Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Lietuvoje ir visame pasaulyje, turinti ne tik medicininių, bet ir socialinių bei ekonominių pasekmių.
Jos yra pagrindinė mirties priežastis ir mūsų šalyje, apimanti tokias būkles kaip infarktas, insultas, hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kiti kraujotakos sistemos sutrikimai. Nors prevencinės programos ir gydymo galimybės gerėja, šių ligų paplitimas vis dar išlieka itin didelis.
Statistika ir demografija
Remiantis statistiniais duomenimis, nuo 2000 metų iki 2023 metų Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik 545 tūkst. žmonių, t. y., daugiau nei gyvena Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus.
Didelį nerimą keliantis faktas - aukštas vyrų mirtingumas. Tarp 35-64 metų amžiaus grupės vyrų mirštamumas nuo ŠKL išlieka 2,5-4,5 karto didesnis nei moterų. Be to, širdies ligos yra viena iš pagrindinių ankstyvų mirčių priežasčių. Prevencinėmis priemonėmis buvo galima išvengti apie 1 860 mirčių per metus, kas sudaro 21 proc.
Remiantis naujausiais statistiniais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pastebima, kad Lietuvos gyventojų mirties priežastys daug metų nesikeičia, t. y. pagrindinės mirties priežastys taip pat yra kraujotakos ligos, nuo kurių 2018 m. mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų (54,4 proc.). Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16-64 metų (darbingo) amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų). Nuo išeminių širdies ligų mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. darbingo amžiaus moterų.
Taip pat skaitykite: Atsigavimas po širdies abliacijos
Taigi, ŠKL yra ne vien sveikatos problema, bet ir didelė ekonominė našta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje.
Rizikos veiksniai
ŠKL dažniausiai kyla dėl nepalankių gyvenimo būdo veiksnių, kurie ilgainiui sukelia kraujotakos sistemos sutrikimus.
ŠKL sukeliantys valdomi (keičiamieji) rizikos veiksniai yra:
- Rūkymas
- Arterinė hipertenzija
- Fizinis neaktyvumas
- Netinkama mityba
- Nutukimas
- Dislipidemija
- Cukrinis diabetas
- Psichosocialiniai veiksniai
Anot PSO, aukštas kraujo spaudimas yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, tai sudaro net 90 proc. visų mirčių atvejų dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Širdies ir kraujagyslių ligos moterims
Jei anksčiau teigta, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) labiau būdingos vyrams, tai šiuo metu matyti, jog tai ne ką mažesnė ir moterų problema. Pirma, daugumos moterų gyvenimo stilius supanašėjo su vyrų stiliumi. Jos daug dirba, siekia karjeros, rūpinasi namais ir vaikais. Toks “supermoters“ vaidmuo kelia daug streso gyvenime.
Taip pat skaitykite: Bendrystė, edukacija, šventinė nuotaika
Yra daug tyrimų, įrodančių, jog stresas moterims yra žymiai pavojingesnis nei vyrams bei provokuoja ŠKL.
Pradėjusi dirbti ligoninėje bei naudotis ultragarso tyrimu širdies ištyrimui, gyd. E. Gerds pastebėjo, jog vyrų ir moterų širdys yra skirtingos. Skyrėsi ne tik širdies dydžiai, bet ir gebėjimas pumpuoti kraują. Moterys turi mažesnę širdį ir mažesnio spindžio arterijas. Širdies raumuo gauna mažiau deguonies, badauja, tad įvyksta širdies infarktas.
Įprastas širdies kraujagyslės atkimšimas PCI (perkutaninė koronarinė intervencija) būdu šio tipo infarktui netinka. Tai vadinama 2 tipo širdies infarktu, kuris įvyksta dėl padidinto deguonies poreikio ar sumažinto deguonies aprūpinimo. Šio tipo infarkto žmonių koronarai būna “švarūs“, o patys pacientai dažnai kelia klausimą, ar man tikrai buvo infarktas.
Kitas skirtumas - moterų širdis pasižymi geresne išmetimo frakcija (širdies pompa). Nors tai atrodo teigiamas anatominis išskirtinumas, tačiau tai gali tapti trukdžiu diagnostikoje. Pavyzdžiui, moters širdis dėl aukšto kraujospūdžio sustorėja, tampa mažiau judri, vystosi širdies nepakankamumas, tačiau širdies išmetimo frakcija išlieka normali.
Moters širdies infarkto požymiai dažnai būna difuziniai - stipraus skausmo krūtinėje gali nebūti, tačiau gali kankinti stiprus nuovargis, dusulys, nevirškinimas, pykinimas, įtampa ir skausmas nugaroje, rankose, žandikaulio ar sprando srityje.
Taip pat skaitykite: Komplikacijos po širdies transplantacijos: slauga
Kitas ŠKL simptomas gali būti dusulys. Moterys neretai tai nurašo antsvoriui. Būdinga, jog nuo 40 metų moterims pradeda kauptis pilvo riebalai, suapvalėja sėdmenys ir šlaunys. Esant dusuliui svarbu matuoti kraujo spaudimą, užrašyti EKG bei atlikti kraujo tyrimus.
Dusulį gali sąlygoti skydliaukės ligos, žemas hemoglobino kiekis, o taip pat tai ir širdies nepakankamumas. Širdies nepakankamumo diagnozę gali patvirtinti NT - proBNP kraujo tyrimas.
Ilgą laiką buvo manoma, jog vyrų ir moters širdies ir kraujagyslių anatominiai skirtumai yra nulemti moteriškų hormonų, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai susiję su X -chromosoma, kuri turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai bei imunitetui.
Stresas ir širdies ligos
Stresas paveikia tam tikras smegenų dalis per simpatinę nervų sistemą - nervų sistemos dalį, kuri nepriklauso nuo mūsų valios. Antinksčiai gamina streso hormonus - kortizolį, adrenaliną, noradrenaliną, o tai priverčia širdį stipriau ir intensyviau plakti, kraujagyslės susitraukia.
Ląstelės iš kaulų čiulpų bei blužnies ima migruoti kraujagyslių sienelėmis ir sukelia uždegimą širdies ir kraujotakos sistemoje. Užsiveda lėtinio uždegimo procesai.
Vienas efektyviausių būdų kovoti su lėtiniu stresu - fizinis aktyvumas, tačiau saikingas. Dideli krūviai sporto salėje gali dar labiau padidinti streso lygį organizme.
Diastolinio spaudimo padidėjimas gali didinti riziką sirgti inkstų ligomis, smegenų insultu.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
Mitybos įpročiai ir prevencija
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos tampa vis didesne problema - net apie 54 proc. gyventojų šiandien suserga ir miršta būtent nuo šių ligų. Sveikatos srities specialistai teigia, kad net 80 proc. šių ligų būtų galima išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas, nuolatinis skubėjimas, patiriamas stresas lemia širdies ir kraujagyslių ligų jaunėjimą. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, tačiau dabar tai neretai nutinka sulaukus vos 30-40 metų.
Pastebima, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis nemažėja. Tai - lėtinės ligos, kurių vystymosi pradžioje žmonės gali net nepastebėti. Simptomai dažniausiai pajuntami, kai liga jau yra pažengusi arba ji aptinkama atsitiktinai, atliekant tyrimus.
Nuspėti širdies ligų riziką galima atsižvelgus į tai, ką žmogus valgo. Potencialių širdies ligų pacientų mityboje paprastai vienų medžiagų yra labai ryškus perteklius, o kitų - stygius. Apie šias mitybos problemas specialistai kalba jau ne vienerius metus, tačiau situacija - negerėja, tad apie tai reikia kalbėti dažniau.
Lietuvių mitybos įpročiai yra itin palankūs širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms vystytis. Įpročius pakeisti gana sudėtinga, tačiau, siekiant sumažinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, verta pabandyti.
Aterosklerozė ir antioksidantai
Viena labiausiai paplitusių ligų - aterosklerozė. Susirgus šia liga, kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai: tai reiškia, kad labai svarbu gauti oksidacinį poveikį mažinančių medžiagų - antioksidantų. Populiariausi antioksidantai - vitaminas C, E. Ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai bei iš pomidorų gaunamas likopenas.
Labai daug antioksidantų yra daržovėse ir vaisiuose, tačiau daugelis nesuvalgo net minimalios jų normos per dieną. Optimalus kiekis - maždaug pusė kilogramo vaisių ir daržovių per parą.
Pastebima, kad lietuviai suvalgo tik pusę reikiamo kiekio šių produktų. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas negauna ne tik antioksidantų, bet ir kitų reikalingų vitaminų bei mineralų.
Viena širdžiai ir kraujagyslėms naudingiausių daržovių - česnakas. Širdies sveikatai taip pat labai svarbūs folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena, kurios taip pat suvartojame itin mažai.
Harokopio Universitete Atėnuose atliktas tyrimas parodė, kad ilgą laiką laikantis „Viduržemio jūros“ dietos principų, širdies ligų išsivystymo galimybė ženkliai sumažėja.
Maisto papildai širdžiai ir kraujagyslėms
Kai mitybos nepavyksta sureguliuoti taip, kad būtų užtikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos poreikiai, ją gali papildyti tinkamai subalansuoti maisto papildai širdžiai ir kraujagyslėms.
Norintiems palaikyti normalią savo širdies funkciją ir būti sveikais kuo ilgiau, puikiai tinka optimaliai subalansuotas maisto papildas širdžiai - ,,Cardioace“.
Pasirinkus šį maisto papildą, nereikia pirkti ir vartoti keleto skirtingų produktų, nes užtenka vieno, gerai subalansuoto ir moksliniais duomenimis pagrįsto ,,Cardioace“ komplekso.
Visus ,,Viduržemio jūros“ dietos komponentus turi būtent maisto papildų kompleksas ,,Cardioace“.
Svarbiausi vitaminai širdžiai: B6, B12, folio rūgštis. Svarbiausi mikroelementai, reikalingi normaliai širdies veiklai: kalis ir magnis. Be vitaminų ir mikroelementų rekomenduojami natūralūs įvairių augalų ekstraktai: gudobelės, sukatžolės, česnakų ekstraktas, valerijonas.
Vartojant maisto papildus, nereikia užmiršti, kad svarbiausia yra peržiūrėti savo mitybą ir pagal galimybes stengtis kuo daugiau naudingų medžiagų gauti su maistu.
| Maistinė medžiaga | Šaltiniai | Nauda širdžiai |
|---|---|---|
| Vitaminas C | Vaisiai, daržovės | Antioksidantas |
| Vitaminas E | Riešutai, sėklos | Antioksidantas |
| Bioflavonoidai | Vaisiai, daržovės | Antioksidantai |
| Likopenas | Pomidorai | Antioksidantas |
| Česnakas | Daržovė | Kraujospūdžio reguliavimas |
| Folio rūgštis | Žalios lapinės daržovės | Homocisteino mažinimas |
| Vitaminas B12 | Jautiena | Nervų sistemos palaikymas |
| Kalis | Bananai, bulvės | Kraujospūdžio reguliavimas |
| Magnis | Špinatai, riešutai | Širdies ritmo reguliavimas |