Svarbiausi dorinio auklėjimo tikslai - išugdyti dorą žmogų, formuoti teigiamas asmenybės savybes bei vertybių sistemą. Šių tikslų siekiama nuo mažų dienų ir jie gali tęstis net visą gyvenimą. Vaikai auklėjami namuose, darželyje, mokykloje ar kitose ugdymo institucijose. Tačiau šeima daro didžiausią įtaką, kadangi ten vaikas elgiasi atvirai ir nuoširdžiai. Kiekviena šeima taiko savitus auklėjimo metodus bei formas, remdamiesi puoselėjamomis vertybėmis bei požiūriu.
Lietuvos edukologas L. Jovaiša teigia, jog rinktis dorovinio auklėjimo (dorinimo) metodus ir formas palengvina tikslų įsisavinimas ir jų siekimas. Dorinimo tikslu siekiame apibrėžti rezultatą, kurio laukiama auklėjimo ir saviauklos pabaigoje, nors auklėjimas ir saviaukla įvairiomis formomis tęsiasi visą gyvenimą. Norint pasirinkti tinkamą metodą bei formą pirmiausiai reikia užsibrėžti tikslą.
Auklėjant vaiką svarbu išsikelti tikslus, kurie vestų tikslo link. Svarbiausia, sudaryti sąlygas ir teikti priemones, reikalingas dorovės turiniui įsisąmoninti bei sužadinti motyvus, kurie veiktų pastangas realizuoti dorovines vertybes gyvenime. Šie tikslai reikalauja spręsti uždavinius, kurie padėtų įgyvendinti dorovinio auklėjimo tikslus.
Dorinio ugdymo uždaviniai
Iš jų svarbiausieji yra šie:
- Dorinių žinių įsisavinimas.
- Racionalus žinių pagrindimas.
- Emocinių žinių išgyvenimas.
- Motyvų kovos dėl žinių taikymo gyvenime valdymas.
- Laisvas dorovinis apsisprendimas.
- Dorovės elgesys ir jo sunkumų įveikimas.
- Dorovinio gyvenimo organizavimas.
Žinios ir žinojimas, kaip reikia dorai mąstyti ir veikti gaunamos iš tėvų, mokyklos ir visuomenės. Šeima ir mokykla turi savo gyvenimo režimą - vidaus tvarkos taisykles, bažnyčia Dievo įsakymus ir Bažnyčios reikalavimus, valstybė - piliečių teisių ir pareigų kodeksus. Jų formulavimai neprieinami vaikui, paaugliui ar jaunuoliui, todėl būtina visas dorovės normas pritaikyti auklėjimo amžiuje, kad jie galėtų jas suvokti. Suvokimas įvyksta kai auklėtinis pajėgia naujas žinias įterpti į savo paties sistemą, turimus vaizdinius, į sąvokas. Tačiau, kad dorovės normos taptų savastimi, būtinas įsisamonimas ir įprasminimas. Žinios įsisavinamos tada, kai gaunama pakankamai doro elgesio pavyzdžių.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo ypatumai
Specialiųjų poreikių moksleiviai gali būti ugdomi, modifikuojant arba adaptuojant pradinio ugdymo koncentro vieno, kelių ar visų mokomųjų dalykų programas, tokiu būdu atsižvelgiant į moksleivio specialiuosius ugdymosi poreikius ir sudarant sąlygas, nesiaurinant programos turinio (modifikavimas) arba jį siaurinant (adaptavimas), ugdytis drauge su bendraamžiais.
Pagal programą, ugdomi 6/7 - 10/11 metų amžiaus vaikai. Programos trukmė - 4 metai. Tai sudaro vieną ugdomąjį koncentrą, kuris susideda iš dviejų puskoncentrių, kurių kiekvieno trukmė - 2 metai. Baigę šią programą asmenys įgyja pradinį išsilavinimą. Programos turinį sudaro šie privalomi mokomieji dalykai: dorinis ugdymas (tikyba/etika), lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, matematika, užsienio kalba, dailė ir darbeliai, muzika, kūno kultūra. Be privalomųjų mokomųjų dalykų gali būti laisvai pasirenkamas ankstyvasis užsienio, pagilintas valstybinės kalbos mokymasis, kryptingas meninis ugdymas, papildomasis ugdymas(meniniai, sportiniai, techniniai būreliai).
Mokytojo ir šeimos bendradarbiavimas
Kalbėti apie vaiko sunkumus su tėvais mokytojams yra didelis iššūkis, nes ne visi tėvai noriai įsitraukia ir pasitiki mokytoju. Tam, kad tėvai bendradarbiautų užtikrindami tinkamiausią ugdymą, svarbu kurti pasitikėjimą mokytoju skatinantį ryšį. Šis seminaras padės suprasti vaikų raidos ypatumus ir sunkumus bei suteiks žinių, kurios padės įvardinti ir paaiškinti tėvams, ko labiausiai jų vaikui reikia.
Mokytojo pozicija, įsitikinimai ir bendravimo ypatumai su tėvais yra svarbūs dorinio ugdymo veiksniai. Ugdant vaikus doroviškai neapseinama be kito žmogaus vertės pripažinimo. Tai darnaus žmonių gyvenimo, bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindas.
Dorinio ugdymo filosofiniai aspektai
Dorinio ugdymo sampratą lemia pasaulėžiūriniai pamatai. Pasak senovės graikų filosofo Heraklito iš Efeso, žmogaus dorovės ugdymas yra susiejamas su gyvenimu valstybėje ir savo pilietinių pareigų vykdymu, sugebėjimu savo norus ir interesus taikyti visuomeniniams reikmėms. Priešingai graikų filosofui Heraklitui, Sokratas gynė antikinės visuomenės idealus, siekė įtvirtinti dievobaimingumo idealą ir susitaikymą bei paklusnumą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Remdamiesi Sokrato filosofiniu požiūriu teigiame, kad, pažindamas save, žmogus pažįsta geradarį. Sokrato dorovinės tiesos ir idealo pasaulio idėjas išvystė ir sujungė į vieningą sistemą jo mokinys Platonas. Jo manymu, dorovės kokybė ir santykiai - kito, o pasaulio esmės atspindys, kuris egzistuoja kaip dieviškumo pasireiškimas ir realiame gyvenime, sunkiai pasiekiamas. Žmogaus pastangos yra netobulos, nes susietos su jausmų pasauliu, o dorovinio tobulumo palikimas perkeliamas į anapus dieviškojo pasaulio.
Kritiškai vertindamas Platono pažiūras apie idėjas ir dorovės sampratą, Aristotelis teigė, kad žmonės suformuluoja gėrio ir gerumo sąvokas pagal savo gyvenimo būdą, kurį jie propaguoja ir tos sąvokos ir idėjos pasireiškia atskirais veiksmais. Aristotelio dorovės idealas reiškiasi laime, veikla, kuria jos siekiama ir kuri įgalina pasireikšti žmogui kaip protingai būtybei, o žmogaus paskirtis - reikštis protinga veikla. Reikšminga tai, kad Aristotelis akcentavo etinį išauklėjimą kaip šaltinį ir priemonę doroviniam asmenybės tobulėjimui. Taip pat jis bandė iškelti ir spręsti bendravimo problemas.
Idealistai (Platonas, I. Kantas,) vertybėmis laikė tai, kas gera visiems, jeigu jos gali tapti visų žmonių vertybėmis. Jų nuomone, žmogus privalo tobulinti save, jeigu nori tobulinti kitus. Jeigu žmonės išmoks vertybėmis vadovautis, tai jie gali pakeisti pasaulį.
Aristotelio idejos darė įtaką Avicenos pažiūroms, kuris teigė, kad būtina išsiugdyti keturias pagrindines dorybes: saikingumą, dvasios stiprybę, išmintingumą ir teisingumą. Didžiausia laimė pasiekiama, jeigu žmogus išsiugdo visų savo dvasios galių harmoniją.
I. Kantas analizuodamas dorovę akcentavo gerą valią. Žmogus privalo elgtis taip, kad jo elgesys būtų visiems priimtinas. Prie dorovės dėsnių priskirtini: aukso taisyklė, artimo meilė, gailestingumas. Be geros valios ir dorovės dėsnio sąvokų, I. Kantas aptarė kitą pagrindinę kategoriją - pareigą, kuri apima ir geros valios sąvoką. Žmogaus nelygstamu vertingumu filosofas grindžia orumą, protą.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Tęsiant I. Kanto mintis apie žmogaus elgesio būdą, pravartu pateikti 17 a. pr. A. Kamenskio (1995) parašytas taisykles dorumui ugdyti. Jos yra aktualios ir dabar. Autorius propaguoja išmintingumą, saikingumą, vyriškumą ir teisingumą. Būtina skiepyti vaikams pasiryžimą ir norą kitiems patarnauti. Reikia pradėti nuo pat mažens, kol dvasios dar neapgalėjo ydos. Dorybės ugdomos nuolat elgiantis dorai.
Gilindamasis į žmoniškumo sąvokos prasmę Konfucijus (1994) savo darbuose propaguoja meilę žmogui, kartu akcentuodamas, kad mylėti reikia tiek jauną, tiek seną, tiek vyrus, tiek ir moteris, reikia mylėti tokius, kokie jie yra, jų nežeminti, gerbti.
Teoriniai dorinio ugdymo pagrindai dedami 19 a. pabaigoje ir 20 a. pirmoje pusėje, o nuo 20a. antros pusės suintensyvėja ( empiriniai doroviniai tyrimai). S. Šalkauskio pilnutinio ugdymo sampratoje išryškinami dorinio auklėjimo tikslai bei uždaviniai, kurie grindžiami dorinio ugdymo apraiškomis: palankumu, pagarba, sugebėjimu išklausyti, pagalba, teisingumu, sąžiningumu, draugiškumu. S. Šalkauskio darbuose svarstomos dorovės esmės, dorovinio idealo, dorovinio tobulėjimo, grožio ir gėrio problemos.
A. Maceina (1935,1934, 1937), iškelia dorinį žmogaus ugdymą, kaip turintį poveikį.
Aktualumas šiuolaikinėje visuomenėje
Dorinis ugdymas, humanistinių vertybių puoselėjimas šiandienos visuomenėje yra vienas aktualiausių švietimo reformos bei jos plėtotės kelių ugdymo tikslų, nes kaip pažymi M. Lietuvos pedagogų konferencijos ,, Dorinis mokinių ugdymas pamokoje ir popamokinėje veikloje" (2004), pranešimuose patvirtinamas dorinio ugdymo aktualumas ir išsikeliamos praktinės šios temos įgyvendinimo galimybės.
Šiuolaikinė visuomenė turi keistis ir keisti nuomonę apie tėvų poveikį vaiko ugdymui. Mokykla turėtų būti tas dorinis mikroklimatas, kuriame vaikas augtų kaip darnios ir išmintingos visuomenės narys, kuris padėtų vaikui suformuoti humanistinių vertybių sistemą, kuria remiantis būtų ugdoma valia ir jausmai, įgyjamos žinios, bei formuojami įgūdžiai.
Šiandieną išgyvenama dvasinių vertybių krizė, o visuomenėje vis atsiskleidžia daug metų besikaupusios nesveiko elgesio su savimi ir su kitais ydos (D. Puras, 2006, p.5). Tendencija netinkamai traktuoti ar visai pamiršti dorovės nuostatas suponuoja poreikį formuoti dorovės pamatus, orientuotus į gėrį, grožį, tiesą, nuo mažens, puoselėti meilę ir pagarbą, orumą ir teisingumą, kūrybiškumą ir siekį tobulėti. Šiuo metu tampa būtinybe, mokytojo pastangos orientuojamos į mokinių žinias. Dorinis ugdymas pabrėžia tvirto žmogaus charakterio ir dorybių formavimo svarbą. Mokytojas privalo turėti teigiamus bendražmogiškus ir bendrapedagoginius bruožus, mokėti daryti poveikį mokiniams ir būti ta šviesa, kuri uždega vaiko širdis, nes tik humaniškai bendraujant pasiekiama dorinio ugdymo sėkmė. Kai doriniu ugdymu rūpinsis žmonės, susiję su menu, literatūra, sportu, kai keisis požiūris į žmogaus vertę visuomenėje, kai mokytojui bus svarbu tas, ką jis daro, tai ši veikla bus svarbi ir mokiniams.
Tėvai prakalbo apie kitą specialiųjų poreikių vaikų integracijos pusę
Šiuo metu mokslininkai negali atsakyti į klausimą, kodėl atsiranda mokinių elgesio problemos. Geriausiai žinoma yra tai, kad problemos kyla ne vien dėl vaiko elgesio ir ne vien dėl aplinkos. Problemos atsiranda dėl netinkamos socialinės sąveikos bei transakcijos tarp vaiko ir socialinės aplinkos.
Šio tyrimo problema apima ir šiuolaikinės visuomenės požiūrį į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose.
Turime padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenę, turime prisidėti prie pozityvaus jų įvaizdžio kūrimo tarp normalaus intelekto bendraamžių, turime kurti saugią ir jaukią visuomenę su mažesne psichologine distancija tarp įvairių jos narių. Tai spec. poreikių, daro įtaką tarpusavio santykiams.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaikai #gali #nelankyti #dorinio