Kontrabandos ir korupcijos ryšys Lietuvoje

Seimui prieš pusę metų pakėlus akcizus kurui, cigaretėms ir alkoholiui, teigta, kad šio sprendimo pasekmėje pasipildys šalies biudžetas. Tačiau, kaip Lietuvos atsakingos tarnybos susidoroja su iškilusiu iššūkiu dėl atotrūkio tarp kainų abipus Nemuno? Kodėl pasienio regionuose užsidaro benzino kolonėlės ir yra daug akcizinių prekių iš anapus sienos, jeigu kontrabanda yra gaudoma? Ar visa tai legaliai suneša žmonės per pasienio punktus ar suaktyvėjo organizuoto nusikalstamumo grupės? Kokie yra šių grupių santykiai su pareigūnais muitinėse, pasienio tarnyboje, teisėjais ir politikais? Kur nusėda juodieji pinigai iš kontrabandos?

Prie ,,Lietuvos žinių‘‘ apskritojo stalo susitiko Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Sigitas Virketis, Policijos generalnio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Strateginės analizės skyriaus vadovas Gerimantas Bakas. Aptarkime, ar pastebimas kontrabandos srautų augimas per pastarąjį pusmetį?

Kontrabandos srautų augimas

S.Urbanavičius teigia, kad žvelgiant į muitinės pirmo pusmečio rezultatus ir lyginant su praėjusiais metais, pradėtų tyrimų dėl kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų padidėjo 40 procentų. Pelningiausia yra cigarečių kontrabanda, kuri išaugo 33 procentais. Sulaikytų asmenų dėl alkoholio kontrabandos padaugėjo 10 kartų. S.Virketis priduria, kad Pasienio tarnybų duomenimis, per pusmetį sulaikyta 28 proc. daugiau kontrabandininkų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, o kontrabandos mastas padidėjo 8,5 procento. Ir policijos duomenimis, matosi aiški kontrabandos srauto augimo tendencija.

V.Račkauskas pažymi, kad Tai alkoholis ir akcizinės prekės. Bet yra ir kitų prekių, kurios į Lietuvą patenka nelegaliai, t.y. nesumokėjus valstybei mokesčių. Drabužiai, avalynė iš Kinijos, maisto produktai: mėsa, daržovės, vaisiai ir vaistai. Jų srautas taip pat išaugo per šį pusmetį. Tam įtakos turi ir nedarbas. Žmonės ieško uždarbio, pragyvenimo šaltinio. Taip pat ir iš nelegalaus verslo. S.Liutkevičius informuoja, kad Policijos statistika rodo, kad 8,2 proc. per sunkmetį padidėjo nusikalstamumas, tačiau pilstuko gamyba išaugo vos ne 100 procentų.

O koks yra ryšys tarp pilstuko ir kontrabandos? V.Račkauskas paaiškina, kad Pilstukas gaminamas iš atvežto denatūruoto, techninio spirito. S.Liutkevičius priduria, kad Iš Lenkijos vežami valikliai, kurių sudėtyje yra didelė alkoholio koncentracija, Lietuvoje šis spiritas yra išvalomas ir iš jo daromas pilstukas. Anksčiau Panevėžio gamykla "Sema" tiekė žaliavą pilstuko gamybai, bet policija su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šią problemą pavyko užkardyti. Bet žmonių sveikatai, nors ir išvalytas, toks pilstukas yra, matyt, nuodingas? S.Liutkevičius patvirtina, kad Be abejo. Ir šio kontrabandos kelio neįmanoma užtverti, nes iš Lenkijos į Lietuvą yra laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O šie valikliai nelaikomi akcizinėmis prekėmis.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos įstaigos ir korupcija

Visų jūsų skaičiai byloja apie kontrabandos išaugimą, nors skaičiai yra ir skirtingi, nes skirtingos institucijos sulaiko skirtingą skaičių pažeidėjų. O ką rodo paskaičiavimai, kiek kontrabandos patenka į Lietuvos teritoriją, apeinant mūsų valstybės tarnybas? Juk tikriausiai neneigsite, kad daug kontrabandos praslysta ir nesulaikoma? S.Liutkevičius teigia, kad Kad sužinotume šį skaičių, reikėtų prie sulaikytos kontrabandos apimties pridėti tą, kurį policija sulaiko krašto viduje ir dar pridurti apie 30 procentų. S.Urbanavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra tranzitinė šalis tabako ir tabako gaminių kontrabandai. Tik 9 proc. sulaikytų cigarečių buvo skirta Lietuvos rinkai, o 91 proc. rūkalų vežama į Vakarus.

Todėl prie to, kas čia buvo pasakyta, kalbant apie galutinius kontrabandos mastus, reikėtų pridėti ir užsienyje sulaikytas nelegalias prekes, kurios kirto Lietuvos teritoriją. Kontrabanda keliauja iš Kaliningrado srities per Lietuvą į likusią Rusijos Federaciją, iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą ir iš Rusijos per Latviją į Lietuvą. S.Liutkevičius informuoja, kad Šiais metais 44 proc. pasieniečių sulaikytų tabako gaminių pateko į Lietuvą iš Kaliningrado srities, 38 proc. - iš Latvijos ir 12 proc. - iš Baltarusijos. Situacija šiek tiek keičiasi. Anksčiau, prieš dvejus trejus metus, didžiausias kiekis cigarečių kontrabandos patekdavo per žaliąją sieną su Kaliningrado sritimi, taip pat ir Nemunu. Po to, kai buvo imtasi drastiškų priemonių prie Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi, pradėta sulaikyti daug nelegalių prekių pervežtų pro Rusijos sieną su Latvija.

Tai ką, "braliukai" latviai nepatikrina kaip reikiant krovinių iš Rusijos? S.Urbanavičius paaiškina, kad Ten tikrinimo procedūra liberalesnė, švelniai tariant. Gauname informacijos, kad ir kontrabandos organizatoriai dabar linkę nukreipti srautus per Rusijos-Latvijos sieną. Aktyvėja ir maršrutas Rusija, Baltarusija ir Lietuva. Cigaretes iš Kaliningrado srities į Lietuvą atgabena vadinamieji ichtiandrai, žmonės kontrabandines cigaretes plukdantys per Nemuną. Ar jie yra labiau Lietuvos ar Rusijos piliečiai, veikiantys pagal gerai organizuotą abipus sienos schemą? S.Virketis informuoja, kad Ichtiandrai beveik visi yra iš Rusijos. Ir tie, kurie plaukia patys, ir tie, kurie atplaukia kateriais. O jau Lietuvoje prekes pasiima lietuviai ir gabena jas toliau.

S.Urbanavičius atkreipia dėmesį, kad Bet 80 proc. nelegalių cigarečių kiekio sulaikyta, bandant vežti jas vilkikais. Ichtiandrai tiek neparplukdo. Ir Luizos tiltu per Nemuną pėsčiomis tiek neprasineši. Vilkikui su cigarečių kontrabanda reikia ne tik didelių investicijų, bet ir žinoti, kur tas cigaretes įsigyti, kur geriau pervežti, turėti ryšių pasienyje, o vėliau žinoti, kur visa tai realizuoti. Ir visa tai, aišku, gali padaryti tik organizuotos grupės. S.Virketis patvirtina, kad Didžiausią kiekį kontrabandos į Lietuvą, žinoma, atgabena organizuotos grupės. Pavyzdžiui, vienoje grupėje, kuri patraukta baudžiamojon atsakomybėn, susibūrę 20 žmonių. Jie iš Tauragės rajono. Toje grupėje buvo ir 4 pasieniečiai, kurie dabar jau nušalinti. Beje, nuo 2005 metų iki dabar nušalinta apie 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą. Už leidimą plukdyti cigaretes Nemunu pasieniečiui buvo mokama apie 15-20 litų už dėžę.

O ichtiandrams? S.Virketis atsako, kad 100-200 dolerių už vieną reisą. Ar Nemuno kontrolę galima užtikrinti techninėmis priemonėmis? S.Liutkevičius teigia, kad Galima. Ir netrukus tai bus padaryta. Už Europos Sąjungos (ES) lėšas iki 2013 metų bus įdiegta sistema, kuri fiksuos neleistiną judėjimą sienos su Kaliningrado sritimi ruože, įskaitant visą sieną per Nemuną. Dabar turime tokią sistemą vienoje pasienio užkardoje. Tada pasienietis turės tik spėti sureaguoti į pažeidimą. S.Virketis priduria, kad Bardėnų užkardoje, kur ši sistema įdiegta, 90 proc. sumažėjo pažeidimų.

Taip pat skaitykite: Korupcijos analizė Anykščių globos namų kontekste

S.Urbanavičius pastebi, kad Ichtiandrų pažeidimų daug, bet kiekiai yra mažesni, o kontrabandos vilkikais pažeidimų mažiau, bet vežamos kontrabandos kiekiai yra gerokai didesni. Pavyzdžiui, ichtiandras per Nemuną gali pratraukti apie 20 dėžių, o vilkikas apie 1000 dėžių. S.Virketis papildo, kad Ichtiandrus lengviau ir sulaikyti, nes ten dirba paprastesni ir blogiau organizuoti žmonės. Nors yra ir labai fiziškai pajėgių. Kai kurie iš jų plukdė net 30 dėžių, bet dabar tai neapsimoka. Kodėl? S.Urbanavičius paaiškina, kad Dabar, jei gabena per sieną iki 20 dėžių, gresia tik administracinė atsakomybė, o jei daugiau kaip dvidešimt dėžių - jau baudžiamoji atsakomybė. Kam rizikuoti? Ichtiandrai - vietinės reikšmės verslas, o vilkikų verslas yra labiau organizuotas.

V.Račkauskas teigia, kad Nusikaltimų organizatoriai prisitaiko prie Lietuvos įstatymų: kam plukdyti 21 dėžę cigarečių, kai jie gali gabenti keletą kartų po dvidešimt dėžių ir jei paklius, mokės tik baudą. Kai kontrabanda yra iki 250 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio, tai taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus tą sumą, jau bus ir baudžiamoji atsakomybė. Visa tai supranta ne tik nusikaltimų organizatoriai, bet ir cigarečių plukdytojai, vežikai ir nešikai. S.Virketis atkreipia dėmesį, kad Bet net ir dvidešimt dėžių cigarečių juodojoje rinkoje kainuoja apie 32,5 tūkst. litų. Ir pelnas kontrabandos organizatoriui jau nemažas. Ar bausmės atitinka padarytą žalą?

Ar galima įstatyme nustatyti tokią ribą, kad vežėjams ir plaukikams mažiau apsimokėtų gabenti kontrabandą? Pavyzdžiui, ne dvidešimties dėžių cigarečių kontrabanda užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, o dešimties? Ar nereikėtų griežtinti vadeivų ir jiems talkinančių valstybės pareigūnų atsakomybės už kontrabandą? S.Liutkevičius teigia, kad Baudžiamojo kodekso tobulinimo prasme galimybės yra išnaudotos. Prieš keletą metų riba, kai pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė, buvo žemesnė, bet po diskusijų ji pakilo. Taip, bet tada buvo daug perlenkimų, net automobilį atimdavo, jei per sieną nelegaliai gabendavo keletą pakelių cigarečių ar degtinės butelių. S.Liutkevičius patvirtina, kad Lazda buvo perlenkta. Ir ne kartą. Dabar atsakomybė yra adekvati pažeidimui. Jeigu vėl nuleisime kartelę, tiesiog padaugės kontrabandos gabenimo atvejų.

S.Urbanavičius pastebi, kad Pažiūrėkime, kokias administracines bausmes teismai skiria už cigarečių kontrabandą. Vidutinė bausmė - apie 10-15 tūkst. litų. Pavyzdžiui, kai buvo sulaikytas vilkikas, gabenęs 1000 dėžių cigarečių, už kurias nusikaltėliai rinkoje galėjo gauti 200 tūkst. litų, žmogui, gabenusiam krovinį, skirta 13 tūkst. litų bauda. Su ekonomine logika, žvelgiant į valstybės interesus, vis prasilenkiama. S.Urbanavičius priduria, kad Todėl, mūsų nuomone, administracinės bausmės Lietuvoje yra tikrai per mažos. Ir jos negąsdina nei vežėjų, nei nusikaltimų organizatorių. Ir nė vienas asmuo, net už stambaus masto kontrabandos gabenimą, nebuvo nuteistas laisvės atėmimu. Tegu ir atidedant bausmės atlikimą. Bausmės už narkotikų gabenimą, žinoma, yra griežtesnės.

Ar kalti teisėjai, skiriantys mažiausią bausmę, ar jie skiria bausmės vidurkį, o už grotų nesodina, nes tokios atsakomybės dabar Baudžiamajame kodekse nebeliko? S.Urbanavičius paaiškina, kad Maksimali bauda už tokius pažeidimus yra 40 tūkst. litų, o minimali 10 tūkst. litų. Šią baudą teisėjai dažniausiai ir taiko. Tai galbūt vis dėlto galima nustatyti optimalią ribą tarp smulkaus nusikaltimo - kokį gali padaryti asmenys, nešę per pasienio punktus daugiau cigarečių, nei leidžiama, ar žmonės, pervežę savo lengvuosiuose automobiliuose, už ką tikrai automobilių konfiskuoti nereikia - ir to, ką ichtiandrai gali praplukdyti? O taip pat kitą ribą tarp vidutinio masto nusikaltimo, kurį gali atlikti ichtiandrai, ir tarp vilkikų kontrabandos. Šiandien Lietuvoje stambūs nusikaltimai, kai tūkstantis cigarečių dėžių nelegaliai vežamos vilkikais, prilyginti ichtiandrų veiklai, jei jie plukdo per dvidešimt cigarečių dėžių.

Taip pat skaitykite: Lietuvos globos namų korupcijos analizė

Už tokius kontrabandos nusikaltimus baudų politikoje ekonominės logikos valstybės, o ne stambių nusikaltėlių, naudai neįžvelgiu. Įstatymai yra palankūs stambaus masto nusikaltėliams, kai didžiulės kontrabandos nusikaltimai pagal bausmių dydį prilyginami vidutinio lygio nusikaltimams. S.Virketis teigia, kad Anksčiau stambi kontrabanda baudžiamojoje atsakomybėje buvo skirstoma į dvi dalis. Ir dabar, ypač suintensyvėjus kontrabandai, tas variantas galėtų būti grąžintas. Galbūt tais perlenkimais, kai už smulkią kontrabandą konfiskuojami automobiliai, kažkas ir pasinaudojo, kad būtų priimti palankesni įstatymai dėl vidutinio masto kontrabandos, kuri atneša daugiausia pajamų vietiniams kontrabandos šulams regionuose ir būtent šie pinigai vėliau keliauja į pareigūnų, o gal ir politikų kišenes? S.Urbanavičius priduria, kad Reikėtų žiūrėti, kokia yra valstybei galimai daroma žala. Ypač, jei ji yra milijoninė. Kodėl tada negali būti ir bauda didesnė?

Pagal žalos valstybei dydį? O kokia baudų praktika už kontrabandą yra kitose ES valstybėse? S.Urbanavičius atsako, kad Baudos kitose ES šalyse už panašius kontrabandos pažeidimus yra žymiai didesnės. S.Virketis pastebi, kad O Lenkijoje baudžiamoji atsakomybė taikoma už pažeidimą nuo 3 tūkst. litų. Kontrabandininkai, matyt, turi ryšių Lietuvoje ir su vietos, ir su sostinės valdžios atstovais, jau nekalbant apie nesąžiningus pasienio ar muitinės pareigūnus? G.Bakanas paaiškina, kad Kontrabanda skatina valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų korupciją.

Mūsų stebėjimai rodo, kad problemiškiausi šia prasme yra rajonai, kurie ribojasi su Rusijos Federacija arba Baltarusija. Korupcijos apraiškų sutinkame tarp ten dirbančių pasieniečių ir muitininkų, bet jie turi imuniteto tarnybas, kurios padeda apsivalyti. Bet tų regionų savivaldybės tokios imuniteto tarnybos, apvalančios nuo korupcijos, kylančios iš kontrabandos, matyt, neturi? Ar buvo atskleisti faktai apie šių savivaldybių pareigūnų ryšius su kontrabandos pasauliu? Juk negali tų rajonų valdžia nematyti, kaip nyksta degalinės, nežinoti, kur ir pas ką pilamas nelegalus benzinas, nematyti rajone nelegalių akcizinių prekių. O jeigu tai žino, bet procesai vyksta, tai ar kartais ta vietos valdžia netampa priedanga, politiniu kontrabandos "stogu"? G.Bakanas teigia, kad Negatyvių reiškinių buvo atskleista Pagėgių savivaldybėje, o žiniasklaida, kiek teko skaityti pranešimų, kai kuriuos savivaldybės pareigūnus siejo su kontrabandininkais.

S.Virketis priduria, kad Ir Pagėgių vicemero sūnus pasieniečių buvo sulaikytas su mašina, parengta kontrabandai. Kitas šio vicemero sūnus užsimušė su kontrabandai paruošta mašina. Jūs anksčiau minėjote vieną grupuotę. Ar jie viską patys planavo ir veikė, ar buvo tik sraigteliai, virš kurių stovėjo ir kiti asmenys? Ar jie rėmė atskirus politikus rinkimuose? O gal tokių politikų ar partijų, remiamų kontrabandos pinigais, jau yra Seime? S.Virketis teigia, kad Jie yra iš garsios "švininių" grupės. Virš jų, matyt, buvo dar kažkas, bet mūsų tyrimas toliau nesiekė. Jie valdė pinigus. Iš šios grupuotės "išėmėme" 1,5 mln. litų grynais. Bet žiniasklaidoje rašyta, kad Tauragės savivaldybėje "švininių" grupė ir jos lyderis turi gerų ryšių ir, matyt, nemažą įtaką. Netgi su vietos valdžia susikibo, tik neaišku dėl ko. O Raseiniuose buvo "meškiukų" gauja, kurios konflikte dalyvavo ir buvęs Seimo narys.

Ar šitos grupės atgijo ne dėl kontrabandos veiklos? O gal senos gaujos nustumiamos į pašalį ir jų vietą užima naujos, šalia kurių stovi ne tik savivaldybių deputatai, bet ir Seimo nariai. Buvę ir galbūt esami. Ar yra informacijos, kokie pinigai sukasi kontrabandos versle Lietuvoje ir kur jie keliauja toliau? G.Bakanas paaiškina, kad Kontrabandos tyrimai nėra STT prioritetas. Kitose ES valstybėse, ekspertų duomenimis, iš kontrabandos surinktų pinigų apie 20-40 proc. yra skiriama policininkams, teisėjams, prokurorams ir vietos valdžiai. Dalis pinigų eina ir aukščiau. Jeigu šią tendenciją taikytume ir Lietuvoje, tai galima spėti, kad apie 30 proc. kontrabandos pinigų tenka valstybės pareigūnams, politikams ir teisėjams.

Ir kuo didesni prekių akcizai, kuo didesnis atotrūkis tarp prekių kainų Lietuvoje ir anapus sienos, tuo, matyt, ir daugiau pinigų gali byrėti ne tik į kontrabandininkų kišenes, bet ir į tų, kurie su jais palaiko ryšius bei remia, būdami valdžioje - kontrabandos "stogui". G.Bakanas paaiškina, kad Kontrabandininkams ir jų rėmėjams iki šiol yra skiriamos mažos baudos. Kontrabandos bylose yra ne vienas teisėjų sprendimas, kuris labai stebina. S.Virketis priduria, kad Yra teisėjų, kurie to paties dydžio baudą skyrė bobutei už dvi cigarečių dėžes ir stambau...

Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Vitalijus Gailius, antikorupcijos ekspertas, buvęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė. Ar nustebino jus, Vitalijau, visas tas mastas ir minimi dalykai? V. Gailius: Be jokios abejonės. Mane kaip žmogų, didžiąją dalį gyvenimo paskyrusį kovai su organizuotu nusikalstamumu, nustebino labiausiai tai, kad organizuoto nusikalstamumo formos šiandien iš miestų, iš gatvių, iš tam tikrų nusikalstamo verslo sričių persikėlė į viešąjį sektorių ir man tai, ką aš matau viešojoje erdvėje apie šios organizuotos, kol kas nusikalstamos grupės veiklą, man asocijuojasi su nusikalstamo susivienijimo veikla tam tikrose srityse ir apmaudu, kad tos sritys yra žemės ūkis ir aplinka. Tai organizuotos nusikalstamos veiklos modelio grupuotė veikė ne kur kitur, o valstybinėje įstaigoje, ką manote apie tai? V. Gailius: Ir aš manau, kad iš tų požymių, kuriuos viešojoje erdvėje stebiu, kažkada ši veika gali būti perkvalifikuota į nusikalstamo susivienijimo inkriminavimą. Manau, čia dienų klausimas, nes tokia struktūra, tokia forma ir toks veikimo modelis, mano nuomone, atitinka nusikalstamo susivienijimo modelį, apie kurį yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas vienoje iš rezonansinių bylų ir tas nusikalstamas susivienijimas veikė Šiaulių regione. Tai buvo policijos sistemos byla, kur policija pati išsiaiškino jų gretose veikusį nusikalstamą susivienijimą. Tai aš čia matau aukščiausią nusikalstamo bendrininkavimo formą - nusikalstamą susivienijimą.

Už tokią bendrininkavimo formą yra numatyta labai griežta sankcija - yra atskiras Baudžiamojo kodekso straipsnis ir sankcija iki gyvos galvos. Dėl ko aš pabrėžiu, nes antroje dalyje reikalingas požymis - ginkluotumas, o kiek supratau, pareigūnai kratos metu rado sprogmenų, tai čia jau yra aukščiausia nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma, griežčiausią sankciją numatęs įstatymų leidėjas ir belieka apgailestauti. Kai susitvarkėme, sulaužėme nusikalstamų susivienijimų stuburus miestuose ir gatvėse, išvadavome žmones, jie persikėlė į viešąjį sektorių. Skirmantai Malinauskai, kokius jums čia klausimus sukėlė ir kokias mintis ši visa milžiniška galimos korupcijos istorija Augalininkystės tarnyboje? S. Malinauskas: Taip, yra du dalykai. Ši istorija yra tiek neįtikėtina, o kartu yra tiek ironiška, kad tikrai primena daugelį istorijų, kurių aš savo epizoduose pasakoju. Pirmas, ne esminis, bet labai juokingas dalykas, tai yra: dvi dienos iki garsiosios Generalinės prokuratūros spaudos konferencijos pasirodo žiniasklaidoje straipsniai apie tai, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai skundžiasi, jog štai bus Kalėdinis vakarėlis ir iš jų prašoma 30 eur. grynaisiais susimesti ant alkoholio ir jie sako, tai yra neteisėta, kai tu matai, kokie kiekiai kontrabandinio alkoholio. Mes turime omenyje keliolika tūkstančių cigarečių pakelių, kokainas, narkotikai ir panašiai, surasti kratų metu. Tai iš tikrųjų yra labai ironiška, kada reikia papildomai mesti pinigus turint tokius sandėlius, o esminis dalykas čia visa tai primena mafijos kronikas, kai mes kalbame apie milijoną kainuojančius aukso luitus. Aišku, daugiau negu 100 kratų, bet vis tiek grynaisiais pinigais 1,3 mln. eurų, bet juk esmė nepaminėta, kokia.

Ponas Kornijenko, iki to laiko, kol jis ateina 2024 metais į Valstybinę augalininkystės tarnybą, dirba Žemės ūkio ministerijoje - kokios jo pareigos? Korupcijos prevencijos. S. Malinauskas: Korupcijos prevencijos ir Vidaus tyrimų skyriaus vadovas. Jis yra atsakingas už visos Žemės ūkio ministerijos korupcijos prevenciją tuo metu, kai mes matome, kas dabar vyksta, tai kai mes kalbame apie sisteminę korupciją, čia yra nebe juokinga, tai yra elementarus valstybės užvaldymas žmonių, kurie ateina. Pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia tokioje įstaigoje kaip Augalininkystės tarnyba, tikrai ne pačioje didžiausioje įstaigoje, 13 žmonių įtarimai. Mes kalbame apie asmenis, kurie ne šiaip ima kyšius, ten kalbant apie į trečiąsias šalis eksportuojamas prekes, bet mes kalbame apie sistemą, kuri yra tiesiog sustyguota, kas už ką atsakingas, kas ką stoguoja, visi apie tai žino, ir mes turime asmenį, kuris buvo atsakingas už visos Žemės ūkio ministerijos korupcijos prevenciją. Tai be jokios abejonės aš neįsivaizduoju, kas darosi tokiu atveju kitose valstybinėse įstaigose ir ko mes nežinome. Kodėl, jei institucijoje veikė organizuota korupcinė schema, nesuveikė prevencijos, rizikų valdymo ir pranešėjų mechanizmai? V. Gailius: Tai jūs ir atsakėte - į tarnybos vadovo pareigas ateina žmogus, kuris formavo antikorupcinę politiką, kuris turėjo kontaktus su specialiosiomis tarnybomis, kuris priiminėjo žmones iš specialiųjų tarnybų į Žemės ūkio ministeriją, kuris tiesiog atnešė žinutę į tarnybą. Sako: „Žiūrėkite, ši tarnyba neliečia mūsų“ ir turbūt atsipalaidavo, konspiracinės veikimo schemos ištirpo, nes jeigu ateina žmogus ir jis sako: „Darom“, tai atrodo, kad čia viskas skaidru ir legalu.

Faktoriai (veiksniai), įtakojantys cigarečių kontrabandą. Pagrindiniai su nusikalstamumu susiję pavojai ir grėsmės, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, pavyzdžiui, terorizmas, sunkūs nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais, kontrabanda, prekyba žmonėmis, ekonominiai nusikaltimai ir korupcija, prekyba ginklais ir tarpvalstybinis nusikalstamumas, ypač sparčiai prisitaiko prie mokslo ir technologijų pokyčių, kai siekiama neteisėtai pasinaudoti atvirų visuomenių vertybėmis ir gerove bei joms pakenkti1. Atsižvelgiant į šiandieninėje visuomenėje kintančius procesus ir jų įtaką nacionalinei teisinei sistemai, šiandien itin svarbu atsakyti į klausimą, kokie situaciniai faktoriai įtakoja cigarečių kontrabandos nusikaltimus. Nusikalstamumas sparčiai didėja, keičiasi jo struktūra, daromi vis sunkesni, gerai iš anksto parengti nusikaltimai. Nusikaltimų pasaulyje vis labiau įsitvirtina nusikaltėlių susivienijimai ir organizuotos grupės. Susidariusi kriminogeninė padėtis verčia ne tik tobulinti nusikalstamumo kontrolės mechanizmą, bet ir ieškoti naujų metodų bei priemonių nusikaltimų tyrimui tobulinti2. Todėl mūsų, kaip teisėsaugos atstovų, taip pat kaip aktyvios visuomenės dalyvių, tikslas - didinti visuomenės saugumų ir gerinti jos vertybių apsaugų. Cigarečių kontrabanda - sudėtingas reiškinys, todėl visiems, atsakingiems už cigarečių kontrabandos reiškinio kontrolę, tenka vis didesnis iššūkis. Tik dirbant kompleksiškai, siekiant tų pačių integruotų tikslų, vertinant cigarečių kontrabandos reiškinį visapusiškai, galėsime pasiekti mums keliamus tikslus.

Kontrabandos sulaikymo statistika Lietuvoje:

Metas	Sulaikytų kontrabandininkų skaičius	Kontrabandos mastas
Pirmas pusmetis	Padidėjo 28%	Padidėjo 8,5%

tags: #kontrabandos #ir #korupcijos #kaip #socialiniu #reiskiniu