Nors nuo Nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau daugiau nei trys dešimtmečiai, nostalgija sovietmečiui vis dar gyva. Ar tikrai "prie ruso" buvo geriau? Ar visi turėjo darbą, o mėsa buvo tikra mėsa? Naujienų portalas tv3.lt atskleidžia straipsnių cikle „Imperijos žlugimas“, kaip 50 metų okupuota Lietuva gyveno šį laikotarpį ir kokią įtaką tai padarė mūsų visuomenei.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios buvo pensijos sovietmečiu Lietuvoje, palyginsime jas su dabartinėmis, atsižvelgdami į kainas, algas ir socialines garantijas. Taip pat aptarsime, kaip sovietinė sistema veikė moterų padėtį ir šeimos gyvenimą.
Socialinės Išmokos ir Algos Sovietmečiu
Remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, 1985 metais darbininkų ir tarnautojų vidutinė mėnesinė alga buvo 160 rublių. Didžioji dalis pajamų buvo skiriama maistui (apie 31 proc.), mokesčiams bei įmokoms (apie 9 proc.), alkoholiniams gėrimams (apie 5 proc.) ir drabužiams bei avalynei (apie 18 proc.).
Palyginimui, 2016 metais vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos sudarė vidutiniškai 1 039 EUR per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui - 471 EUR per mėnesį. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2020 IV ketv. „į rankas“ buvo 967,30 eur. Šiuo metu vienas asmuo vidutiniškai 20 procentų pajamų išleidžia maistui, 2,5 procento - alkoholiui ir tabakui, 4,4% - aprangai bei avalynei, mokesčiams (komunaliniai ir ryšio) - 11 procentų savo pajamų, o būsto priežiūrai, apstatymui tenka 3,4 proc. išlaidų.
Nors išlaidos mokesčiams šiek tiek pakilo, tai galima paaiškinti tuo, kad dabar įprasta imti paskolą būstui įsigyti. Tuo tarpu išlaidos maistui gerokai sumažėjo, o išlaidos aprangai ir avalynei sumažėjo maždaug 13 procentų.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Pensijos: Tada ir Dabar
Sovietmečiu moterys į pensiją išeidavo sulaukusios 55-erių metų, vyrai 60-ies, o dabar žmonės išeina 65-erių. 2020 m. vidutinė pensija siekė 377 eurus, o 1986 metais - 68 rublius (410 eur). Taigi, teigti, kad anksčiau pensininkai gyveno geriau, būtų perdėta, atsižvelgiant į kainas.
Kalbant apie socialines garantijas ką tik pagimdžiusioms mamoms, Sovietų Sąjungoje nebuvo tokio dalyko kaip kelių metų motinystės atostogos. Moterims buvo suteikiamos 77 dienos (ir prieš gimdymą, ir po gimdymo), vėliau - 117 dienų. Išmokas ir paramą daiktais gaudavo tik daugiavaikės ar labai sunkiai besiverčiančios mamos.
Vaikai į lopšelius-darželius buvo priimami nuo pusės metų, tačiau dėl finansinės paramos nebuvimo neseniai pagimdžiusios mamos buvo priverstos į darbus grįžti gerokai anksčiau. Mokestis už darželį siekė 12 rublių (72 eur). Dabar, priklausomai nuo miesto, valstybinio darželio kaina yra 51-64 eurai.
Ar Maistas Sovietmečiu Buvo Geresnis?
Iki šių dienų gajus mitas, kad sovietmečiu maistas buvo maistas, o ne kažkoks marmalas su E, kaip dabar. Tačiau tuo metu nebuvo reikalavimo ženklinti pakuočių, nurodant tikslią sudėtį ir maistinę vertę. Be to, sovietmečiu laukai buvo tręšiami sveikatai itin pavojingais pesticidais, kurių kiekis maiste dabar yra griežtai ribojamas.
Bene žinomiausias Sovietų Sąjungos produktas yra ,,Daktariška” dešra. Palyginus 1936 m. ir 2021 m. receptūras, akivaizdu, kad šiuolaikinėje dešroje yra daugiau priedų, tačiau jie yra reglamentuoti ES ir visiškai saugūs sveikatai.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Prekių Kainų Palyginimas: 1985 m. ir 2020 m.
Štai lentelė su kai kurių prekių kainų palyginimu:
| Prekė | 1985 m. (Vid. alga 160 rublių) | 2020 m. (Vid. alga 967 eur ,,į rankas”) |
|---|---|---|
| Duona (kepalas) | 24 kp (1,45 eur) | 1.13 eur |
| Sviestas (1 kg) | 3,60 rub (21,75 eur) | 9,54 eur |
| Pienas (1 l) | 12 kp (0,72 eur) | 0,64 eur |
| Virtos dešrelės (1 kg) | 2,40 rub (14,5 eur) | 2,13 eur |
| Daktariška dešra (1 kg) | 2,20 rub (13,2 eur) | 1,38 eur |
| Degtinė, lietuviška (1 l) | 3,65 rub (22 eur) | 16,03 eur |
| Bananai (1 kg) | 4 rub (24,17 eur) | 1,19 eur |
Sovietmečiu parduotuvėse trūko bananų, apelsinų, citrinų, tirpios kavos, žirnelių, majonezo ar pipirų. Bananai ir apelsinai reiškė laisvę, o kavos puodelis kavinėje kainavo 25 kapeikas (1,5 eur).
Deficitas ir Juodoji Rinka
Sovietmečiu daugelis prekių buvo deficitas. Jei norėjai būti "kiečiausias" rajone, galėjai pirkti prekes iš spekuliantų, bet maždaug dvigubai brangiau nei reali kaina. Importinės prekės, tokios kaip firminiai džinsai, treningai, sportbačiai, buvo sandėliuojamos slaptai, nes toks verslas buvo nelegalus.
Štai keletas kainų:
- Džinsai („Levis“, „Lee“, „Wrangler“) - 100-120 rublių (604 - 725 eur)
- Džinsinis švarkelis - 120 rublių (725 eur)
- Sportbačiai - 80 rublių (483 eur)
Sovietų Sąjungoje buvo ištisas uždraustų grupių sąrašas, todėl melomanai stengdavosi gauti pasaulietiškos muzikos diskų iš užsienio - „AC/DC“, „Queen“, „Pink Floyd“ ir pan. Tokios plokštelės juodojoje rinkoje galėjo kainuoti nuo 30 iki 50 rublių (181 - 300 eur). Palyginimui - įrašų firmos „Melodija“ plokštelė tekainavo apie 3 rublius (18 eur).
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Vidutinė alga 1985 m. siekė 160 rublių, o 1986 metais šaldytuvas kainavo 299 rublius (1807 eur), skalbimo mašina - 90 (543 eur), nespalvotas televizorius - 267 (1613 eur), magnetofonas - 357 (2157 eur), fotoaparatas - 65 rublius (392 eur). Vienos algos nepakako nei televizoriui, nei šaldytuvui.
Lyčių Lygybė Sovietmečiu: Mitai ir Realijos
Lyčių lygybės ir šeimos bei moterų istorijos srityje dirbanti tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė sako, kad sovietinė lyčių lygybė buvo ne tik deklaratyvi ir propagandinė, bet dar ir nusikalstamo pobūdžio, nes „išplovė“ žmonėms smegenis, o pasekmes jaučiame dar dabar.
Bolševikai paskelbė, kad moterys ir vyrai sovietinėje Rusijoje yra lygūs - šis sprendimas privertė moteris išeiti į darbo rinką. Lietuvą bolševikinės nuostatos pasivijo tik po sovietų okupacijos, 1940 metais. Priverstinį moterų išėjimą į darbo rinką lydėjo sovietų naudojimasis pigesne moterų darbo jėga ir pastangos indoktrinuoti moteris, pasitelkti jas komunizmo plėtrai.
Privertus moteris dirbti pilną darbo dieną, niekas nė nesiruošė suteikti pagalbos tvarkantis su vaikais, namais ir medžiojant trūkstamus maisto produktus šeimai. Moterys buvo atsakingos už visą namų ūkį, o į darbą už namų ribų jos privalėjo eiti taip pat kaip vyrai - pilną darbo dieną.
Profesorė D. Leinartė teigia, kad sovietinėje sistemoje „lyčių lygybės“ įgyvendinimas buvo paliktas moterims. Vyrai į šitą procesą nebuvo įtraukti. Nebuvo švietėjiškų kampanijų ar reikalavimų, kad vyras irgi apsiimtų dalyvauti vaiko priežiūroje ir jaustų atsakomybę už šeimos bei darbo derinimą.
Sovietinė sistema diskriminuodavo poros neturinčius asmenis ir netiesiogiai vertė kuo greičiau tuoktis. Susituokusieji turėjo pirmenybę gauti būstą, automobilį, šaldytuvą, todėl žmonės natūraliai ankstindavo santuokas.
Išsiskirti Sovietų Sąjungoje buvo galima gana lengvai, tačiau pagrindinė problema - gyvenimas po skyrybų. Kadangi trūko gyvenamojo ploto, o butai buvo skirti valstybės šeimai, po skyrybų dažnai neišeidavo buto padalinti.
Smurtas šeimose buvo paplitęs ir Sovietų Sąjungoje, bet tai buvo laikoma privačiu šeimos reikalu. Visos moterys buvo mokomos „nenešti šiukšlių iš namų“, tai yra nepasakoti niekam apie smurtą, susitvarkyti pačioms.
Pensijų Skaičiavimo Pokyčiai ir Teisingumo Klausimas
2018 metais į pensiją išėjusi plungiškė kas mėnesį dabar gauna mažesnę pensiją nei kad gautų tuo atveju, jeigu būtų darbus pabaigusi kiek anksčiau. Pensijų dydis pasikeitė todėl, kad nustotos vertinti sovietmečiu gautos pajamos.
„Sodros“ atstovas aiškino, kad jeigu žmogaus pajamos iki 1994 metų buvo santykinai didesnės nei po 1994 metų, tai gali lemti, kad išėjus į pensiją po 2018 m. sausio 1 d. paskaičiuojama pensija gaunama mažesnė, nei išėjus į pensiją iki 2018 m. sausio 1 d.
15min išklausė dviejų šiemet į pensiją išėjusių moterų istorijų. Abi jos tikina, kad, jeigu būtų baigusios darbus praėjusiais metais, jų pensija būtų didesnė. Moteris iš Plungės tikina, kad jos pensija, turėjusi siekti 235 eurus, šiemet tesiekia 196 eurus. Kita šiemet į pensiją išėjusi moteris tikina, kad dėl naujos tvarkos galbūt prarado 90-110 eurų per mėnesį. Nepaisant paklaidos, „Sodra“ pripažino, kad dėl pasikeitusios tvarkos dalis naujai į pensiją išėjusių Lietuvos gyventojų galėjo prarasti dalį pensijos.
Sovietmečiu socialinių įmokų nemokėjo. Iš tiesų sovietmečiu gautas pajamas buvo ketinta nustoti vertinti dar 2008 metais, tačiau šis pereinamasis laikotarpis buvo vis pratęsiamas ir galiausiai baigėsi 2018 metų sausį. Pasak Konstitucinio Teismo, toliau aiškina ministerijos specialistai: „solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius.“
SSRS prisiminimai – rusų šeimos kasdienybė Sovietų Sąjungoje | 1 dalis
tags: #kokios #pensijos #sovietmefiu