Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) prezidentė Jūratė Tamašauskienė yra svarbi figūra socialinio darbo srityje Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime jos veiklą, asociacijos vaidmenį, iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ir profesijos transformaciją.
Jūratė Tamašauskienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė. Šaltinis: bernardinai.lt
Lietuvos Socialinių Darbuotojų Asociacija
Lietuvos Socialinių Darbuotojų Asociacija buvo įkurta 1996 m. balandžio 26 d. Įmonės kodas 191615997. Įmonės registracijos adresas: Lakštingalų g. 7, LT-10103 Vilnius. Pagrindinė įmonės veikla yra profesinių narystės organizacijų veikla. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 12. Bendrovės veiklos sritys yra sąjungos, fondai, asociacijos.
Iššūkiai ir Smurtas Prieš Socialinius Darbuotojus
Visuomenėje plačiai nuskambėjo atvejai, kai medikus užsipuola agresyvūs pacientai. Tačiau su panašiomis problemomis susiduria ne vien medikai ir pareigūnai, bet ir socialiniai darbuotojai. LRT RADIJO laidai „10-12“ kalbėjusi Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad kaip ir medikai, taip ir socialiniai darbuotojai dažnai patiria smurtą iš agresyviai nusiteikusių asmenų, kuriems bandoma suteikti pagalbą.
„Visų pirma, jeigu greitosios pagalbos arba policijos darbuotojai atvyksta į vietą ir reikia kažką padaryti ir susiduria su neblaiviu, apsvaigusiu, ar šiaip agresyviu žmogumi, ta pagalba yra suteikiama vieną kartą. O mes, kaip socialiniai darbuotojai, <...> su šiuo asmeniu turi dirbti ir toliau“, - akcentuoja J. Tamašauskienė. Anot pašnekovės, socialinių darbuotojų tikslas - užmegzti ryšį net su agresyviais asmenimis.
Taip pat skaitykite: J. Smailienės veikla Kauno rajone
Specialistė pasakoja, kad asociacija pastaraisiais metais skyrė daug dėmesio įvairiems tyrimams ir apklausoms. „Viena, kad mes dirbame pakankamai daug su sunkią negalią (turinčiais - LRT.lt) asmenimis, pavyzdžiui, su asmenims, turinčiais autizmo spektro bruožų, protinę, psichinę negalią - kurių sudėtingam kriziniam elgesiui įtaką daro negalia.
„Be abejo, tokia savijauta alina. Pagalbos socialinių paslaugų srities darbuotojams <...> tikrai reikia“, - konstatuoja J. Tamašauskienė. Specialistė pripažįsta, kad Lietuva yra dar tik šios problemos sprendimo ištakose ir problemą asociacija diskutuos su socialinės politikos formuotojais socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Socialinio Darbo Transformacija ir Vertybės
Rugsėjo 27-ąją tradiciškai minima Socialinių darbuotojų diena. Šį kartą dienraščio „Bernardinai.lt“ studijoje lankėsi Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė. Ji apžvelgia šios profesijos transformaciją, sunkumus ir vertybių svarbą kasdieniame darbe.
J. Tamašauskienė pažymi, kad socialinis darbas tebėra vertybių profesija. „Vertybės, papildytos profesionalumu, leidžia ne tik veiksmingiau padėti žmonėms, patekusiems į sudėtingas situacijas, bet ir apsisaugoti patiems specialistams“, - tęsia pašnekovė ir priduria, kad vis dažniau reikia konkrečių žinių, gebėjimų bei kompetencijos.
Pastaruosius penkerius metus socialinio darbuotojo profesija išgyveno virsmą. „Nesame jau tokie ubagėliai, kaip anksčiau save matydavome“, - sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė. Vis dėlto socialinis darbas neatsiejamas nuo iššūkių. Vienas iš jų - didelė perdegimo rizika.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pasak pašnekovės, šiandien socialinis darbas suprantamas kur kas plačiau nei tik pagalba senoliams. Vis dažniau visuomenėje girdimas kalbas apie skaitmeninimą ir galimą robotizavimą J. Tamašauskienė priima tik kaip tam tikras nuomones.
Socialinio darbo profesija - kūrybinga ir įdomi, asmenybei yra daug galimybių pasireikšti. Tačiau finansinės ir motyvacinės sistemos stoka neskatina jaunuolių rinktis šią profesiją. Nepakankamai dirbama ir su vyresnių klasių moksleiviais pristatant jiems socialinio darbo studijas ir jų teikiamą naudą.
Globalėjantis pasaulis, besikeičiantis klimatas, migracija, technologijos, dirbtinis intelektas - visa tai atneša naujų socialinių iššūkių, kuriems spręsti reikės naujų kompetencijų. Žaliasis socialinis darbas, žmogaus teisės, lygybė, nediskriminacija - jau dabar mums yra prioritetinės temos. Apie tai kalbame vieni pirmųjų Europoje.
Lietuvoje pasikartojantys rezonansiniai įvykiai rodo, kad reikia spręsti įsisenėjusias sistemines klaidas. Be to, į PKTC veiklas sieksime įtraukti ne tik socialinius darbuotojus, bet ir paslaugų gavėjus. Yra šalių, kuriose paslaugų gavėjai atlieka socialinių darbuotojų veiklos auditą.
Šiemet socialiniai darbuotojai tapo aktyvesni vietos bendruomenių lygmeniu. Jei prieš metus-kitus socialiniai darbuotojai labiau laukė iniciatyvų „iš viršaus“, dabar matome iniciatyvų „iš apačios“. Tai - geras ženklas.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vietoje veikiantys socialiniai darbuotojai geriausiai gali atpažinti poreikį, žino specifines vietos problemas ir skaudulius ir gali nuspręsti kokiomis priemonėmis veikti. Džiugina tai, kad regionuose stiprėja nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į socialinių paslaugų sritį. Kitais metais socialiniai darbuotojai toliau aktyviai veiks vietos lygmeniu.
Socialinės paslaugos yra savivaldybėms deleguota funkcija. Nereikia tikėtis, kad atvyks kažkas „iš valdžios“ ir sutvarkys problemas. Dažnai tikimasi, kad įdiegus socialinės naujoves, tarsi spragtelėjus pirštais, greitai pamatysime pokytį. Tačiau socialiniai pokyčiai nevyksta per vieną dieną, jie vyksta lėtai ir kantriai, kiekvieną dieną dirbant tą patį „nematomą“ darbą.
Šis kantrus ir ilgas kasdienis darbas yra tikras stebuklas, nes prie jo įgyvendinimo prisideda ne anoniminės išorinės jėgos, o kiekvienas iš mūsų.
Socialinių Paslaugų Srities Darbuotojų Etikos Kodeksas
Patvirtintas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas - naujas ir svarbus dokumentas Lietuvos socialiniame darbe. Etikos kodeksas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes. Laikydamiesi šių standartų savo veikloje mes kuriame įvairių visuomenės grupių pasitikėjimą socialiniais darbuotojais.
2022 m. Lietuvoje įkurtas Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC), siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Diskriminacija ir Nelygybė
Kovo pirmąją minime Tarptautinę nulinės diskriminacijos dieną. Šią dieną viso pasaulio žmonės raginami pasipriešinti visų tipų diskriminacijai. Lietuvos viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie gerėjančią visuomenės pajamų situaciją, ekonominį augimą, politinį stabilumą, išorės sienų saugumą. Deja, žmogaus teisių tema tokio pat susidomėjimo nesulaukia.
Daug dėmesio sulaukia diskriminacija seksualinės orientacijos atžvilgiu, tačiau pamirštamos kitos nelygybės: socialinė, turtinė, sveikatos, tikėjimo, tautybės, kalbos. Diskriminuojama, kai asmeniui ar tam tikrai žmonių grupei nepagrįstai ribojama ar atimama teisė naudotis savo teisėmis.
Sveikatos būklė ta sritis, kurioje diskriminacijos apraiškos Lietuvoje yra itin ryškios. Žmonės, sergantys chroniškomis ligomis, patiriantys psichikos sveikatos sunkumus ar turintys negalią, dažnai susiduria su stigmatizacija, nevienodų galimybių darbo rinkoje ir sveikatos priežiūros sistemose problema. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad sveikatos problemos yra asmeninės nesėkmės ar silpnumo ženklas.
Nors pastaraisiais metais padaryta pažanga siekiant užtikrinti lygias galimybes žmonėms su negalia (netrukus bus 5 metai, kai buvo pradėta įgyvendinti Jungtinių Tautų Asmenų su negalia įtraukties strategija), visuomenės požiūris ir infrastruktūros pritaikymas vis dar atsilieka.
Turto skirtumai Lietuvoje vis dar yra vienas iš akivaizdžiausių nelygybės šaltinių. Ekonominių galimybių atotrūkis ne tik riboja žmonių prieigą prie kokybiškos švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų, bet ir veikia jų socialinį statusą bei galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Įvairūs tyrimai rodo, kad visuomenė yra laimingesnė, kai pajamos tarp jos narių yra pasiskirsčiusios tolygiai.
Ką mes turime? Kas dešimtas Lietuvos gyventojas gyvena įsiskolinęs, net 200 tūkst. žmonių nepajėgia grąžinti skolų. Skurdo rizikoje vis dar gyvena kas penktas (568 tūkst.). Akis bado tai, kad didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra 66 m.
Žmonės, gyvenantys skurde, ir taip kasdien patiria didžiausią visuomenės spaudimą ir diskriminaciją. Socialinė apsauga, nemokamos paslaugos, finansinė parama, visų pirma turi tarnauti stokojantiems.
Nulinės diskriminacijos diena - turėtų būti proga kiekvienam iš mūsų atsigręžti į savo požiūrį ir veiksmus. Svarbu ne tik atpažinti diskriminaciją ir prieš ją pasisakyti, bet ir dalyvauti kuriant atviresnę, įtraukesnę visuomenę.
Pradėkime nuo savo namų - mokykime savo vaikus empatijos, bendraukime su kuo daugiau skirtingų žmonių. Savanoriaukime - lietuviai pagal savanorystės reitingus labai atsilieka nuo kitų ES šalių. Savanoriaudami, aukodami, dalindamiesi tapsime laimingesni.
Štai keletas pagrindinių nelygybės formų Lietuvoje:
| Nelygybės forma | Apraiškos |
|---|---|
| Socialinė | Ribotos galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, stigmatizacija |
| Turtinė | Ekonominių galimybių atotrūkis, ribota prieiga prie kokybiškų paslaugų |
| Sveikatos | Diskriminacija sveikatos priežiūros sistemose, stigmatizacija dėl ligų |
tags: #jurate #tamasauskiene #socialiniu #darbuotoju #asociacija