Kinijos Socialinis Gyvenimas: Galimybės, Iššūkiai Ir Socialinio Kredito Sistema

Kinija bene greičiausiai besivystanti pasaulio šalis, o jos gyventojai turtėja net ne valandomis, bet minutėmis. Aukšti dangoraižiai vienas po kito kyla milijoniniuose miestuose, o daugybė kinų nori išmokti anglų kalbos. Jei tik mokate angliškai ir turite universitetinį išsilavinimą - jums tikrai nebus sunku susirasti mokytojo darbą Kinijoje.

Visgi kuriam laikui apsigyventi, mokyti, mokytis ir keliauti Kinijoje yra ir daug daugiau priežasčių:

1. Įperkamos kainos. Kinijoje viskas kol kas dar labai įperkama, kainos daugelyje šalies kampelių nesikandžioja. Jei įsidarbinsite kalbų mokykloje, dažniausiai gausite ir gyvenamąją vieta bei maistą. Gyvensite gana patogiai ir vis dar sugebėsite susitaupyti pinigų ateities planams. Kai kuriais atvejais dirbant Kinijoje galima sukaupti apie 30-40 tūkst. litų per metus.
2. Didelės įsidarbinimo galimybės. Gyvenimas ir darbai Kinijoje tikrai jums suteiks pagrindą po kojomis. Mokytojavimas, laisvo rašytojo duona, fotografija, o gal darbas dideliame Kinijos pramonės sektoriuje. Didžiulėje šalyje - didžiulės galimybės įsidarbinti ir užsiimti mėgstamais dalykais.
3. Kalbos mokymasis. Visi sutiksite, jog gyvenimas kitoje šalyje pats geriausias būdas mokytis svetimos kalbos. Net jei kinų kalba vadinama viena sudėtingiausių pasaulyje, išmokti frazes ir pagrindinius žodžių junginius tikrai nėra sunku. Susišnekėti su vietos žmonėmis, intensyviai pasimokius, jau galima ir po kelių mėnesių. Ir tai ne iš piršto laužtas pramanas. Nors ir kaip mistiškai atrodo hieroglifai ar kaip keistai skamba kalbos garsai, tačiau tiesa ta, jog kinų kalbos gramatika viena paprastesnių... Tereikia žinoti, kaip žodžiai išsidėlioja sakinyje, ir jau nedarysite daug klaidų. Be to, čia nėra laikų ir giminę nusakančių veiksmažodžių. Šiais laikais kai Kinija tampa viena iš didžiųjų pasaulio galybių, mokėti mandarinų kalbą tikrai būtų ne pro šalį. Geriausias dalykas tas, kad įsidarbinę anglų kalbos mokytojais, tikrai gausite ir mandarinų kalbos pamokas.
4. Kultūrų įvairovė. Kinija tai vieta, kur gyvena daugybė skirtingų kultūrų žmonių nuo tibetiečių iki taivaniečių. Be to, tikrai nebūsite vienintelis vakarietis dirbantis, gyvenantis ir keliaujantis šalyje. Vien pagalvojus, kiek daug skirtingų žmonių galima sutikti šioje šalyje, pradeda suktis galva. Tad gyvendami Kinijoje tikrai nenuobodžiausite.
5. Kelionės. Net ir turėdami darbą Kinijoje, vis vien galėsite daug laiko skirti kelionėms. Šioje šalyje yra daugybė valstybinių atostogų išsimėčiusių per visus metus. Nors tai laisvas laikas, per kurį galima keliauti, vis dėlto tuo metu tai daro ir dar 1,3 milijardo kinų, lankančių savo šeimas.
6. Saugumas. Kinija per pastaruosius metus tikrai įvedė daug naujovių savo gyvenime ir pavertė šalį tikrai patrauklia vieta gyventi vakariečiams. Čia visada galite jaustis saugūs, kad ir kur bekeliautumėte. Kinai - labai paslaugūs ir vakariečius saugantys žmonės.
7. Maisto įvairovė. Nuo koldūnų iki makaronų, nuo saldžių bulvių iki kukurūzų... Nuo gyvačių gabaliukų iki skorpionų ant pagaliukų - Kinija maisto atžvilgiu turi visko. Gyvendami šioje šalyje tikrai prisiragausite visko - nuo gatvės maisto iki tradicinės Pekino anties restorane. Kinijos maistas apibūdinamas, kaip vienas „spalvingiausių“ skonių derinių pasaulyje.
8. Įsijautimas į vietos kultūrą. Geriausia priežastis atvykti į Kiniją - tai galimybė įsijausti į vietos gyventojo kailį. Gera tokioje didelėje šalyje atrasti savo mėgstamą maistą, restoranus, pažinti kaimynus, mokėti vietinę kalbą, eiti apsikirpti pas vietos kirpėją ir gydytis negalavimus pas žolininką.
9. Dėmesys iš vietinių. Asm. Pamatyti užsienietį, einantį gatve, daugeliui kinų vis dar keistenybė. Kinams šviesi oda, aukštas ūgis ir plačios vakariečių akys vis dar daro didelį įspūdį. Jie visada norės jūsų pasiklausti patarimų, nuomonės ar tiesiog pabendrauti.
10. Kiekviena diena - nauja patirtis. Įsivaizduokite gyvenimą, kai kiekviena diena vis skiriasi nuo praėjusios. Čia kiekvieną dieną išmoksite vis naujų kinų žodžių, išbandysite vis kitokių patiekalų, pasikalbėsite su žmonėmis, kurių prieš tai nepažinojote.

Socialinė kredito sistema Kinijoje

Keliuose Kinijos miestuose bandoma socialinio kredito sistema. Pagal ją, priklausomai nuo žmogaus elgesio, sudaromas jo reitingas. Kuo žemesnis vadinamasis patikimumo reitingas, tuo prastesnes paslaugas jis gauna. Kaip ne kartą deklaravo Kinijos valdžia, visa tai daroma visuomenės interesų ir saugumo labui, skatinant, kad žmonės elgtųsi padoriai visuomeniniu ir kultūriniu požiūriu.

Iš Ko Sudaromas Socialinio Kredito Reitingas?

Vertinama žmogaus finansinė veikla, politiniai pasisakymai ir daugelis kitų aspektų. Politologų teigimu, socialinio kredito sistemoje bandoma atsižvelgti į daug dalykų. Tarkim, ar žmogus yra ėmęs paskolą, ar grąžino ją laiku, kiek ilgai kalba telefonu, kiek laiko praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Savo ruožtu žmogaus teisių gynėjams šioje sistemoje labiausiai užkliūna klausimai, susiję su politine veikla, protestais ir pan. Tarkim, jei žmogus pasirašė peticiją, ar dalyvavo pikete arba nesankcionuotoje akcijoje, tokia veikla būtų fiksuojama kaip bendro žmogaus profilio dalis - jis taptų nepatikimas.

Tačiau šias idėjas palaiko nemaža dalis šalies gyventojų. Kalbama ir apie tai, jog kinai, įvertinti kaip nepatikimi, gaus prastesnes skolinimosi sąlygas, negalės vaikų leisti į geresnes mokyklas. L.S. Negana to kalbama, kad ši sistema padėtų išspręsti ir ne vieną opią socialinę problemą.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai Kinijos vaikų globos sistemoje

Žmonių veiksmai ir poelgiai vertinami - už „gerą‘‘ darbą gaunami papildomi taškai, už „blogą‘‘ - jų netenkama. Griežtai valdomoje komunistinėje šalyje, kredito idėja kilo dar 2007-ais, tačiau išbandyti ją tikėtasi žymiai ankščiau. Vis tik, Kinijos liaudies taryba 2014-ais pristatė detalų planą, apimantį individualių asmenių, įmonių, socialinių ryšių, kontaktų ir teisinių veiklų vertinimą.

Kai kurios 2014-ais pasiūlyto veiksmų plano dalys jau veikia, tačiau vientisos socialinių kreditų sistemos įdiegimas dar nebaigtas. Oficialiai eskaluojama, kad ši idėja, kurta vertinti piliečių elgesį ir poelgius, skatins pasitikėjimą - tiek visų piliečių visuomenėje, tiek valdžia ir jos pareigūnais bei politika[3].

Pagautas ne per perėją žingsniuojantis žmogus ar garsiai muzikos traukinyje klausantis paauglys įprastai gautų įspėjimą ar baudą, šiuo atveju - jis praras savojo vertinimo taškus, o tai lems, kai kurių laisvių atėmimą, pavyzdžiui, jis nebegalės užsisakyti skrydžio ar traukinio bilieto.

Taip valdžia galimai išskaičiuos kreditus už „blogą" elgesį - kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitus rimtus nusikaltimus, skolas. Žinoma, šie elgesio modeliai turės būti arba stebimi vaizdo kamerų, arba pranešami kitų visuomenės narių ar pareigūnų. Oficialiai, Kinijos vyriausybė komunikuoja, jog visa ši programa yra pasitelkiama siekiant pasitikėjimo kultūros kūrimo.

Šalies valdžiai ir toliau tobulinant kreditų sistemos gaires, tikimasi, jog per keletą ateinančių metų ji bus vis plačiau išbandoma bei imta taikyti praktikoje. Vis tik, net šiandien, visuomenės veiklos yra akylai ir griežtai kontroliuojamos šalies institucijų.

Taip pat skaitykite: Kinijos ekonominė plėtra

Pritaikius naująją kreditų sistemą, iš esmės gali pasikeisti Kinijos visuomenė. Kiekvienas veiksmas bus tiesiogiai siejamas su kreditu, balu, kurį galima uždirbti arba netekti, bei galimomis to pasekmėmis. Visuomenėje gali įsigalėti ne tariama ir siekiama pasitikėjimo kultūra, o atvirkščiai - nepatiklumo. Vis tik, griežtas komunistinės šalies valdymas nei piliečių, nei tuo labiau užsienio specialistų nuomonės nepaiso ir savo įtakos sferas plečia ankščiau sunkiai įsivaizduojamais būdais.

Sveikatos apsaugos sistema Kinijoje

Kinijos sveikatos sistema ne vienerius metus išgyvena krizę. Juodojoje rinkoje parduodami talonėliai pas gydytojus specialistus ligoninėse, o šeimos gydytojai per dieną konsultuoja apie 70 pacientų, nors visuomenės pasitikėjimas jais žemas. Kinijoje atsiranda teigiančių, kad žmogus, turintis labai žemą socialinį reitingą, jokiais būdais negalėtų gauti geresnių sveikatos priežiūros paslaugų ir tai esą padėtų įveikti sveikatos apsaugos sistemos krizę.

Nors ekspertai sako, jog Kinijos sveikatos sistema atsidūrusi krizėje, valdžios atstovai tai neigia. O realybė tokia - galimybė patekti pas geriausius gydytojus ar į geriausias gydymo įstaigas kai kuriems kinams tapo pragyvenimo šaltiniu. Todėl ir nekelia nuostabos, kad prie populiariausių gydymo įstaigų dar prieš aušrą kasdien būriuojasi šimtai žmonių, norinčių gauti talonėlį pas gydytoją.

Ligoninės perpildytos, o kaimo gyventojams tenka pasitikėti vietoje veikiančia klinika arba keliauti kelis šimtus kilometrų iki šiuolaikinės medicinos. Daugelis sutinka, kad sistema nebepajėgi aptarnauti tokio gyventojų skaičiaus, tačiau rasti efektyvų sprendimą kol kas nesiseka.

Šalis neturi veikiančios pirminės sveikatos priežiūros sistemos, todėl dėl menkiausių traumų ar paprasčiausios galvos skausmo daugelis žmonių skuba į ligonines, o ne į šeimos gydytojo kabinetą. Tiesa, vargu ar ir patektų. Mat Kinijoje vienam šeimos gydytojui tenka 6666 žmonės, o, remiantis tarptautiniais standartais, vadinamoji šeimos gydytojo apylinkė turėtų būti 1500-2000 žmonių.

Taip pat skaitykite: Socialinis Kreditas ir Ribojimai

Dėl šios priežasties pernai šimtai gripu sergančių žmonių Pekine nakvojo tiesiog ligoninių koridoriuose, kad turėtų galimybę pasikonsultuoti su gydytoju.

Dr. Huang Dazhi, bendrosios praktikos gydytojas Šanchajuje, per savaitę du kartus iš ankstyvo ryto sėda ant motorolerio ir vyksta vizituoti pacientų į namus. Jų per savaitę aplanko 40. Per pietus grįžta į kliniką, papildo medikamentų atsargas ir toliau tęsia darbą lankydamas pacientus namuose. Po to, kelis pacientus konsultuoja telefonu - dažniausiai du tris per dieną. Tiesa, naktį dažnai sulaukia pacientų skambučių, konsultuoja juos dėl aukšto spaudimo, peršalimo ar kitų negalavimų. Už tai kas mėnesį gauna atlyginimą, siekiantį 1340 dolerių.

„Šeimos gydytojas nėra gerbiama specialybė. Ji nėra gerai apmokama, jaučiamas didelis gydytojų trūkumas, visuomenė šeimos gydytojais nepasitiki. Kodėl? Toks suformuotas požiūris - sakoma, geras gydytojas nebus šeimos gydytoju, nes, pirma, jis nieko neuždirbs, antra, jis, matyt, yra prastas gydytojas, jei niekur toliau nepakilo“, - sako dr.

Skaitmeninės technologijos ir senjorų depresija

Skaitmeninės technologijos vis labiau įsitvirtina kasdieniame gyvenime, tačiau jų poveikis sveikatai ir gerovei vertinamas nevienareikšmiškai. Nors jos suteikia naujų galimybių bendrauti, per didelis naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Viena iš opiausių senstančios visuomenės problemų yra vyresnio amžiaus žmonių depresija. Mokslininkų Kinijoje atliktas tyrimas įvertino skaitmeninių technologijų plėtros poveikį depresijos paplitimui tarp senjorų. Tyrimo metu buvo analizuojami rodikliai, tokie kaip interneto ir mobiliojo ryšio vartotojų skaičius, paslaugų apyvarta ir darbuotojų skaičius technologijų sektoriuje.

Gauti rezultatai parodė, kad skaitmeninės technologijos reikšmingai mažina depresijos paplitimą tarp pagyvenusių žmonių, ypač miestuose. Tačiau kaimo vietovėse šis poveikis buvo mažesnis, kas, pasak tyrimą vykdžiusio prof. T. Baleženčio, rodo, jog skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų daro įtaką technologijų efektyvumui.

Nors daugiausia šio tyrimo dėmesio buvo skirta Kinijai, depresijos priežastys ir skaitmeninės atskirties įtaka nagrinėjamos daugelyje šalių, vykdančių ilgalaikius sociologinius tyrimus. Deja, Lietuvoje tokie duomenys nėra renkami sistemingai, todėl kol kas buvo vykdomi tik pavieniai tyrimai.

Pasak prof. T. Baleženčio, norint maksimaliai išnaudoti šių technologijų teikiamas galimybes, būtina stiprinti skaitmeninį raštingumą ir mažinti skaitmeninę atskirtį, ypač tarp kaimo ir miesto gyventojų.

Nekilnojamojo turto burbulas Kinijoje

Kai prieš keletą metų Vakaruose išsikerojo ilgai brendusi ekonominė krizė, visų viltingi žvilgsniai krypo į Rytus, tiksliau, į Kiniją, kurios ekonomika ir tuomet, ir šiandien yra viena didžiausių ir pirmaujančių pasaulyje. 2010-aisiais Kinijos BVP išaugo 10,3 proc., pernai šis skaičius sumažėjo iki 9,2 proc., tačiau vis tiek liko labai didelis.

Kol Kinijos ekonomika ir toliau auga, o šis augimas pagrįstas vidaus vartojimo ir paslaugų sektoriaus didinimu, šalyje vienas po kito tarsi iš kiaušinio ritasi nekilnojamojo turto projektai. Ir nors Kinijos ekonominė erdvė per daug didelė ir galinga, kad suirtų dėl turbulencijos vienoje iš savo rinkų, šis jos sudedamasis narelis visgi kelia nerimą ne vienam pasaulio analitikui.

Nuo 2009-ųjų Kinijos bankų suteiktos paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti didėjo daugiau nei 40 proc. Ir taip aukštos Šanchajaus būstų kainos pakilo dar 20-30 proc. Iš bankų lengva ranka skolinosi ir vidurinioji klasė, investuodama į turtą, kurį ateityje galėtų parduoti, ir pati valdžia, į kišenes dėjusi milijardus grandioziniams infrastruktūros projektams įgyvendinti.

Burbulas gal ir nesprogo su trenksmu (pernai bent jau buvo įvestas nekilnojamojo turto mokestis, turėjęs stabilizuoti rekordines kainas ir sumažinti infliaciją), tačiau šiuo metu visoje šalyje apstu tuščių butų, namų ir kitokios paskirties pastatų, laukiančių „savo laiko“.

Šį kartą norėčiau papasakoti apie vieną tokių projektų, puikiai atspindinčių nelinksmą nekilnojamojo turto rinkos situaciją šalyje.

Kinijos Dubajus - Kangbashi

Naujasis Kinijos miesto Ordos infrastruktūrinis centras Kangbashi dar neseniai buvo vadinamas Šiaurės Kinijos Dubajumi. Turtingas, ištaigingas, vietos investuotojų optimistiškai liaupsinamas ir vadinamas „ateities miestu“.

Tačiau jau daugiau nei penkeri metai šis naujasis miestas mieste labiau panašus į vaiduoklį, o ne į ištaigingą gyvenvietę. Kangbashi buvo pastatytas norint apgyvendinti maždaug milijoną žmonių, tačiau iki šiol gyventojų čia vos keli tūkstančiai (valdžia šį skaičių apvalina iki dešimčių tūkstančių, priskaičiuodama ir statybų darbininkus).

Kangbashi pilna naujų pastatų - tiek gyvenamųjų, tiek viešojo sektoriaus, susiglaudusių gatvių, retai matančių automobilius. Viešojo sektoriaus pastatai taip pat beveik nenaudojami, o verti ne taip ir mažai - apie 5 milijardus JAV dolerių.

Taisydama padėtį miesto savivalda į naująjį centrą net perkėlė savo administracijos patalpas, policijos pajėgas ir kariuomenės dalinius, tačiau gyvenimas ir toliau verda už 24 kilometrų esančioje senojoje Ordos miesto dalyje.

Šiandien, pasinaudoję „Google Maps“ programa, galime išvysti tuščio miesto centro kasdienybę - painų pastatų peizažą su žaliuojančiais parkais, plaukimo baseinais ar milžiniška centrine aikšte.

Vienas pirmųjų pastatų, iškilusių šioje betoninėje dykumoje, buvo Ordos meno muziejus, pastatytas ant smėlio kopos šalia ežero - įdomus ir vizualiai įspūdingas architektūrinis projektas. Tačiau kol miesto valdžia tikisi, kviečia, vėl tikisi ir vėl kviečia, įspūdingas 9 tūkstančių kvadratinių metrų teritoriją užimantis parodų ir mokslo tyrinėjimų kompleksas tik renka dulkes.

Vietinių, bemaž visą dieną tuščių restoranų savininkai ne ką mažiau sunerimę teigia, kad vieninteliai jų lankytojai - valstybės tarnautojai ir jų svečiai. Norėdami sukurti vaizdą, kad tikras miesto socialinis gyvenimas čia visgi gali įleisti šaknis, miesto valdžia du kartus per metus naujutėlėje Kangbashi salėje pradėjo rengti masinius koncertus.

Ordos suklestėjimo istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų, kai Mongolijos stepėse privačios kasybos kompanijos ėmė masiškai išgavinėti anglį. Vietovės gamtovaizdis buvo sudarkytas milžiniškų duobių ir požeminių tunelių, gatvėse rikiavosi sunkvežimių kolonos, tačiau darbų mastelis vis didėjo.

Vietiniai ūkininkai, pardavę savo žemes kompanijoms, rodos, per naktį tapdavo turtuoliais, netrukus senasis Ordos miestas, į kurį plūdo nenutrūkstantys pinigų srautai, sužydėjo. Savaime suprantama, kad miesto valdžia, atsižvelgdama į bendrą šalies ekonomikos augimą ir miesto klestėjimą, ėmėsi didelių ir labai brangių infrastruktūrinių planų įgyvendinimo - pastatyti naujutėlį 35 kvadratinių kilometrų dydžio miesto rajoną su pompastiška Čingischano aikšte jo centre.

Net ir šiandien tuščiame Kangbashyje gyvenamųjų, verslo ir valstybinių pastatų statybos tebevyksta, o tokios investicijos į naujas urbanistines erdves atspindi Kinijos valdžios strategiją išauginti viduriniąją klasę ir jos poreikius, sutelkti žmones į miestus, kur yra didesnės pasiūlos ir poreikių galimybės, taip dar labiau stiprinant bendrą šalies ekonomiką.

Taip ši strategija galėtų skambėti, tačiau, nepaisant šviesių ir optimistinių Kinijos valdžios norų, apytiksliai 161 milijardą JAV dolerių kainavęs naujasis Ordos rajonas tapo pačiu iliustratyviausiu šalies nekilnojamojo turto burbulo pavyzdžiu.

Kangbashyje pilna biurų, dangoraižių, viešojo sektoriaus pastatų, muziejų, teatrų ir sporto kompleksų, jau nekalbant apie gyvenamuosius pastatus, tuščius arba nebaigtus statyti butų kompleksus. Per dieną plačiomis rajono magistralėmis prarieda vienas kitas automobilis, veikia vos keli miesto valdžios biurai, o netikėtas praeivis šioje išblizgintoje dykynėje atrodo lyg holivudinio filmo apie apokalipsę herojus.

Kangbashyje pilna ir komunistinės Kinijos didybės pavyzdžių, pavyzdžiui, masyvių skulptūrų parkas, skirtas žmonių vienybei ir Kinijos karinėms pajėgoms garbinti. Didžiulis idealizmas ir mirtina miesto tyla bei ramybė gal net šiek tiek panaši į Šiaurės Korėjos miestų kasdienybę.

Kita vertus, Kangbashį būtų galima vadinti ir moderniosios architektūros rojumi, kur šalies kūrėjams buvo leista pasireikšti su kaupu. Įspūdingai atrodo tiek būgno formos koncertų salė, tiek knygų lentyną atkartojantis miesto bibliotekos eksterjero dizainas, tiek į spindinčios bronzos, aptakių formų muziejaus pastatas.

Kangbashyje įrengta itin moderni, mažo universiteto miestelio dydžio mokykla su bendrabučiais vaikams iš tolimesnių apylinkių. Miesto valdžia pasistengė ir už nemažus pinigus čia priviliojo puikius mokytojus, bet visgi užpildyta tik pusė įstaigos, personalo automobilių stovėjimo aikštelė tuščia, ne ką daugiau ir mokinukų, minančių dviračius.

Kyla paprastas klausimas: kodėl žmonės nesikrausto į modernios architektūros naująjį centrą, kuriame daug pramogų ir kitokio gėrio, tuo labiau kad šiam veiksmui neturi įtakos ekonominės aplinkybės? Juk Ordos piniginiai srautai sruva iš miestą supančios dykumos, kurioje yra dideli dujų ir anglies ištekliai - beveik visi prabangūs gyvenamieji namai jau nupirkti ir įrengti.

Sprendžiant iš situacijos, Ordos žmones stabdo įvairūs nepatogumai. Naujasis miesto rajonas yra trisdešimt minučių kelio nuo senojo, o ilgas visų gyventojų persikraustymo procesas iš jų atimtų ne tik mėgstamus restoranus ir parduotuves, bet ir kitas kasdienes paslaugas ir įpročius.

Kita vertus, analitikai įžvelgia sąmoningą savininkų delsimą keltis kaip investicijos išsaugojimą. Nieko keisto, kad ant Ordos krenta spekuliacijos šešėlis - brangiai perki, tačiau parduodi dar brangiau. Juk valdžia nenuleis rankų ir nenustums plano į šoną, kai, rodos, liko tiek nedaug, tiesiog įtikinti.

Nors verslo atstovai čia keltis taip pat neskuba, mieste duris jau atvėrė ne vienas prekybos centras, veikia ir pigesni, ir prabangūs restoranai. Vairuotojui niekada nekils problemų statant automobilį, o viešojo transporto keleiviui nekels nepatogumų spūstys, kankinančios visus Kinijos didmiesčius.

Palyginti su praėjusiais metais, Kangbashyje šiandien išvysime kur kas daugiau žmonių. Jei tikėsime pačiais kinais, čia gyventojų skaičius jau išaugo iki šimto tūkstančių.

Taigi gal nebus viskas taip blogai, gal nėra jokio Kinijos burbulo? Gal nepaliaujama šalies plėtra tęsis, gal tie tušti pastatai galų gale bus apgyvendinti ir Kangbashi sužydės? Ir galbūt ne taip norisi tuo tikėti, kiek reikia. Nes kitaip skaudų ir labai nenaudingą Kangbashio naktinės tylos spengimą išgirs ne tik didžiausia Kinijos tiekėja Amerika, bet ir mes visi su savo dar labai pažeidžiama, iš sutryptos žemės besistiebiančia ekonomika.

tags: #kinijos #socialinis #gyvenimas