:
- Lyčių stereotipai gali tapti konfliktų priežastimi.
- Statistiškai dažniau smurtauja vyrai, nors jie lygiai taip pat gali būti smurto aukomis, tačiau dažnai būna sunkiau tuo patikėti, kadangi vėlgi - esame valdomi stereotipų, o ir nukrypstama nuo statistikos, kurią mes matome.
- Siūlau atsisakyti tokių pasakymų kaip stiprioji ir silpnoji lytis ir nereikia galvoti, kad smurtautojai tik vyrai.
- Reikėtų stebėti, kaip mes elgiamės - pagal stereotipus ar ne.
Kaip padėti smurto aukoms?
Norint padėti smurto aukoms pirmiausia turime apie tai kalbėti. J.Šeduikienė atkreipia dėmesį, kad jau 90 proc. visuomenės pripažįsta, kad smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja, kad egzistuoja smurtas prieš moteris, bet kalbėti apie tai, kad tai smurtas lyties pagrindu, vis dar nedrįstama.
Pirmi mūsų žingsniai, įtarus smurtą, turėtų būti tvirti ir aiškūs: visuomenės narius reikėtų skatinti nelikti abejingus, kreiptis į policiją, nukreipti į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, kur nukentėjusiesiems galėtų padėti specialistai, turintys tam tikrą patirtį, žinias, kvalifikaciją. Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų kontaktus galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.
Svarbiausia smurto aukoms žinoti, kad pagalba yra ir kad žmogus ją gali gauti - tai pirmas žingsnis. Jeigu susiduriate su smurto auka, paskatinkite ją kreiptis pagalbos, taip pat - nenusigręžkite.
Taip pat skaitykite: Teisė į kompensaciją
Būna, kad smurto aukos atsisako pagalbos, ką tada daryti? Jeigu šeimose yra vaikų, reikėtų nebijoti susisiekti su vaiko teisių apsaugos specialistais ir apie tai pranešti. Smurto aukai kartą atsisakius pagalbos, tikrai nereikėtų nuleisti rankų - smurto aukai būtina priminti, kad pagalba yra, kad ji / jis turi teisę į geresnį gyvenimą ir tiesiog kviesti ieškoti sprendimo būdų.
Smurto vaizdavimas žiniasklaidoje
Žiniasklaida neretai kaltinama visuomenės sąmonės žalojimu, bet nereikėtų pamiršti, kad ji pati yra jos dalis. Agresyvumas ir smurtas yra kompleksiniai reiškiniai, priklausantys nuo daugelio veiksnių. Todėl šiame kontekste kalbėtina ne tiek apie tiesioginę žiniasklaidos įtaką, kiek apie žiniasklaidoje pateikiamos informacijos ir vaizdinių pobūdį, kuris gali padidinti agresyvaus elgesio bei požiūrio pasireiškimo tikimybę.
Kuo daugiau vaikai gauna smurtinio pobūdžio masinės komunikacijos priemonių pateikiamų vaizdų ir informacijos, tuo didesnė agresijos pasireiškimo tikimybė realiame gyvenime. Stebėdami demonstruojamą arba aprašomą smurtą žiniasklaidoje, nepilnamečiai gali išmokti elgesio modelių, kuriuos, atsižvelgdami į aplinkybes, galės ateityje panaudoti tam tikrose situacijose. Manoma, kad mokymosi procesas vyksta ir per visuomenės informavimo priemones. Smurtinio pobūdžio pranešimai gali paskatinti destruktyvų elgesį pateikdami jų modelius, parodydami pranašumus ir trūkumus, tobulinimo kryptis ir kt.
Intensyvus smurto demonstravimas gali sumažinti jautrumą tokiems veiksmams tikrovėje. Taigi, jeigu pervertiname smurto pasireiškimo tikimybę realiame gyvenime (pvz., dėl jo nuolatinio eskalavimo masinės informacijos priemonėse), mūsų sąmonėje susiformuoja kognityvinė schema, kurioje smurtas tampa normaliu ir adekvačiu modernios visuomenės bruožu.
Pasaulio kaip grėsmingo ir pavojingo vaizdavimas neretai lemia baimės jausmo atsiradimą realiame gyvenime. Kai individas pradeda jausti nerimą, susiformuoja nerimastingo pasaulio vaizdas ir galiausiai susiduriama su problemomis atskiriant fantazijas nuo tikrovės.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai socialinėje žiniasklaidoje
Žiniasklaidos etika ir atsakomybė
Kiekvienas žurnalistas turėtų suvokti savo žodžio galią ir matyti savo funkciją ne kaip pardavėjo, turinčio kuo greičiau ir kuo daugiau realizuoti prekių (t.y. informacijos), bet kaip visuomenės nario, kuriam rūpi tos visuomenės ateitis. Žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio surengtoje diskusijoje apie žiniasklaidos neigiama poveikį vaikams, Vaiko teisiu apsaugos kontrolierės vyriausias patarėjas Aurimas Miškinis teigė, kad žiniasklaidos priemonės lengvai, tik šiek tiek prisidengdamos permatomu būtinumo informuoti visuomenę šydu, dažnai pamina daugelį visuotinai pripažintų vaiko teisių: vaiko teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į šeimyninio gyvenimo autonomiškumą, teisę nepatirti kėsinimosi į jo garbę.
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistus savo veikloje vadovautis Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, pagarbos žmogui principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų ir pan.
Statistika
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo:
- 569 moterys
- 64 nepilnamečiai
- 49 vyrai, iš kurių 11 smurtą patyrė nuo sutuoktinės ar sugyventinės
Daugiausia smurto atvejų užfiksuota tarp:
- Sugyventinių (255 ikiteisminiai tyrimai)
- Sutuoktinių (252 ikiteisminiai tyrimai)
Kiti atvejai:
- Suaugę vaikai smurtavo prieš savo pagyvenusius tėvus (68 ikiteisminiai tyrimai)
- Tėvai - prieš vaikus (50 ikiteisminių tyrimų)
- Smurto atvejai tarp brolių, seserų, svainių, kitų artimų giminaičių (43 ikiteisminiai tyrimai)
| Auka | Skaičius |
|---|---|
| Moterys | 569 |
| Nepilnamečiai | 64 |
| Vyrai | 49 |
tags: #ziniasklaida #skatina #smurta