Apie Kinijos socialinio kredito sistemą (SKS) kalbama ir rašoma jau geri 3-4 metai. Nuomonės, bent jau tekstuose lietuvių kalba, dominuoja išskirtinai neigiamos. Tad, nepaisant to, kad kai kurie pagrindiniai jo mechanizmai veikia daugelį metų, šiandien SKS nėra vieninga, standartizuota sistema. Iš esmės tai yra piliečių reitingavimas ir rūšiavimas, atsižvelgiant į jų elgesį. Pagal ją, kuo daugiau taškų asmuo pelno, tuo jis patikimesnis, ir patenka į raudonąjį sąrašą.
Socialinių kreditų sistema gali priminti fantastinį scenarijų. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūsų galimybės, laisvės ir socialinis bei ekonominis statusas būtų vertinami balų sistemoje, taip suteikiant jums įvairias privilegijas, arba visiškai priešingai, uždraudžiant tokius įprastinius veiksmus kaip automobilio vairavimas ar lėktuvo bilieto įsigijimas. Iš ties, tai vienos itin populiaraus britų serialo „Juodasis veidrodis“ (angl. Black Mirror) vienoje iš serijų atspindys.
Paprastai tariant, Kinijos socialinių kreditų sistema yra duomenų bazių ir valdžios iniciatyvų derinys, kuris leidžia stebėti ir vertinti asmenų, įmonių ar vyriausybės pareigūnų patikimumą. Žmonių veiksmai ir poelgiai vertinami - už „gerą‘‘ darbą gaunami papildomi taškai, už „blogą‘‘ - jų netenkama.
Infografikas, iliustruojantis Kinijos socialinio kredito sistemos veikimą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai Kinijos vaikų globos sistemoje
Sistemos Raida ir Veikimo Principai
Pirmosios Kinijos socialinio kredito sistemos užuomazgos siekia ankstyvus 1980 - uosius, kai Kinijos vyriausybė bandė sukurti asmeninę bankininkystės ir finansinio kredito reitingų sistemą, ypač kaimo regionuose ir jų gyventojams. Tam, jog būtų lengviau kontroliuoti jų mokumą prieš jiems pasiūlant finansines paskolas. Čia reikia priminti, jog nėra vieningos SKS sistemos. Pirmosios šią programą pradėjo vystyti privačios kompanijos kurios veikia Kinijoje, vėliau pradėjo jungtis atskiros Kinijos provincijos bei pati valstybė. Tos sistemos veikė labai skirtingai.
2017-2018 metais prasidėjo daugiau nei 40 skirtingų eksperimentų atskirose Kinijos provincijose bei miestuose. Tai apima „juodąjį sąrašą" verslų, kurie naudojo klaidinančią reklamą, gamino nekokybišką produkciją, slėpė mokesčius ir panašiai. Vertina „antivisuomeniškai" besielgiančius asmenis. „Juodasis sąrašas" pasitikėjimą praradusių asmenų. Iš esmė tai tie, kurie turi nepasibaigusį teistumą arba problemų su teisėsauga. Vėl reikia priminti, kad sistema veikia skirtingai. Priklausomai nuo regiono.
Daugumoje sistemą naudojančių regionų yra pasiliekama tik ties „juodaisias" arba „baltaisiais" sąrašais, atsisakant kreditų/balų sistemos. Buvimas „juodajame sąraše" užtrunka nuo 2 iki 5 metų, nebent asmuo vykdo teisinius įsipareigojimus (pradeda laiku mokėti mokesčius ir panašiai). Pagrindinis sistemos veikimo principas yra didžiųjų duomenų (angl. big-data) sekimo sistema, skirta socialiniams, ekonominiams ir politiniams piliečių gyvenimo aspektams stebėti, kontroliuoti ir disciplinuoti.
Žmonės baudžiami už korupciją, pavojingą vairavimą arba naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto, mokesčių ar paskolų nemokėjimą ir panašiai. Iš esmės Kinijos socialinio kredito sistema yra ne tik bandymas vykdyti tam tikrą socialinę inžineriją, taip koreguojant socialinius žmonių įpročius, bet ir tęsti dar 2013 metais pradėtą Kinijos vadovo Xi Jinpingo kovą su korupciją.
2012 m. rudenį Xi Jinpingas tapo Komunistų partijos vadovu, o 2013 m. pavasarį oficialiu valstybės vadovu. Pasak ekspertės, socialinių kreditų reiškinį reikėtų sieti su Kinijos diktatoriaus atėjimu į valdžią, jis šalį autoritariniuose gniaužtuose laiko stipriau nei bet kada. Pagrindiniai jo siekiai - ne tik kontroliuoti visuomenę, bet ir stiprinti šalies Komunistų partijos įtaką regionuose ir privačiose piliečių gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite: Kinijos socialinės sistemos iššūkiai
Kompiuterizuotos programos geba apskaičiuoti ir nuspėti individo elgseną, atsižvelgdamos į paprasčiausias jo gyvenimo sferas, pavyzdžiui, apsipirkinėjimą internete. Nors programai vykdyti reikalingos aukščiausiosios technologijos, taškų sistema paprasta. Kiekvienas asmuo yra vertinamas individualiai už „gerus darbus“ pridedant taškų ir atimant jų už valstybės vertinimu apibrėžtus „blogus darbus“. Didžioji dalis duomenų, arba vadinamųjų „gerų“ ir „blogų“ darbų, yra surenkama stebint finansus, administracinius nusižengimus, teistumo išrašus arba trečiųjų šalių duomenis, pavyzdžiui, kredito platformų teikiamą informaciją.
Poveikis Piliečių Gyvenimui
Tačiau toks Kinijos sprendimas ugdyti neva doresnę pilietinę visuomenę ne tik kelia grėsmę asmens privatumui, bet ir smukdo bendrą piliečių gerovės lygį - 2019 m. ataskaitose nurodyta, kad 23 mln. Žemas socialinio kredito balas gali ne tik užkirsti kelią kelionėms, bet ir neleisti studentams lankyti tam tikrų universitetų ar mokyklų, jei jų tėvai turi prastą socialinio kredito reitingą.
Tarkime už nusižengimus gali neleisti keliauti greitaisiais traukiniais, mokytis prestižiniuose universitetuose, nepriimti į valstybės tarnybą arba joje daryti karjerą. O taip pat ir viešinti tokių asmenų tapatybes. Vis tik, reikia patikslinti, jog tokios bausmės nėra dėl žmonių politinės pozicijos, nes tai nėra vertinama. 2018 m. studentui nebuvo leista įstoti į universitetą dėl to, kad jo tėvas buvo įtrauktas į juodąjį skolininkų sąrašą. Priimdami įdarbinimo sprendimus, darbdaviai taip pat gali susipažinti su juodaisiais sąrašais.
Nors dar nėra iki galo aišku, kaip veikia ar veiks ši sistema, pranešama, kad vertinama tiek žmogaus finansinė veikla, tiek politiniai jo pasisakymai. K.Andrijauskas pasakoja, kad socialinio kredito sistemoje bandoma atsižvelgti į labai daug dalykų, tarp jų, pavyzdžiui, vadinamąjį kreditavimo reitingą - ar žmogus ėmė paskolą, ar atidavė laiku. „Iš pirmo žvilgsnio lyg ir logiška. Bet vertinami ir kiti dalykai - tarkime, kiek laiko kalbate telefonu, kiek laiko praleidžiate, žaisdamas kompiuterinius žaidimus“, - aiškina politologas.
Žiniasklaidoje pranešama, kad milijonams kinų dėl prasto reitingo jau buvo uždrausta nusipirkti tarpmiestinių lėktuvų ir traukinių bilietų. Kalbama ir apie tai, jog gyventojai, įvertinti kaip nepatikimi, gaus prastesnes skolinimosi sąlygas, negalės savo vaikų leisti į geresnes mokyklas. Tuo metu turintiems gerą reitingą bus suteiktos privilegijos - pavyzdžiui, jie galės viešbučio kambarius užsisakyti be užstato. Pranešama, kad netgi bus iškeliami jų profiliai pažinčių programėlėse ar portaluose.
Taip pat skaitykite: Kinijos ekonominė plėtra
Kinijos socialinio kredito sistema.
Kaip veikia Kinijos socialinių kreditų sistema?
Visuomenės Nuomonė ir Ateities Perspektyvos
Vis tik Kinijos socialinė kreditų sistema yra priimama kaip norma tarp vietinių gyventojų. Dabar eilinis Kinijos pilietis yra vertinamas ir už įstatymo ribų. Naujas tokio vertinimo kriterijus - socialinis kreditas, padedantis valstybei rinkti informaciją apie pilietį ir jo įsitraukimą į visuomenines veiklas. 2014 m. Kinijos Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC) pradėta vystyti sistema pagreitį įgavo tik 2020 m., o nuo 2022 m. įsitvirtino 80 proc. regionų ir miestų.
K.Andrijauskas pastebi, kad dalis kinų nori dalyvauti tokioje sistemoje. Tai lemia kitokios visuomenės nuostatos nei tos, kurios pastebimos Vakaruose. Ekspertas aiškina, kad individo laisvės Kinijoje nėra tokios plačios kaip vakarų pasaulyje. Bet iš kitos pusės, ir Kinijos kultūra, ir daugelio žmonių nuostatos apie tai, koks yra jų pačių santykis su valstybe yra visiškai kitokie nei vakaruose. Pasak jo, tai reiškia, kad nemaža dalis Kinijos visuomenės, puikiai suprasdama tokios sistemos logiką ir veikimo principus, nori joje dalyvauti.
Ekspertės teigimu, šią sistemą bandoma užglaistyti visuomenės vidinių įtampų mažinimu - neva taisyklės turėtų priversti juos elgtis doriau ir ugdyti pasitikėjimą. Tačiau V. „Reikėtų pabrėžti, jog Kinijoje su ekonomine raida atsirado stipri nepasitikėjimo problema visuomenėje tarp asmenų. Galima manyti, kad būtent taip bandoma pateisinti socialinių kreditų idėją, tačiau svarbu tai, kokiame kontekste tai vyksta, o tai vyksta autoritarinio režimo sąlygomis“, - toliau dėsto sinologė.
Pagal Kinijos valdžios planus, socialinio kredito sistema visoje šalyje turėtų veikti jau 2020 m. Pasak K.Andrijausko, tai sunkiai pasiekiama, nes pareikalautų itin didelių išteklių. Tačiau, politologo teigimu, iki 2021 m. didmiesčiuose ir tokiuose jautriuose regionuose kaip Tibetas sistema jau veiks.
| Aspektai | Teigiamos pasekmės | Neigiamos pasekmės |
|---|---|---|
| Visuomenės saugumas | Geresnis elgesys, mažiau nusikaltimų | Privatumo pažeidimai, per didelė kontrolė |
| Ekonomika | Sąžiningesnė verslo praktika | Apribojimai verslui, priklausomai nuo reitingo |
| Piliečių laisvės | Privilegijos "geriems" piliečiams | Draudimai ir apribojimai "blogiems" piliečiams |
tags: #kinijos #eksperimentas #su #socialine #vertinimo #sistema