Šiame straipsnyje aptarsime individualios veiklos ir mažosios bendrijos mokesčius Lietuvoje, įskaitant gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, tarifus bei jų apskaičiavimo principus.
Individualios veiklos mokesčiai
Individuali veikla yra apmokestinama dviem būdais. Šiame straipsnyje yra priimta sąlyga, kad individualios veiklos pažymą turi nuolatinis Lietuvos gyventojas. Nuolatinis gyventojas, vykdydamas individualią veiklą, gali pasirinkti skaičiuoti mokesčius nuo 70 % gautų pajamų arba nuo veiklos rezultato. Šį pajamų apmokestinimo būdą galima taikyti tik tada, jei visos individualios veiklos pajamos yra gautos ne iš darbdavio.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Nuo 2018-01-01 GPM individualios veiklos pajamoms apmokestinti apskaičiuojamas pagal formulę:
GPM = MIVAP x 15% - PMK
- MIVAP - metinės individualios veiklos apmokestinamos pajamos (t.y. pajamos minusuojamos faktinės išlaidos (arba 30% nuo pajamų));
- PMK - pajamų mokesčio kreditas.
PMK apskaičiuojamas taip:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai
- jei MIVAP neviršija (t.y. mažiau arba lygu) 20000,00 Eur: PMK = MIVAP x 0,1
- jei MIVAP viršija 20000,00 EUR: PMK = MIVAP x (0,1 - 2/300000,00 x (MIVAP - 20000,00))
Jei apskaičiuojant PMK gaunama neigiama suma, laikoma, jog PMK = 0.
Pagal nustatytas formules individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20000,00 Eur per metus, faktiškai apmokestinamas 5% tarifu. Metiniam individualios veiklos pelnui viršijus 20000,00 Eur, taikomas GPM tarifas didėja, kol pasiekus 35000,00 Eur peno ribą, tampa nekintančiu 15% GPM tarifu.
Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (MIVAP) apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų (uždirbtų) ir tai veiklai patirtų išlaidų (leidžiamų atskaitymų). Išlaidos (leidžiami atskaitymai) turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Alternatyva - leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias pajamas apskaičiuoti šia nustatyta tvarka (kai išlaidomis laikoma suma lygi 30% nuo pajamų), neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ši alternatyva negali būti taikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkačiais santykiais susijusio asmens.
Leidžiami atskaitymai - tai įprastinės ir būtinos individualiai veiklai vykdyti patirtos išlaidos, susijusios su pajamų gavimu (uždirbimu) tą mokestinį laikotarpį:
Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe
- ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos (skaičiuojant nusidėvėjimą),
- perparduodamų prekių, sunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos (neparduotų prekių ir nesunaudotų žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo savikaina nelaikoma leidžiamais atskaitymais)
- veikloje naudojamo turto eksploatavimo, remonto, nuomos išlaidos,
- reklamos, komandiruotės, palūkanų, įrankių įsigijimo išlaidos,
- samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos,
- socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokos,
- privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos išlaidos.
Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD)
Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai moka 6,98% dydžio PSD įmokas nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų sumos). PSD įmokas gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, privalo sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.
Kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokamos 6.98% dydžio PSD įmokos nuo minimalios mėnesinės algos, o pasibaigus metams iki kitų metų gegužės 1 d. perskaičiuojamos už praėjusius kalendorinius metus mokėtinos PSD įmokos. Kas mėnesį PSD įmokų neprivalo mokėti individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie tuo pat metu dirba pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai ir kiti pareigūnai arba apdraustieji valstybės lėšomis.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD)
Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai moka 12,52% dydžio VSD įmokas nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų sumos). 14,32% arba 15,52% dydžio VSD įmokas - jei individualią veiklą vykdantis asmuo dalyvauja pensijų kaupime mokėdamas 1,8% arba atitinkamai 3,0% papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis. VSD įmokas gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, privalo sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.
PSD ir VSD įmokoms taikomos „lubos“, t.y. PSD ir VSD įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių VDU suma.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo iššūkiai ir transformacijos
VSD ir PSD įmokoms taikoma lengvata, t.y. gali nemokėti gyventojai: tai pirma savarankiška veikla nuo 2018-01-01 (taikoma tik VSD įmokoms).
Mažosios bendrijos (MB) mokesčiai
Mažoji bendrija (MB) - lanksti ir palyginti paprasta verslo struktūra, ypač tinkanti smulkiesiems verslininkams bei pradedantiesiems. MB išsiskiria tuo, kad nereikia pradinio įstatinio kapitalo, jos steigimas ir valdymas yra lengvesni nei uždarosios akcinės bendrovės (UAB), o pelnas gali būti paskirstomas lanksčiau.
Pagrindiniai MB mokesčiai:
- Pelno mokestis
- Nekilnojamojo turto mokestis
- Gyventojų pajamų mokestis
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
VSD ir GPM yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų ir yra svarbios socialinių išmokų užtikrinimui bei valstybės programų finansavimui. Atimamos neapmokestinamosios pajamos (remiantis PMĮ 12 straipsniu). Atskaitomi leidžiami atskaitymai (pagal PMĮ 17 straipsnį).
Pelno mokestis
Standartinis pelno mokesčio tarifas nuo 2026 metų yra 17 proc. Tačiau daugelis mažųjų bendrijų taiko lengvatinį 7 proc. pelno mokesčio tarifą. Naujoms įmonėms pirmuosius du metus gali būti taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
Pirmieji du įmonės metai skaičiuojami nuo įmonės įsteigimo dienos iki sekančių metų gruodžio 31 d. 0 proc. tarifas pirmuosius du veiklos metus ir 7 proc. tarifas vėlesniais veiklos metais gali būti taikomas, jeigu įmonės metinės pajamos neviršija 300 000 EUR.
Lengvatinis pelno mokesčio tarifas (0%)
Šis tarifas taikomas per pirmąjį mokestinį laikotarpį, jei įmonė atitinka šias sąlygas:
- Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
- Mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur;
- Įmonė neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatų (t. y. susijusių vienetų bendras darbuotojų skaičius ir pajamos neviršija atitinkamų ribų);
- Įmonės dalyviai yra tik fiziniai asmenys;
- Tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius veikla nėra sustabdoma;
- Įmonė nėra likviduojama ar reorganizuojama;
- Akcijos, dalys ar pajai nėra perleidžiami naujiems dalyviams.
Lengvatinis pelno mokesčio tarifas (6%)
Šis tarifas taikomas mokestiniam laikotarpiui, jei įmonė atitinka šias sąlygas:
- Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
- Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Pelno mokesčio deklaravimas
Jei mokestinis laikotarpis atitinka kalendorinius metus - deklaracija PLN204 už 2023 m. turi būti pateikta, o pelno mokestis sumokėtas iki 2024 m. birželio 15 d. Jei ši diena sutampa su ne darbo diena, tuomet deklaracijos pateikimo terminas pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos, t. y. 2024 m. Pelno mokestis mokamas naudojant įmokos kodą 1001.
Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formos pateikimas
Mokesčio mokėtojai (vienetai) avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti dviem būdais:
- pagal praėjusių metų veiklos rezultatus;
- pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.
Kiekvienų mokestinių metų pradžioje įmonė pasirenka avansinio PM apskaičiavimo būdą.
Avansinio PM apskaičiavimas:
- Pagal praėjusių metų veiklos rezultatus:
- už I-II ketvirčius (pirmuosius šešis mėnesius);
- už III-IV ketvirčius (septintą-dvyliktą mėnesius).
- Pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą: avansinis pelno mokestis nustatomas pagal prognozuojamą einamųjų mokestinių metų pelno mokesčio sumą.
Deklaracijos pateikimas
- Pagal praėjusių metų veiklos rezultatus:
- I-II ketvirčio - iki einamųjų metų trečio mėnesio penkioliktos dienos (jei mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais - iki kovo 15 dienos);
- III-IV ketvirčio - ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną, (iki rugsėjo 15 dienos).
- Pagal numatomą einamųjų metų pelno mokesčio sumą: I-IV ketvirčių - iki einamųjų metų trečio mėnesio penkioliktos dienos (jei mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais - iki kovo 15 dienos).
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM)
NTM objektas - nekilnojamasis turtas (NT), esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba nėra užbaigta;
- NT, sukurtą ar įgytą valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu.
NT vertinimą atlieka ir jo mokestinę vertę nustato Valstybės įmonė „Registrų centras”. NT gali būti vertinamas dviem būdais: masiniu vertinimo būdu arba atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir ne rečiau kaip kas 5 metus.
Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) apskaičiavimas ir deklaravimas
NTM apskaičiuojamas pildant NTM deklaracijos KIT711 formą. Deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo terminas - iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d., t. y. už praėjusius kalendorinius metus.
Gyventojų pajamų mokestis
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, esančio mažosios bendrijos (MB) nariu, pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). MB nario iš MB gautos pajamos gali būti priskiriamos šioms kategorijoms:
- Su darbo santykiais susijusios pajamos - jei MB narys dirba pagal darbo sutartį;
- Dividendai - jei pelnas paskirstomas MB nariui kaip dividendai.
- Pagal civilines sutartis gautos pajamos - apima, pavyzdžiui, atlygį už vadovavimą MB pagal civilinę paslaugų sutartį.
- Kitų rūšių pajamos - pvz., dienpinigiai, išmokos už komandiruotes ir kt.
Pajamų deklaravimas
MB nario pajamos turi būti deklaruojamos metinėje gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijoje. Jei MB vadovas nėra MB narys - jo pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir apmokestinamos kaip įprastas darbo užmokestis. Jei MB turi pagal darbo sutartį samdomų darbuotojų - jų pajamos taip pat apmokestinamos kaip darbo užmokestis, taikant gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir socialinio draudimo įmokų tarifus.
Mažosios bendrijos (MB) nario iš MB gautos pajamos ir jų apmokestinimas
MB nario pajamos gali būti priskiriamos šioms kategorijoms pagal jų apmokestinimo kodus:
- Su darbo santykiais susijusios pajamos - 02 kodas.
- Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) - 26 kodas.
- Pajamos pagal civilines sutartis už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (įskaitant vadovavimo MB paslaugas) - 77 kodas.
- Kitos pajamos (pvz., dienpinigiai, komandiruočių išmokos) - specialus kodas nenustatytas, bet jos gali būti priskiriamos bendroms pajamoms pagal specifikaciją.
Šios pajamos yra apmokestinamos pagal atitinkamus GPM tarifus ir turi būti deklaruojamos VMI nustatyta tvarka.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Įmonė ar fizinis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, jei tenkinamos šios sąlygos:
- Tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos už atlygį.
- Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas vyksta Lietuvos teritorijoje.
- Prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris vykdo savo ekonominę veiklą.
PVM registracijos pareiga atsiranda, kai įmonės ar asmens per paskutinius 12 mėnesių gautos pajamos viršija 45 000 Eur ribą arba jei tenkinamos kitos įstatyme numatytos sąlygos.
PVM registracijos prievolės pavyzdys
Mažoji bendrija (MB) teikia automobilių remonto paslaugas, o jos pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršija 45 000 Eur, todėl ji nėra registruota PVM mokėtoja. 2024 m. gruodžio mėn. MB ketina įsigyti įrangą iš Vokietijos PVM mokėtojo už 20 000 Eur (be PVM). Lietuvoje nustatyta ribinė suma prekių įsigijimui iš ES valstybių narių - 14 000 Eur.
Ar MB privalo registruotis PVM mokėtoja? Taip, MB privalės įsiregistruoti PVM mokėtoja, nes per kalendorinius metus iš kitos ES valstybės narės įsigytų prekių vertė viršys 14 000 Eur. ribą. Tai reiškia, kad MB turės registruotis PVM mokėtoja prieš įsigydama prekes ir sumokėti PVM Lietuvoje pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą.
Asmenys, norintys tapti PVM mokėtojais - turi atlikti šiuos veiksmus:
- Užpildyti prašymą - reikalingas dokumentas „Prašymas įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju / išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų / papildyti / keisti registrinius duomenis“.
- Prašymo pateikimas - galima pateikti:
- Elektroniniu būdu per VMI deklaravimo sistemą (EDS).
- Fiziškai VMI aptarnavimo padalinyje.
- Sprendimas dėl registracijos - VMI įvertina prašymą ir priima sprendimą per nustatytą terminą.
- PVM kodas - sėkmingai įregistravus, asmeniui suteikiamas PVM mokėtojo kodas, kurį privaloma naudoti vykdant PVM apmokestinamas operacijas.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Mažųjų bendrijų nariai priskiriami savarankiškai dirbantiems asmenims, todėl jie privalomai draudžiami:
- Valstybiniu socialiniu draudimu: pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu.
- Sveikatos draudimu.
Mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų bendrijų nariai, draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu.
VSD įmokos
Jūs išsiimate lėšas asmeniniams poreikiams: VSD įmokos mokamos nuo 50 procentų, asmeniniams poreikiams išsiimtos, lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI (pajamų rūšies kodas 02). Jūs neišsiimate lėšas asmeniniams poreikiams: VSD įmokų mokėti nereikia.
VSD įmokų tarifai:
- 13,83 proc.;
- 16,83 proc., jei Jūs dalyvaujate papildomame pensijų kaupime ir kaupiate 3 proc.
PSD įmokos
PSD įmokų tarifas: 6,98 proc. PSD įmokos apskaičiuojamos nuo tos pačios bazės kaip ir VSD įmokos.
Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokamos ne mažesnės nei 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo minimalios mėnesio algos (toliau - MMA). 2025 m. tai būtų 6,98 proc. x 1 038 € = 72,45 €
Mažųjų bendrijų narių, metinė PSD suma negali būti mažesnė kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA, galiojančios tų metų atitinkamą mėnesį, išskyrus asmenis, išvardintus Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5, ir 7 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Jei Jūs laikinai nevykdote veiklos ir apie tai informavote VMI arba turite likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą - bendrijos nariai už save turi mokėti 6,98 proc. PSD įmoką. To daryti nereikia, jei nariai priklauso asmenims, kurie išvardinti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2-5 ir 7-10 dalyse arba 6 straipsnio 4 dalyje.
Mažųjų bendrijų vadovai
Jei Jūs nesate tų mažųjų bendrijų nariai, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos pagal civilinę (paslaugų) sutartį, už vadovavimo veiklą gautas, pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, įmokų tarifai:
- 15,70 proc.
- 8,72 proc. pensijų draudimui;
- 6,98 proc. sveikatos draudimui.
- 18,70 proc., jei kaupiate papildomai pensijai ir kaupiate 3 proc.
- 8,72 proc. pensijų draudimui;
- 6,98 proc. sveikatos draudimui;
- 3 proc. papildomai pensijai.
Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB): pagrindiniai skirtumai
MB ir UAB - dvi populiariausios verslo formos, iš kurių paprastai renkasi smulkusis ir vidutinis verslas.
MB steigėjai (nariai) gali pasirinkti vieną iš dviejų MB organų struktūrų: kai MB yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir valdymo organas (tokiu atveju kitų organų nėra, išskyrus susirinkimo išrinktą MB atstovą, tačiau sprendimus visais MB veiklos klausimais vis tiek priima mažosios bendrijos narių susirinkimas) arba yra MB narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - vadovas.
UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą.
Pagrindiniai skirtumai tarp MB ir UAB:
| Mokestis | Mažoji Bendrija (MB) | Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) |
|---|---|---|
| Pelno mokestis (PM) | 15 % nuo pelno (gali būti taikomas lengvatinis 0 % arba 6 % pelno mokesčio tarifas, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, pajamų ir kitų kriterijų). | 15 % nuo pelno (gali būti taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, pajamų ir kitų kriterijų). |
| Pridėtinės vertės mokestis (PVM) | 21 %. MB privalo registruotis PVM mokėtoja, jei pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų. | 21 % (UAB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.) |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 0,3 - 3 % (jei MB turi registruoto turto arba ilgalaikės nuomos atveju iš fizinio asmens) | 0,3 - 3 % (jei UAB turi registruoto turto arba ilgalaikės nuomos iš fizinio asmens atveju) |
| MB nario dividendai - GPM | 15 % nuo pajamų iš paskirstyto pelno. Moka MB narys. | 15 % (dividendai, kuriuos išmoka įmonė gyventojui) |
tags: #samdomu #darbuotoju #sodros #atskaitymai