Vėjo energetika Lietuvoje tampa vis svarbesnė, siekiant kovoti su klimato kaita ir didinti šalies energetinį nepriklausomumą. Greta šių naudų, vėjo elektrinių parkai teikia ir apibrėžtas naudas savivaldybėms bei gyventojams. Tačiau, kaip rodo gyventojų apklausos, ne viskas matuojama pinigais, o statybos kelia nerimą dėl poveikio sveikatai ir gamtai. Panagrinėkime, kokios kompensacijos ir naudos numatytos, ir kokie iššūkiai kyla dėl vėjo jėgainių plėtros.
Vėjo jėgainių parkas Lietuvoje
Vėjo jėgainių teikiamos naudos savivaldybėms ir gyventojams
Pagal įstatymą, dalis pinigų iš vėjo elektrinėse pagamintos ir parduotos elektros energijos skiriama bendruomenių fondams. Nustatytas mokestis yra 1 Eur/MWh. Labiausiai tikėtina, kad viena turbina pagamins apie 25200 MWh ir atitinkamai bus sumokama 25200 EUR bendruomenės mokesčio vienai turbinai, o pastačius 30 turbinų, bendra suma kasmet sieks apie 757 tūkstančius eurų bendruomenės mokesčio.
Bendruomenių fondų finansavimas
„Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą. Vienas 100 MW galios vėjo elektrinių parkas kas metus vietos bendruomenėms privalo pervesti po maždaug 450 tūkstančių eurų. Šios lėšos neišvengiamai gerina vietos bendruomenių gyvenimo kokybę“, - komentuoja Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Gamybos įmoka ir tiesioginės išmokos gyventojams
Pagal naująjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, vėjo elektrinių plėtotojai privalo mokėti gamybos įmoką, kuri grįžta vietos gyventojams ir bendruomenėms. Net 85 proc. šių lėšų gali būti skiriami viešosios infrastruktūros gerinimui - keliams, apšvietimui, darželiams, mokykloms ar kitiems bendruomenės projektams, vykdomiems ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo elektrinių. Likę 15 proc. pasieks tiesiogiai gyventojų, gyvenančių ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo vėjo elektrinės, sąskaitas.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Tad už vieną elektrinę, kurios galia 7,2 MW, vystytojas sumokės 25200 Eur per metus, 15 proc. sumos, kas yra 3780 Eur, bus skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu nuo elektrinės. Jei šio spindulio teritorijoje bus daugiau elektrinių, suma didės.
Nekilnojamojo turto mokestis
Greta šio bendruomenių veiklos finansavimo, vėjo parkai į savivaldybių biudžetus kasmet moka nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris gali būti iki 3 proc. nuo statinio rinkos vertės. Jo dydį nusprendžia kiekviena savivaldybė savarankiškai. Skaičiuojama, kad už vieną vėjo elektrinę per metus į savivaldybės biudžetą sumokama nuo 25 iki 30 tūkst. eurų NT mokesčio per metus, priklausomai nuo elektrinės dydžio. Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonuose planuojama 30 vėjo elektrinių, tad bus sumokama apie 1,268 mln. Eur per metus NT mokesčio į savivaldybių biudžetus.
Infrastruktūros gerinimas
Vėjo elektrinių statybų metu turbinas statanti bendrovė sutvarko lauko keliukus bei privažiavimus, kurie paprastai dėl jais važiuojančių traktorių ir kombainų būna prastos kokybės. Infrastruktūra yra tvarkoma vėjo jėgainės statybų metu: stiprinami, remontuojami lauko keliukai, kuriais važinėja ūkininkų technika tam, kad galėtų privažiuoti vėjo jėgaines aptarnaujantis transportas. Kartais tokie keliukai iš tikrųjų būna labai blogos būklės ir toks infrastruktūros gerinimas palengvina ūkininkų darbą.
Kompensacijos už žemę šalia vėjo elektrinių
Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių apie 300 metrų (45 dB) spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos. Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Svarbu žinoti, kad elektrinės stovės ant jau suderintų ir išnuomotų sklypų.
Žemės nuomos mokestis
Vėjo elektrinių vystytojai paprastai naudoja apie 0,5 ha ploto - tai apima pačią turbiną ir privažiavimo kelią. Už šį plotą žemės savininkams, kurių sklypai patenka į tinkamas vietas elektrinių statybai, bus mokama reikšminga nuomos suma, užtikrinanti dideles papildomas pajamas visą vėjo elektrinės eksploatavimo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Tiksli vėjo elektrinės vieta kruopščiai derinama ne tik su pačiu ūkininku ar žemės savininku, bet ir su vėjo elektrinių gamintoju, siekiant užtikrinti, kad vieta atitiktų tiek ūkininko lūkesčius, tiek techninius reikalavimus - tokius kaip privažiavimo galimybės, geologinės sąlygos, atstumai tarp elektrinių ir kiti svarbūs parametrai. Bendrovės stengiasi įrengti privažiavimą bei statyti turbiną kuo arčiau sklypo ribos, kad naujas statinys kuo mažiau trukdytų žemės ūkio veiklai.
Naudos ūkininkams
Tyrimais įrodyta, kad dirbamoje žemėje stovinti vėjo jėgainė kuria naudas ir ūkininkų derliui. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T.Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui - nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2-2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys.
Gyventojų nerimas ir pasipriešinimas
Nepaisant finansinių naudų, vėjo jėgainių statybos dažnai susiduria su vietos gyventojų pasipriešinimu. Pernaravos gyventojai, pavyzdžiui, apie vėjo jėgainių parką sužinojo tik iš laikraščio. Paaiškėjo, kad dalis gyventojų ir ūkininkų apie vėjo elektrines žinojo jau seniai ir net jau spėjo pasirašyti žemės nuomos sutartis.
Vėjo jėgainės Pernaravoje kelia gyventojų nerimą
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Neabejingi gyventojai pasakoja, kad į seniūniją kaip tik karantino metu ėmė keltis jaunos šeimos. Susiremontavo namus, susikūrė gerbūvį, o štai dabar šast ir žinia - juos apsups milžiniškais vėjo jėgainių bokštais. Kai kuriems gyventojams sužinojus apie planuojamas statybas pablogėjo sveikata. Gyventojai ne tik jaudinasi, kad kris nekilnojamojo turto vertė, bet ir bijo, kad vėjo jėgainės nebūtų statomos Šušvės kraštovaizdžio draustinyje.
Gyventojai nerimauja ir dėl savo sveikatos, emocinės būklės, poveikio bitėms, paukščiams, kitokios žalos gamtai ir pasėliams. „Tos vėjo jėgainės naktimis blykčioja ištisai. Pas mus gyvena juodieji gandrai, kiti reti paukščiai. O kur dar vibracijos, triukšmas, cypimas, šešėliavimas, krentantys ledai, kurie visą žemę aplink ištaško… Šios planuojamos jėgainės juk bus pačios galingiausios, 180 metrų aukščio. Mes nesame prieš žaliąją energiją, bet nenorime, kad vieną seniūniją kaip į kokį getą suvarytų apsupę keliomis dešimtimis jėgainių. Na kur tai matyta“, - sako N.Pacaitienė ir priduria, kad ėmę domėtis, kaip sekasi kitoms savivaldybėms šiuo klausimu, sužinojo jog būta tokių atvejų, kai projekte buvo numatyta 20 vėjo jėgainių, o per kelis metus jų skaičius išaugo iki 60 jėgainių.
Vėjo jėgainių poveikio tyrimai
Vėjo jėgainių parkai yra sąlyginai nesenas energijos gavybos šaltinis, todėl ir mokslinių tyrimų, kurie išsamiai nagrinėtų jų poveikį žmonėms ir aplinkai, nėra tiek jau daug. Esminis klausimas tik yra - kiek tas poveikis reikšmingas.
Štai mokslininkų Roy D. Jeffery ir Carmen M.E. Krogh moksliniame darbe „Pramoninės vėjo turbinos ir nepalankus poveikis sveikatai“ pažymima, kad jei vėjo jėgainės yra per arti gyventojų, jos gali neigiamai paveikti fizinę, psichinę ir socialinę žmonių gerovę. Yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad girdimų vėjo jėgainių keliamas triukšmas gali turėti įtakos sveikatai. Negirdimas žemo dažnio triukšmas ir infragarsas taip pat neturėtų būti atmestas kaip galimas poveikio sveikatai šaltinis.
Literatūroje dažnai pranešama apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį paukščių gausai tačiau iki šiol atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vėjo jėgainių poveikis paukščiams aktualus tik tam tikroms jų rūšims ir tik laikinai, mat paukščiai, bėgant laikui, prisitaiko prie vėjo jėgainių, rašoma Ana Teresa Marques moksliniame darbe apie vėjo turbinų poveikį. Tuo tarpu Lenkijos mokslų daktaras, bitininkas Dariuszas Karwanas sako, kad vėjo jėgainės bitėms nekenkia. Tokią išvadą padarė jo dvejus metus trukęs tyrimas su apie 20 bitynų šeimų.
Žiemą vėjo turbinos, kaip ir visos konstrukcijos, linkusios kaupti ledą. Ledas iš vėjo turbinų gali sukelti didelę žalą, mat krenta žemėn iš didelio aukščio ir itin dideliu spinduliu. Mokslininkai pateikė savo išvadas, pagal kurias saugus atstumas nuo vėjo jėgainės ledo kritimo atveju yra apskaičiuojamas pagal formulę 1,5 * (stebulės aukštis + rotoriaus skersmuo). Kadangi Pernaravos seniūnijoje planuojama statyti vidutiniškai 180 m aukščio ir 170 m rotoriaus skersmens vėjo jėgaines, saugus atstumas nuo jų būtų po 700 metrų į visas puses.
Z. Ričkus sako, kad šešėliavimas ir ledai, kurie krenta itin dideliu atstumu, kenks pasėliams, taip pat ateityje gali trukdyti modernizuoti žemės ūkio sektorių - tarkime, neaišku, kaip stovinčios vėjo jėgainės paveiktų dronų panaudojimą žemės ūkyje.
Alternatyvūs energijos šaltiniai ir parama individualiems namams
Energetikos ministerija (EM) skelbia, kad duoda palankių sąlygų startą mažajai „žaliajai“ energetikai. Viena iš naujų konkrečių priemonių - parama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinėms įsirengti. Numatytas ir lengvatinių paskolų teikimas įmonėms, kurios vartotojams įrengia „žaliosios“ energijos jėgaines. Be to, birželio pradžioje gaminantiems vartotojams buvo išplėstos atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais pasirinkimo galimybės.
Buitiniams vartotojams savo namuose leidžiama įsirengti elektrines, kurių galia ne didesnė nei 10 kilovatų (kW). Tačiau ūkininkai nuo gegužės mėnesio gali įsirengti daug didesnės galios - iki 100 kW galios elektrines. Pastebėta, kad saulės elektrinės per pastaruosius septynerius metus atpigo 83 proc., o per artimiausius ketverius metus saulės elektrinių kaina gali sumažėti dar 27 proc.
LSEA prezidento patikinimu, tokių milžiniškų planų, kad per 12 metų kas trečias elektros vartotojas taptų gaminančiu vartotoju, nėra jokioje kitoje valstybėje - tik Lietuvoje. „Jei bus sudarytos sąlygos, žmonės, matyt, įsirenginės savo jėgaines. Aišku, dar neišspręstos pasigamintos elektros paskirstymo galimybės daugiabučiuose - iškyla ir teisinės, ir psichologinės problemos“, - sakė V. Mačiulis.
Prieš įrengiant jėgainę reikia parinkti tinkamą vietą, įvertinti, kad vieno kW modulis užima 6 kvadratinių metrų plotą. Geriausia, kai jėgainė įrenginėjama ant naujo namo stogo, kurio šlaitas pasviręs apie 35 laipsnius, tuomet vietoje dangos galima naudoti fotovoltines čerpes ar plokštes. Ant plokščio stogo saulės modulius reikia įtvirtinti atitinkamu kampu nukreiptus į pietų pusę. Jei neužtenka vietos ant stogo, galima paieškoti vietos kieme.
„Saulės moduliai gali dirbti apie 30 metų. Aišku, jų atsparumas aplinkos poveikiui priklauso nuo gamintojo. Lietuvoje modulių valyti praktiškai nereikia, nes nešvarumus nuplauna lietus. Nebent pavasarį nuo žiedadulkių juos reikėtų nuvalyti“, - tikino V. Mačiulis.
Vis tik pasaugojimo mokestis yra per didelis - 4 centai už kilovatvalandę. Reikia ieškoti galimybių jį kompensuoti“, - sakė V. Mačiulis.
Tvrtinama, kad pagal šiuo metu galiojantį tarifą ir gaminimo metu iš karto suvartojant 30 proc. elektros energijos 3-10 kW galios jėgainė atsiperka per maždaug 12-16 metų.
Atsinaujinančios energijos specialistai santūriai kalba apie mažųjų vėjo jėgainių perspektyvą. Pastebima, kad jos efektyvumu gerokai nusileidžia saulės elektrinėms. „Valstybės numatytas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo individualiuose namuose skatinimas, matyt, labiau pritaikytas mažosioms saulės jėgainėms. Kaip rodo praktika, mažosios vėjo elektrinės dar nėra taip gerai ištobulintos, kad jų efektyvumas prilygtų saulės jėgainėms. Vėjo elektrinę apsimoka statyti galingesnę nei 500 kW ar dar galingesnę. Didžiosios vėjo energetikos efektyvumas dabar labai išaugęs“, - DELFI pastebėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.
Mažosios vėjo jėgainės būna vertikalios arba horizontalios ašies. Priklausomai nuo galingumo ir kitų parametrų jų kaina prasideda nuo 3000 eurų už kilovatą galios. Specialistų nuomone, net ir gyvenant vėjuotame krašte labiau apsimoka investuoti į saulės elektrinę. Dar vienas variantas - įrengti saulės ir vėjo jėgaines, kurios vieną kitą kompensuotų.
Birželio pabaigoje planuojamo kvietimo teikti paraiškas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose namuose paramos biudžetas - 3,3 mln. eurų. Vis tik manome, kad daugiausiai pasinaudos įsirengusieji saulės jėgaines, nes jiems daugiausia apsimokės. Ir ateityje didžiąją dalį užims pastaroji gaminančių vartotojų grupė. Namuose įsirengti patogiau ir pigiau saulės jėgainę, niekas neskuba statyti mažos galios vėjo elektrinių - matyt, bus tik pavienių vartotojų, gal koks ūkininkas įsirengs“, - DELFI sakė ji.
EM planuoja, kad iki 2030 m. gaminantys vartotojai sudarys 30 proc., 2050 m. - 50 proc. visų elektros energijos vartotojų.
AMBERWIND - vėjo jėgainių parkas Pagėgių rajone // Promaksa EPIC Media
tags: #kompensacija #gyvenent #salia #vejo #jegainiu