Reabilitacija po širdies abliacijos: svarbiausi patarimai greitam atsigavimui

Kas yra širdies abliacija?

Širdies laidžiosios (nervų) sistemos radiodažnuminė abliacija - tai didelio dažnio kintamos elektros energijos panaudojimo operacija, siekiant paveikti širdyje atsiradusius patologinius laidumo takus arba patologinio aktyvumo židinius. Ši energija perduodama per laidą, kurio galiukas priglaudžiamas prie pakitusios širdies zonos. Poveikio metu ligonis gali jausti širdyje nedidelį šilumos pojūtį. Gavus norimą efektą elektrodas pašalinamas. Paprastai nei venos punkcija, nei energijos poveikis širdyje nėra skausmingi.

Prieširdžių virpėjimo abliacija: ko tikėtis prieš, jos metu ir po jos (aiškus žingsnis po žingsnio vadovas)

Darbingumo atkūrimas po širdies abliacijos

Klausimas: "Žadu darytis širdies radiodažnuminę abliaciją jau kovo mėnesį. Per kiek laiko po šios procedūros atsikuria darbingumas? Ko galima tikėtis? Bijau šios operacijos, kuo ji arčiau, tuo baisiau."Atsakymas: Po operacijos pacientas stacionare stebimas keletą dienų.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai

Dažnai jokių simptomų nesukeliančios širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos tik tada, kai įvyksta sunkios komplikacijos, o žmogus patenka į gydymo įstaigą. „Nors 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti kontroliuojant rizikos veiksnius, tai vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Dėl to kiekvienam žmogui reikia žinoti apie egzistuojančią galimybę susirgti dėl šeimos ligos istorijos, savo cholesterolio rodiklius, turimas gretutines ligas ir tai, kad rūkymas ženkliai prisideda prie aterosklerozės (lėtinės arterijų sienelės ligos) progresavimo“, - sako G. Pastebėjus tai, kad daugelis ar bent dalis rizikos veiksnių egzistuoja, reikia nedelsiant kreiptis į kardiologą ir nelaukti, kol pasireikš simptomai.

Kada kreiptis į kardiologą?

* Jaunam, sportuojančiam žmogui (nuo 18-kos iki 35-erių metų) pas kardiologą apsilankyti reikėtų kas penkerius metus tam, kad būtų nustatytos paveldimos ar įgimtos širdies ydos, pertvarų defektai, širdies vožtuvų patologijos ar kitos stabiliai sveikatos būklei riziką keliančios problemos.* 35-60 metų amžiaus žmonėms pas kardiologą reikėtų apsilankyti kas 1-2 metus, tai padėtų nustatyti galimai besivystančias širdies ir kraujagyslių ligas, kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų.* Pas kardiologą reguliariai turėtų lankytis visi, sergantieji išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, sinusinio mazgo silpnumo sindromu (aritmijomis), turintys širdies ydų bei kitų retų širdies ir kraujagyslių ligų.* Nuoseklios profilaktinės patikros reikalingos pacientams, sergantiems šeimine hiperlipidemija, cukriniu diabetu, podagra, hipertenzija (padidėjusiu kraujo spaudimu).

Intervencinė kardiologija

„Intervencinė kardiologija padeda žmonėms, kamuojamiems širdies ritmo sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, vainikinių arterijų stenozės, kuri sukelia nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį. Širdies ritmo sutrikimams gydyti atliekamos abliacinės - minimaliai invazinės - procedūros: radiodažnuminė abliacija atliekama koreguojant ekstrasistoles (priešlaikinius širdies susitraukimus), prieširdžių plazdėjimą, o krioabliacija - sprendžiant prieširdžių virpėjimo problemą“, - sako G. Gydytojas kardiologas sako, kad sprendžiant širdies laidumo sutrikimus (blokadas) ar gydant sinusinio mazgo silpnumo sindromą taip pat pasitelkiamas vienas intervencinės kardiologijos metodas - elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacija. Žmonėms, sergantiems išemine širdies liga atliekama vainikinė arterijų angiografija, o nustačius ryškias, virš 50 proc.

Reabilitacijos programų svarba

Tyrimo duomenys

Išanalizuotos 24 ligos istorijos, pacientų, gydytų II-ame reabilitacijos etape po RDA. Iš istorijų išrinkti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai ir ligos, galėję turėti įtakos II-ajam reabilitacijos etapui: AH, AH kardiopatija, ŠN, dislipidemija, KMI, RDA atlikimo priežastis. Reabilitacijos efektyvumas vertintas pagal prieš ir po reabilitacijos atliktus modifikuotą Rufjė mėginį, bei 6 minučių ėjimo testą (6MĖT).* Tyrime nagrinėtos 24 pacientų ligos istorijos. Iš jų 14 (58,3%) vyrų ir 10 (41,7%) moterų.* Pacientai amžiaus grupėse pasiskirstė: <50 m. 6 pacientai (25%), 50-60 m. 4 pacientai (16,7%), 60-70 m. 7 pacientai (29,2%) ir >70 m. 7 pacientai (29,2%).* Amžiaus vidurkis 59±15,8m.* Išanalizavus pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę pagal modifikuotą Rufjė mėginį atvykimo metu gautas vidurkis 3,5±2,3. Išrašymo iš sanatorijos metu rezultatų vidurkis sumažėjo iki 2,4±1,9. Rufjė mėginio indeksas reikšmingai sumažėjo.* Vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją ir fizinį pajėgumą atlikta 6MĖT prieš reabilitacija, gautas vidurkis 282,5±73,6m. Po reabilitacijos vidurkis padidėjo iki 310,6±81,2m.

Rodiklis	Prieš reabilitaciją	Po reabilitacijos
Rufjė mėginio indeksas	3,5±2,3	2,4±1,9
6 minučių ėjimo testas (6MĖT)	282,5±73,6m	310,6±81,2m

Išvados

* Dauguma pacientų buvo vyresnio amžiaus vyrai, gydomi po atliktos RDA dėl prieširdinės aritmijos (PA). Tarp visų pacientų vyravo II° AH, kardiopatija, viršsvoris ir ŠN NŠA II klasės.* Reabilitacijos metu širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija, vertinant modifikuotą Rufjė mėginį ir 6MĖT, statistiškai reikšmingai pagerėjo.* Neigiamą poveikį reabilitacijos efektyvumui turi viršsvoris, nutukimas ir dislipidemija.

Kardiologinė reabilitacija Lietuvoje

Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kardiologinei reabilitacijai nukreipiami pacientai po ūmių susirgimų (miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina), taip pat po atliktų širdies intervencijų bei operacijų. Dažniausiai pacientai nukreipiami į reabilitacijos ligonines, kur priklausomai nuo susirgimo yra gydomi stacionare nuo dviejų iki trijų savaičių.

Pagrindinės kardiologinės reabilitacijos dalys

* Paciento fizinis treniravimas. Fizinis treniravimas kardiologinės reabilitacijos programose turėtų užimti bent 50 procentų viso programai skirto laiko.* Rizikos veiksnių korekcija (rūkymas, nutukimas, sutrikusi cholesterolio apykaita, aukštas arterinis kraujo spaudimas, neadekvačią cukrinio diabeto kontrolę).* Psichologo konsultacijos. Reabilitacijos metu visi pacientai konsultuojami psichologo siekiant geros psichoemocinės būklės ir adekvačios reakcijos į ligą užtikrinimo.* Socialinio darbuotojo konsultacijos. Socialinio darbuotojo konsultacijos skirtos darbingumo atstatymui ir socialinės adaptacijos gerinimui.

Paciento vaidmuo reabilitacijoje

Paciento gydymas reabilitacijos ligoninėje paremtas komandinio darbo principu - reabilitacijos eigoje pacientą konsultuoja ir prižiūri visa specialistų komanda. Visgi pats svarbiausias reabilitacijos komandos narys yra pats pacientas, kurio motyvacija ir noras sveikti yra visos komandos varomoji jėga.

Rekomendacijos po miokardo infarkto

1. Praėjus ūmiam ligos laikotarpiui kreiptis į kardiologinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas ir pradėti fiziniu treniravimu paremtą reabilitacinį gydymą.2. Tęsti paskirtą medikamentinį gydymą ir toliau aktyviai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą.3. Baigus gydymą reabilitacijos ligoninėje tęsti treniruotes pagal kiekvienam individualiai sudarytą fizinio treniravimo planą atsižvelgiant į širdies susitraukimų dažnį ir patiriama dusulį bei nuovargį. Fizinio aktyvumo nauda stebima tik tol kol jis tęsiamas.4. Koreguoti svorį (kūno masės indeksas turėtų būti <25 kg/m2, liemens apimtis vyrams <102 cm, moterims <88 cm), kasdieniame gyvenime remtis sveikos mitybos principais (vengti sūrių, riebių, saldžių produktų, rinktis daugiau vaisių ir daržovių, valgyti žuvies 1-2 k/sav., kas dieną suvalgyti riešutų, riboti arba visai atsisakyti alkoholio vartojimo).5. Adekvačiai gydyti arterinę hipertenziją (sekti ir žinoti savo arterinį kraujo spaudimą - turėtų neviršyti 140/90 mmHg), atkreipti dėmesį į pulsą (optimalus širdies susitraukimų dažnis ramybėje 65-70 k/min).