Lietuvoje pensijų indeksavimas yra svarbus mechanizmas, užtikrinantis, kad pensijos neatsiliktų nuo infliacijos ir augančių pragyvenimo išlaidų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia pensijų indeksavimas, kokie rodikliai yra svarbūs apskaičiuojant pensijos dydį ir nuo kokios sumos galima tikėtis didesnių išmokų.
Pirmiausia, sausio mėnesį didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau.
Pensijų padidėjimo pavyzdžiai
Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio.
- Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais.
- Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau.
- Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė.
- Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau.
- Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.
Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas pensijai
- jo įgyti apskaitos vienetai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos vieneto vertė.
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės.
Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Bazinė pensija ir apskaitos vieneto vertė
- Bazinė pensija:
- 2025 m. - 298,45 Eur
- 2026 m. - 327,91 Eur
- Apskaitos vieneto vertė:
- 2025 m. - 7,16 Eur
- 2026 m. - 8,11 Eur
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus.
- 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur
- 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų.
- 2025 metais Danguolės pensija yra:
- Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur
- Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur
- Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur
- 2026 metais Danguolės pensija bus:
- Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur
- Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur
- Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį.
Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms.
Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.
Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Skurdo rizikos lygis ir socialinė apsauga
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija, kad didėja skurdo rizikos lygis, ypač tarp pagyvenusių žmonių. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metais apie 585 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos lygis šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp pagyvenusių žmonių. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygis išaugo reikšmingai padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 EUR 2019 m. iki 430 EUR 2020 m. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pernai šis skirtumas dar labiau padidėjo: vidutinė senatvės pensija augo mažiau nei skurdo rizikos riba. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos.
Siekiant spręsti šią problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį, kuris leis pensijas didinti sparčiau ir artinti mažiausias pensijas prie minimalių vartojimo poreikių.
Teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus ir sukakusiems senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas
Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
Ši informacija padės geriau suprasti, kaip veikia pensijų indeksavimas ir kokios išmokos priklauso nuo individualių aplinkybių.
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. |
|---|---|---|
| Skurdo rizikos lygis | 20,6% | 20,9% |
| Skurdo rizikos lygis tarp pagyvenusių žmonių | 31,6% | 36% |
| Skurdo rizikos riba | 379 EUR | 430 EUR |
| Vidutinė senatvės pensija | 344,4 EUR | - |