Trakų pilis, viena iš nedaugelio viduramžių pilių, pastatytų ežero saloje, ir vienintelė tokia visoje Rytų Europoje, yra svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektas. Atriedėjus į Trakus, senąją LDK sostinę, neužsukti aplankyti didžiausio ir didingiausio jos objekto - beveik nuodėmė. Daugelis lankytojų atvyksta čia pasigrožėti istorine architektūra, susipažinti su karaimų kultūra ir pasimėgauti Galvės ežero vaizdais. Tačiau, ar ši pilis yra prieinama visiems, įskaitant ir neįgaliuosius?
Šiandien Galvės ežero viduryje stovinti Trakų pilis - tai ne tikrasis paveldas, o ją atkūrusių architektų interpretacija. Istorikai juokauja, kad Atkentėjusi Žalgirio mūšį ir kitus antpuolius, jau XVII a. pilis buvo smarkiai apgriauta, o jos rekonstrukcijos imtasi tik praėjus trims šimtmečiams. Kai XX a. viduryje architektai ją pradėjo atstatinėti, jie rėmėsi piešiniais, archeologiniais radiniais ir kitų Europos pilių analogijomis - dalį šių eksponatų galima apžiūrėti pilies muziejuje.
Šiame straipsnyje aptarsime Trakų pilies pritaikymo neįgaliesiems aspektus, iššūkius ir perspektyvas, remiantis esama informacija ir ekspertų nuomonėmis.
Medininkų pilis - pavyzdys, kaip pritaikyti pilį neįgaliesiems
Vos 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti Medininkų pilis - nepelnytai primirštas ir ilgai likimo valioje buvęs istorinis gynybinis objektas, menantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didybės laikus. Nuo 1311 metų kronikose minima viena seniausių Lietuvos pilių pagal plotą yra didžiausia aptvarinė pilis šalyje bei viena didžiausių tokio tipo gynybinių statinių visoje Rytų Europoje. Šį gynybinį statinį architektūros istorikai laiko analogišku netoli Medininkų esančioms Lydos ir Krėvos pilims, tačiau jis yra bemaž 2 kartus didesnis už garsiąją Krėvos pilį ir mažiausiai iš visų perstatytas.
Didžiausios Lietuvos aptvarinės pilies restauravimo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektą inicijavo nuo 2004 metų ją valdantis Trakų istorijos muziejus, o parengė - architekto Roberto Zilinsko vadovaujamas „Senojo miesto architektų“ kolektyvas. Pilis tvarkoma bei turistams pritaikoma Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (gen. rangovas - UAB „Pamario restauratorius“). Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, nepaisant šiemet Lietuvą užgriuvusios žvarbios žiemos, tvarkybos darbai Medininkų pilyje virte verda. Jau sutvirtintos jos sienos, uždėti apsauginiai stogeliai, atkurti įvažiavimo vartai, įrengta inžinerinė infrastruktūra, nutiestos komunikacijos. Baigiamas atkurti ir svarbiausias Medininkų pilies akcentas - donžonas - pilies gynybinis ir gyvenamasis bokštas.
Taip pat skaitykite: Parama socialiniam būstui
Medininkų pilis bus pritaikyta neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus lankytojams, veiks liftas. Tikimasi, kad sutvarkyta ir restauruota Medininkų pilis taps vienu svarbiausių akcentų pietrytinėje Lietuvoje besiformuojančioje turistinėje infrastruktūroje.
Medininkų pilis iš paukščio skrydžio. Šaltinis: Muziejai.lt
Naujos erdvės ir pritaikymas visuomeniniams poreikiams
Pilis ne tik atnaujinama, bet ir pritaikoma naujiems visuomeniniams poreikiams. „Edukacinis sąrašas bus plečiamas, atsiras ir kavinė viename bokštų, suvenyrų parduotuvė - erdvės bus pritaikytos naujiems visuomeniniams poreikiams“, - teigė A. Petrauskas.
Vienas bokštų yra skirtas raštijos atsiradimo istorijai, knygai - kaip informacijos bei žinių šaltinio atsiradimui ir raidai. Jame taip pat demonstruojamas Johano Gutenbergo išradimas - rekonstruotas spausdinimo presas, įkurtos knygrišystės dirbtuvės. Lankytojams rekomenduojama apžiūrėti kitame bokšte įkurdintas atviras archeologijos eksponatų saugyklas. Trečiajame bokšte įrengtos keramikos dirbtuvės siūlys buitinės lipdytinės ir žiestinės gotikinės keramikos edukacijas, pagal matricas gaminamus muziejuje saugomus renesansinius koklius, istorinį ekskursą „nuo molio iki porceliano“.
Ketvirtasis bokštas - laisvalaikio, kultūros ir meno erdvė. Jame įrengta ir numatoma nuomoti kavinė, išskirtinių muziejaus suvenyrų parduotuvė. Anot muziejaus, šis bokštas turi įrengtą nuožulniąją nuovėžą ir keltuvą bei yra prieinamas žmonėms su judėjimo negalia nuo rūsio iki konferencijų erdvės. „Trijų iš keturių bokštų plano struktūra buvo nekeičiama. Tik pietryčių bokšto plano struktūra iš dalies pakeista: išardytos XX a. pertvaros ir įrengtas liftas, leidžiantis žmonėms su negalia patekti į visas patalpas“, - aiškino A. Petrauskas.
Taip pat skaitykite: Gamta ir gyvūnai Trakų apylinkėse
Trakų pilis pritaikyta lankytojams su negalia. Šaltinis: Trakai-visit.lt
Prieinamumo iššūkiai ir įstatyminė bazė
Įstatymai įpareigoja visus naujai statomus ir rekonstruojamus objektus pritaikyti pagal universalaus dizaino principą - taip, kad juose laisvai galėtų judėti ir negalią turintys žmonės, ir mamos, vežančios vaikus vežimėliuose, ir senyvi asmenys. Tačiau pasitaiko, kad pažeidžiant įstatymus nauji statiniai lieka be pritaikymo arba pritaikymas atliekamas formaliai.
Pasak Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininko Egidijaus Grigonio, vertinti, kaip objektas atitinka neįgaliųjų poreikius, Statybos įstatymas daug metų įpareigojo Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jo įgaliotą instituciją. Departamentas konkurso būdu atrinkdavo tą pačią organizaciją - Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociaciją. Tačiau ne visada asociacijos dalyvavimas statybų procese užtikrino, kad pastatas būtų tinkamai pritaikytas.
Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus LR statybos įstatymo pakeitimams, pasikeitė statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, tikrinimo tvarka.
Universalus dizainas - patogumas visiems
Architektas Marius Šaliamoras teigia, kad aplinka turi tikti visiems ir turi būti projektuojama pagal silpnąją grandį. Jo teigimu, šiuo metu Europoje vis labiau įsitvirtina universalaus dizaino ideologija. Tai reiškia, kad aplinka turi tikti visiems ir turi būti projektuojama pagal silpnąją grandį. M. Šaliamorą stebina, kai išgirsta sakant, kad negražiai atrodo pandusas: „Gali būti ir labai negražiai, ir labai gražiai. Čia projektuotojo problema. Galime sakyti: medis bjauriai atrodo. Bjaurus medis bjauriai atrodo, o gražus medis - gražiai. Gera architektūra yra gera, bloga yra bloga.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinės paslaugos Trakų rajone
Visiems patogu, kai aplinka projektuojama be kliūčių. Jei mes mylime žmogų, projektuojame aplinką taip, kad būtų visiems patogu.
Trakų pilies panorama. Šaltinis: Penki.lt
Ką veikti Trakuose?
Visiems, manantiems, kad į Trakus verta važiuoti tik dėl gardžiausių kibinų, laikas įsigyti traukinio bilietą ir atnaujinti savo žinias. Vieninteliame Lietuvos mieste, apsuptame ežerų iš visų pusių, tikrai yra ką veikti: vieni čia atvyksta įsigyti gintaro karolių, kiti - irtis irklente ar baidare, o treti - paerzinti soc. tinklų draugus įspūdingais Galvės ežero saulėlydžiais. Tačiau kad ir ką pasirinksi veikti, nepamiršk - kelionę vis tiek geriausia užbaigti tuo pačiu kibinu.
- Maža tauta su didele istorija: Į Trakus karaimų tautą prieš daugiau nei šešis šimtus metų pakvietė pats Vytautas Didysis. Atvykę saugoti pilies bei užsiimti amatais, gyvulininkyste ir daržininkyste, karaimai Trakams padovanojo gerokai daugiau - unikalias savo tradicijas, kulinarinį paveldą, neįprastą namų architektūrą ir amatus.
- Mankšta - ne tik akims ir protui: Tiems, kam atsibosta grožėtis amžius skaičiuojančiais paveldo objektais, Trakai paruošė ir aktyvių pramogų - visais metų laikais. Jeigu į Trakus atriedėjai vasarą, išbandyk vandens pramogas. Irtis Galvės ežere galima įvairiomis transporto priemonėmis - čia organizuojamos ekskursijos baidarėmis, kanojomis ir net jachtomis.
Jei į Trakus atvykai dėl autentiškų kibinų, jų paragauk „Senojoje kibininėje“. Vietos pasilik ir desertui - iš juodos duonos džiūvėsėlių, džemo, plaktos grietinėlės ir konservuotų vaisių pagamintas skanėstas „Laumės plaktinis“ jau nuo senų laikų yra šio restorano pažiba.