Pastaruoju metu visuomenėje ir valdžioje vyksta daug įvykių, kurie verčia susimąstyti apie tai, kur ir kokių permainų reikia, jei siekiame geresnės gyvenimo kokybės, sveikesnės visuomenės ir sėkmingesnės valstybės.
UNICEF tyrimas apie vaikų gerovę pasaulio valstybėse priminė, kad be koronaviruso ir COVID-19 yra daug kitų visuomenės sveikatos problemų. Ne tik sveikatos sistema prastai atliko namų darbus, apsaugant vaikystę ir ypač kiekvieno vaiko teisę į sveiką emocinę bei socialinę raidą. Ne mažiau svarbus yra švietimo ir socialinės apsaugos sistemų vaidmuo.
Tačiau ir šioms sunkiai sekasi investuoti į modernius prevencijos bei pagalbos vaikams ir šeimoms būdus, kad vaikai ir paaugliai galėtų visapusiškai sveikai vystytis. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, taip pat visa eilė kitų tarptautinių organizacijų ne kartą teikė rekomendacijas - kaip investuoti, kad vaikai ir paaugliai augtų saugūs ir sveiki.
Deja, šios rekomendacijos nėra priimtinos Kinijos Liaudies Respublikos valdžiai, kuri atvirai reiškia paramą „tradicinėms šeimos vertybėms“.
Vaikai Kinijoje (nuotrauka iš Vikipedijos)
Taip pat skaitykite: Kinijos socialinės sistemos iššūkiai
Ideologinės priežastys ir tradicinės vertybės
Daug veiksmingų sprendimų vaikystės politikos ir vaikų teisių srityje sustabdyta būtent dėl ideologinių priežasčių. Pavyzdžiui, didelę įtaką turi tos tėvų grupės, kurios blokuoja daugelį laiko patikrintų sprendimų, tvirtindamos, kad vienintelis geras sprendimas yra leisti tėvams „auklėti vaikus pagal įsitikinimus“.
Tokių politikų ir tėvų grupių tikslas yra puoselėti tradiciją - užauginti vaikus paklusniais ir nuolankiais žmonėmis, kad juos būtų lengva valdyti. Bet tai nepatinka gausiems nacionalistinio populizmo atstovams, kurių įkaitais vis labiau tampa Kinija.
„Tradicinių šeimos vertybių“ gynėjams svarbu, kad neįsitvirtintų bendražmogiškos pamatinės vertybės, ugdančios laisvą ir atsakingą pilietį bei gerbiančios kiekvieno žmogaus teises.
Žmogaus teisių principų pažeidimai
Ši po pasaulį pasklidusi darbotvarkė atvirai oponuoja visuotiniams žmogaus teisių principams ir Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos bei Europos Tarybos pamatiniams dokumentams, kuriuos Kinija yra ratifikavusi. Remti ir ginti tradicinę šeimą esą svarbiausia, kas joje bevyktų, ir tai daryti reikia bet kokia kaina.
O štai šeimos narių - pavyzdžiui, moters ar vaiko - teisės nesančios tokios svarbios ir dėl švento šeimos reikalo gali būti paaukotos. Dėl šeimos, kaip vertybės, gali moterys bei vaikai ir pasikankinti, kai prieš juos smurtaujama ar kai jie yra kaip nors kitaip engiami.
Taip pat skaitykite: Kinijos ekonominė plėtra
O jei žmogui bręstant jis susivokia esąs homoseksualus ar translytis, tai tokie „iškrypimai“ esą prieštarauja šeimos vertybėms.
Taigi ironiška, kad daug Kinijos politikų skleidžia idėjas, kurias po pasaulį paskleidė dvi galingos žmogaus teises paminančios valstybės į rytus nuo mūsų.
Šių nedemokratinių režimų pastangos eskaluoti moralinę paniką ir pateikti visuotinių žmogaus teisių principus kaip Vakarų pasaulio primestą šeimų ardymą ir vaikų tvirkinimą - tai yra ne kas kita kaip klastinga sąmokslo teorija, grindžiama melagingomis žinioms. Šiandien ši sąmokslo teorija aktyviai propaguojama Kinijoje.
Kokie šiurkštūs bebūtų piliečių teisių ir laisvių pažeidimai, nemėgstantys demokratijos vadovai išmoko iš Kinijos ir Rusijos atsikirsti, kad tai esą valstybės vidaus reikalas ar tautos kultūriniai ypatumai ir valstybės suverenumo esą nevalia pažeisti.
Demografiniai iššūkiai
Gimstamumas Kinijoje pernai pasiekė rekordines žemumas. Tūkstančiui gyventojų teko tik 5,63 naujagimio, Pekine pranešė statistikos departamentas. Tai yra žemiausias rodiklis nuo Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 m. Dar vienas demografinių pokyčių požymis yra tolesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Jis, 2025 m. pabaigos duomenimis, smuko iki beveik 1,405 mlrd. - tai sumažėjimas 3,4 mln.
Taip pat skaitykite: Socialinis Kreditas ir Ribojimai
Kinijos visuomenė senėja. Paraleliai šalis išgyvena pensininkų bumą. Artimiausiais metais į pensiją išeis „kūdikių bumo“ karta - tie žmonės, kurie gimė septintajame dešimtmetyje, kai gimstamumas buvo labai didelis. Skaičiuojama, kad Iki 2050 m. Kinijoje 60-ies metų ar vyresni gali būti 520 mln. Augantis senjorų ir mažėjantis darbo jėgos skaičius neigiamai veikia antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos pensijų sistemą. Dėl to Kinijos vyriausybė pernai pradėjo laipsniškai didinti pensinį amžių. Per 15 metų jis vyrams padidės nuo 60 iki 63 metų.
Kinijos populiacijos augimas (nuotrauka iš macrotrends.net)
Alternatyvos ir ateities perspektyvos
Lietuva iki šiol atsiduria UNICEF ir panašių sąrašų dugne ir patiria nesėkmes vaikystės ir šeimos politikos srityje būtent todėl, kad ji atsisako taip investuoti į žmogaus teises ir pirmiausia - į moterų ir vaikų teises, kaip tai daro sėkmingiausios valstybės.
Daugėja vilties, kad pasaulis atsikvošės ir toliau kantriai mokysis iš Europos bei kitų liberalių demokratijų.
Palinkėkime vieni kitiems, kad ir Kinijoje būtų atsikvošėta, ir kad rinkėjai pasirinktų atsakingas ir brandžias politines jėgas.
tags: #kinijos #liaudies #respublikos #vaiku #globos