Dauguma žmonių mano, kad per daug naudojasi mobiliuoju telefonu. Iš tiesų, du trečdaliai britų, dalyvavusių plataus masto tyrime, teigia, kad telefonas jiems trukdo darbe, o trečdalis išmaniųjų telefonų naudotojų visame pasaulyje pasitikrina savo telefoną bent kartą per 5 minutes po pabudimo. Pastarąjį dešimtmetį, išpopuliarėjus socialinei medijai, mūsų gyvenimai pasidalino į dvi dimensijas - realiąją ir virtualiąją. Pradėta domėtis, kaip ši naujoji dimensija yra susijusi su žmogaus psichologiniu funkcionavimu, kaip ši „naujoji realybė“ mus veikia.
Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius. Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis, rodo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Šiandieninis pasaulis tapo milžinišku tinklu, kuriame informacija keičiamasi itin greitai, o mobilūs įrenginiai sujungė žmones kaip niekad glaudžiai. Tačiau, kokie yra socialinių tinklų privalumai ir trūkumai?
Socialinių Tinklų Nauda
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Neretai kalbama apie socialinių tinklų žalą vaikams ir paaugliams, tačiau pasirodo, kad jie gali būti naudingi tėvams. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą.
Socialinių Tinklų Žala
Pirmiausia, žalai priskiriama tai, kad kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę. Tai, ką žmonės daro realiame gyvenime, pavyzdžiui, patenkina pasikeitimo informacija, bendravimo ar kitus poreikius tiesiogiai bendraudami, pilnai perkeliama į socialinius tinklus taip atitrūkstant nuo realybės. Kai kurie žmonės tai daro sąmoningai, nes nori pabėgti nuo realybės, kuri jiems dėl vienų ar kitų priežasčių atrodo priešiška, nemaloni.
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro.
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. mokinių patiria elektronines patyčias.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).
Ieva Vasionytė. Kaip socialiniai tinkai veikia psichologinę sveikatą?
Priklausomybė Nuo Socialinių Tinklų
Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini. Realybėje kartais nusikalbame, pasirodome iš blogosios pusės, o socialiniuose tinkluose savo nuomonę galime iš anksto apgalvoti. Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus.
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų, o kitiems susidaro sąlygos priklausomybei įgyti. Kai kurie tyrimai liudija, kad ne tik intravertai ar turintys bendravimo problemų linkę į šią priklausomybę. Net ir toks geras būdo bruožas kaip smalsumas irgi skatina dažniau sėdėti socialiniuose tinkluose, kadangi socialiniai tinklai pateikia daug naujienų, ir žmogus, jausdamas smalsumą, gali norėti vis daugiau sužinoti.
Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai. Kaip jau minėjau, socialiniai tinklai suteikia saugumą bendrauti, paklausti kitų žmonių įvairių klausimų, sekti kitų gyvenimus, ko realybėje negalima, nes atsiranda rizika būti apkaltintam persekiojimu.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų ir įrodžius, kad šis sutrikimas daro neigiamą įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, šeimai, visuomenei.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Priklausomybės požymiai:
- Kontrolės praradimas.
- Abstinencija, kai negali to daryti.
- Žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo.
- Artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose.
Kaip Įveikti Priklausomybę Nuo Socialinių Tinklų?
Svarbu apsibrėžti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia.
Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla.
Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Pamirštama, kad galima skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus ir užsiimti kitomis veiklomis.
Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas.
Tačiau, svarbu išlaikyti balansą ir nepamiršti realaus gyvenimo.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Lengvas informacijos gavimas | Priklausomybės rizika |
| Ryšio palaikymas su draugais ir artimaisiais | Realybės pakeitimas |
| Galimybė reikšti nuomonę | Psichologinės problemos |
| Kūrybiškumo puoselėjimas | Internetinės patyčios |
| Anoniminis palaikymas sergant | Miego sutrikimai |
tags: #socialiniai #tinklai #ir #socialines #medijos