Kazys Binkis - išskirtinė asmenybė lietuvių literatūroje, palikęs gilų pėdsaką ne tik savo kūryba, bet ir įtaka modernizmo judėjimui. Jo gyvenimas ir kūryba yra ypač glaudžiai susiję.
Kazys Binkis
Kazio Binkio kūrybos bruožai
Rašyti Binkis pradėjo gana anksti, tačiau kūrybinis jo palikimas, palyginti, mažas. Vis dėlto, jo indėlis į lietuvių literatūrą yra reikšmingas. Būdamas kūrybinis nenuorama, Binkis savaime turėjo griebtis ko nors naujo, eksperimentuodamas įvairiuose žanruose.
Kazys Binkis mirė. Mirė „deimantų žvaigždelių“, „meilužių“, mergelių „lyg dievaičių“, „širdelių“, „sapnų“, „svajonių“, „vylingų dūmų“; „šilkasparnių debesėlių“ Binkis. Tų „puikių“ „Utų“ ir nuvytusių „Gėlių iš šieno“ Binkis mirė. Mirė buvęs kartais sentimentalistas (tikras „piemenų ir piemenių“ dainius), kartais romantikas Binkis.
Savo kūryba keturvėjininkų sąjūdis nebuvo atsitiktinis, nereikšmingas ar bevaisis, kaip jiems buvo bandoma nuo pat pradžių įteigti ir jį vertinti. Jų palikimas virto epochos ženklu. Jų misija - atnaujinti lietuvių literatūrą pavyko: išspinduliuota ieškojimų dvasia, įžiebta laisvės ugnis, stiprus postūmis į modernumą ir šiuolaikiškumą, europietiškumą, įtvirtintas kūrybos kitoniškumas.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Pagrindiniai kūriniai
- Eilėraščių rinkinys Dainos (1922)
- Lyrikos rinkinys - 100 pavasarių (1923, antroji laida 1926)
- Drama: 1937 m. jis parašė 5 v. tuoj pat susilaukusią didelio pasisekimo, kurio ji nėra praradusi ir šiandien. plačiausiai žinomas Binkio kūrinys ir viena populiariausių mūsų dramų.
Kazio Binkio senatvė kūryba
Į senatvę jis visą laiką girdėjo gaidą la. Paskutiniuose jo kūriniuose la paslėpta. P. S. Mintis apie tai, kad meninė kūryba gali baigtis ir poliūdniai. Iš apsėstumo kuria menine idėja, - tai gali virsti manija. Prarado sveikatą.
Apie komp. Į senatvę jis visą laiką girdėjo gaidą la. Paskutiniuose jo kūriniuose la paslėpta. Kaip beprotiškumas… Psichiatrijos ligoninėje, sakoma, jis girdėjęs „stebuklingą muziką“.
Kad ir kiek besišiauštume, o tokios lakios dvasios, tokio ūpo poetas buvo tik vienas. Spalvininkas, koloristas, pasakytų tapytojai. Pas mus bėda, kad poezija per siaurai suprantama. Ir dar: aš kaip tas žmogus snieguotam Sibiro lagery - esu su visais, teisiais ir neteisiais, šios tikrovės gabalas. Čia gimiau ir čia mirsiu. Gera parabolė: tas žmogus buvo ten, kur jo laukė mirtis. Šitoji - niekur nebuvo.
Apie tą savijautą esu rašęs. Žmogus nebepajėgia kontroliuoti savęs, t. y. Apie tai esu kalbėjęs su R. Pagal ją - vienas iš keturių žmonių yra turėjęs psichinių problemų.
Jis pasijuto, kad traukia jį „paslaptingosios miglos“; kad painioja jį verpetai ir „dievų takai“; kuriuos tebeklaidžioja Kiršos, Vaičiūnai, Sruogos... ir kiti pasivėlavę dekadentizmo sekėjai. Simbolizmas yra viena dekadentizmo rūšis. Simbolizmo misticizmas - išgąstaujančios buržuazijos padaras. Nenorėdamas gyventi pūti dekadentu archaistu, jis mirė ir atgimė revoliuciniam poėto futūristo darbui.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Kazio Binkio įtaka lietuvių literatūrai
Binkis, būdamas nuotaikos žmogus, siekė naujovių ir originalumo kūryboje. Nors jo kūryba nevienoda, ji visada išliko lakia ir įdomi. Jis padarė didelę įtaką ne vienam to meto, ypač jam artimesniam, pradedančiam rašytojui. Jo kūryba inspiruoja, uždega ir nejučiom apdalina kūrybinėmis mintimis. Tad J. tikiu, kad Binkis buvo „ateinančių poetų stabas“.
Didžiausias modernizmo kritikas buvo Adomas Jakštas. Jis kovojo prieš visa tai, kas nėra klasiška ir ką jis trumpai vadino dekadentizmu. Juo A. Jakštas pakrikštijo viską, kas eina po istorinio klasicizmo, romantizmo, realizmo. Viso modernizmo blogybių viršūne kritikas laikė futurizmą. Savo pasaulėžvalga šis judėjimas buvo daugiau materialistinis.
Moderniųjų poetų kūriniuose kritikas iškelia tik neigiamus dalykus, tegiamumas arba nutylimas, arba pateikiamas netikras vaizdas. Dar blogiau atsitiko, kai A. Jakštas tuos kūrinius pasmerkia tik dėl to, kad jų nesupranta…Verta buvo įsiklausyti į P. Claudelio žodžius: “ Kritiko pareiga yra suprasti. Jeigu jis nesupranta, tegu patyli". Bet tai buvo taip natūralu: viską suprasti dudėtinga.
Modernizmo judėjimas Lietuvoje
Trečiojo dešimtmečio pradžioje modernizmo idėjos palietė dvasinį gyvenimą, paveikdamos lietuvių jauseną, pasaulėžiūrą, meninę kūrybą. Spaudoje pasirodė pirmieji eksperimentiniai Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Žlabio- Žengės, Juozo Tysliavos ir kitų poetiniai eksperimentai. Naują literatūros gyvenimo etapą žymi 1922 m. vasario 16-ąją pasirodęs “Keturių vėjų pranašas”.
Keturvėjininkai
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
1924 m. sausio mėn. Keturvėjininkai išleido pirmą žurnalo “Keturi vėjai” numerį. Manifeste skelbiama kova tautiniam romantizmui, simbolizmui, estetizmui, poetiniams kanonams, miesčioniškumui ir provincialumui.
Binkis vėjavaikis davė fizionomiją ir „Keturių Vėjų pranašui“. Tam jo vėjavaikiškumui iškeltagalviškumui charakteringas eilėraštis „Vėjavaikis“.
Kazys Binkis ir teatras
Kūrybą Binkis papildė dar vienu žanru - drama: 1937 m. jis parašė 5 v. tuoj pat susilaukusią didelio pasisekimo, kurio ji nėra praradusi ir šiandien. plačiausiai žinomas Binkio kūrinys ir viena populiariausių mūsų dramų. Pirmą kartą pastatyta jau išeivijoje - Hanau stovykloje 1948 m., tik 1958 m. išspausdinta Pergalės (Nr. 6) žurnale. repeticija užima reikšmingą vietą mūsų dramos raidoje. buvo nauja. Binkis ir dramoje ieškojo naujų, platesnių kelių.
Vertinant, reikia taip pat atsiminti, kad tai buvo pirmoji Binkio drama. Svetimi ir sunkiai kūrybiškai apdorojami. ėmėsi naujos dramos - Generalinės repeticijos. (1959 m. kūrybiniai užmojai skirtingi, ir forma, ir kompozicija. į Generalinę repeticiją. žmogiškoje plotmėje. aktoriai, bet ir režisierius, ir autorius. suplanuota, pati drama laukiamo meninio lygio vis dėlto nepasiekia. padrika. nesugebėjo jos tinkamai tvarkyti. montažu“.
Apibendrinimas
Kazys Binkis paliko įvairų ir, apskritai tariant, stiprų literatūrinį palikimą. Tačiau prigimtimi jis buvo poetas. Jo lyrika, ypač pirmasis rinkinys Eilėraščiai, išlieka reikšmingiausia jo kūrybos dalimi.
Atsistojęs naujo literatūrinio sąjūdžio priekyje, paskelbęs kovą tradicinėms poezijos priemonėms ir visokiai rutinai, K.Binkis pasuko ekspresionizmo kryptimi, prabilo didelio talento jėga. Pagrindiniai šio eilėračių rinkinio motyvai - pavasaris ir vėjas - tai nesuvaldomos, jaunatviškos jėgos šaltiniai. Iš tos jaunatviškos, išdykėliškos jėgos kyla ir pašaipa, ironija estetinėm, simbolistinėm formom. Eilėraščiuose žmogui svetimos bet kokios ideologinės programos, jis grįžta į pirmykštes spontaniškumo versmes, į stichiją, kuri kyla iš gamtos gelmių ir nepripažįsta jokių barjerų. Gyventi - tai siūbuoti, dūkti šiauštis kartu su šita stichija, kuri nupurto nuo žmogaus visokias pozas ir išveda į svaiginančią buvimo laisvę.
Kazys Binkis ir lietuvių avangardizmas
tags: #k #binkis #issirikiavo #senatve