Jau daugiau kaip šimtmetį žinoma pasaulyje, ergoterapija iš lėto populiarėja ir Lietuvoje. Tačiau šis terminas vis dar sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Daugeliui iki galo neaišku kuo ji skiriasi nuo kitų fizinės terapijos rūšių; įdomu ar ergoterapeuto pagalba reikalinga tik turintiems diagnozuotų sutrikimų; neretai teiraujamasi ar ergoterapija taikoma ir suaugusiems. Pabandykime atsakyti bent į kelis dažniausiai pasitaikančius klausimus ir išsiaiškinti kaip ergoterapija padeda visapusiškai gerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija - gydymas) - pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus.
Vaikų ergoterapija | Pokalbis su ergoterapeute Jovita Mince
Kas yra ergoterapija?
Ergoterapija apima visą amžių spektrą - nuo ankstyvos kūdikystės iki senyvo amžiaus. Oficialus apibrėžimas sako, kad tai yra „pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus“.
Neretai ergoterapija taikoma kaip pagalbinė priemonė patyrus traumą, ligą ar diagnozavus raidos sutrikimą:
- Atstatymas po insulto, aneurizmos
- Stuburo lūžiai
- Cerebrinis paralyžius
- Autizmo spektro sutrikimas
- Dauno sindromas
- Dispraksija
- Sensorinė integracija
Pagrindinis raktinis žodis yra būtent savarankiškumas, kurį ergoterapeutas skatina mokydamas ugdytinį atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi, sėkmingai susikurti mokymosi bei darbinius įgūdžius. Ne mažiau svarbūs ir socialiniai gebėjimai, taip pat galimybė turėti kokybišką laisvalaikį. Ergoterapija yra labai plati sritis nukreipta ne tik į fizinius asmens sugebėjimus, bet veikiau pasitelkianti juos kaip priemonę pasiekti psichologinę gerovę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje
Žmogaus veiklos sritys
Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus:
- Kasdieninė veikla - tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimo įgūdžiai, apsitarnavimas tualete, maudymasis vonioje ir kt).
- Produktyvioji veikla/darbas. Tai sritis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas. Šios veiklos rezultatas intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga. Produktyviąją veiklą/darbą galima apibūdinti kaip tikslingą, nukreiptą į asmeninį tobulėjimą, visuomeninių poreikių patenkinimą ir pragyvenimą. Šios veiklos sričiai taip pat yra priskiriamos studijos, profesinė praktika.
- Laisvalaikis - tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save.
Ergoterapija vaikams ir ne vaikams: kaip vyksta užsiėmimai?
Būtina pastebėti, kad ergoterapijos užsiėmimai naudingi ir plačiai taikomi ir asmenims neturintiems jokių diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, vaikams tai gali būti puiki pagalbinė ugdymo priemonė. Neretai, tiek suaugę, tiek vaikų tėvai kreipiasi į ergoterapeutus esant nežymiems jutiminiams sutrikimams, kurie nelemia raidos nuokrypio, tačiau trukdo kokybiškai gyventi. Tai gali būti hipo arba hiperjautrumas, kurį gerai iliustruoja „kirpėjo problema“ - asmuo nenori kirptis plaukų, nes per jautriai reaguoja į galvos odos dirginimą.
Ergoterapijos pratimai pasižymi dinamiškumu, kadangi jų tikslas yra įtraukti ir stimuliuoti sensoriką. Tam dažniausiai pasitelkiamos įvairios pagalbinės priemonės: nuo kamuolių, batutų, svarelių, tamprių gumų iki vibruojančių masažuoklių, spaudimo masės, kinetinio smėlio ar plastelino. Esant nepakankamam jautrumui ar šlubuojant kūno suvokimui gali būti pasitelkiamas masažas šepečiais, taip pat gelbėja sunkios antklodės, kurias galima taikyti ir namuose. Svarbu suprasti, kad sensoriniai sutrikimai lieka visą gyvenimą, tačiau juos galima nukreipti tinkama linkme, kas ypač svarbu vaikams, kuriems tokia būklė trukdo kokybiškai pažinti pasaulį. Užsiėmimai padeda geriau adaptuosis aplinkoje, patirti mažiau streso, o rezultatas yra gerėjantis dėmesys, miego kokybė bei didesnė motyvacija įgauti naujų įgūdžių.
Kartu su vaikais ergoterapijos užsiėmimuose dažnai dalyvauja ir tėvai. Ergoterapija vaikams yra naudinga, ypač kai yra sutrikimų, tokių kaip autizmas, ADHD ar motoriniai sutrikimai. Ergoterapeutas padeda vaikams įgyti ir tobulinti reikalingus kasdienius gyvenimo įgūdžius, tokius kaip valgymas, apsirengimas, higiena, rašymas ar kitus. Specialistas taip pat dirba su vaikais, kad pagerintų jų motorikos įgūdžius, koordinaciją, plaštakų jėgą. Suaugusiesiems ergoterapija gali padėti atkurti judesio ir savarankiškumo sugebėjimus po traumų ar insulto, valdyti lėtines ligas ar dirbti su psichinės sveikatos iššūkiais.
Ergoterapijos procedūros
Ergoterapijos procedūros būna tiek individualios, tiek grupinės. Ergoterapijos procedūros vyksta specialiuose ergoterapijos kabinetuose. Juose yra specialiai neįgaliesiems pritaikyti virtuvės baldai (besikeičiančio aukščio), kur pacientas išmoksta pasigaminti maistą ir pavalgyti. Kituose kabinetuose vyksta keramikos, staliaus darbai, lipdymas, karpymas, audimas, mezgimas, siuvimas. Taip pat yra rašymo darbų įranga: kompiuteris ar spausdinimo mašinėlė, rašymo, piešimo, braižymo priemonės.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda
Kuo skiriasi ergoterapija ir kineziterapija?
Šis klausimas gana dažnai nuskamba ir viešojoje erdvėje, ir specialisto kabinete. Iš tikrųjų, painiava tarp šių dviejų sričių nekelia daug nuostabos, nes jos abi yra reabilitacijos šakos. Be to, abiem atvejais tenka daug dirbti su asmens judėjimo sugebėjimais, atlikti nemažai fizinių pratimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana panašūs. Tačiau ergoterapija ypatinga tuo, kad jos laukas yra gerokai platesnis, susijęs ne tik su paciento judėjimo sugebėjimais, bet ir visapusišku gyvenimo kokybės gerinimu, kurį stipriai lemia jo savarankiškumo lygmuo bei psichologinė būklė.
Žinoma, geriausiai teiginius iliustruoja pavyzdžiai, taigi, pasitelkime juos į pagalbą. Tarkime, kad asmuo patiria chroniškus stuburo skausmus, kurie varžo jo judėjimo galimybes arba sunkiai judina ranką po patirtos avarijos - tuomet, jis greičiausiai kreipsis į kineziterapeutą. Bet jei po avarijos ranka išliko paslanki, tačiau pacientas negali savarankiškai pasidaryti arbatos, tokiu atveju, su juo dirbs ergoterapeutas. Kartais, nuodugniai nesusipažinus su konkrečiu atveju, sunku pasakyti kokio specialisto pagalba reikalinga. Ypač todėl, kad ergoterapijos specifika nuolatos plečiasi - pavyzdžiui, pandemijos metu atsirado nauja sritis, nukreipta į Covid-19 persirgusių pacientų uoslės atstatymą kvapų terapijos pagalba.
Ergoterapija Vilniuje - kada reikia kreiptis ir kaip rasti specialistą?
Ergoterpija Vilniuje ar kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šiais laikais jau yra prieinama lengvai, tačiau svarbesnis klausimas - kada jos išties reikia? Yra atvejų kai specialisto poreikis akivaizdus: ištikus ligoms, traumoms, nelaimingiems atsitikimams ar pasireiškus ryškiam fiziniam arba psichologiniam disbalansui turime aiškų signalą, kad reikia kreiptis pagalbos. Tačiau ankstyvame amžiuje, ypač neįvykus jokioms lūžinėms situacijoms, ne visada lengva suprasti ar demonstruojamas elgesys yra normalus ar ne. Tą patį galima pasakyti ir apie kasdienių įgūdžių trūkumą - juk kiekvienas vaikas mokosi savo tempu, tad nedideli nuokrypiai nuo taip vadinamų „normų“ gali išlikti tos pačios normos ribose. Tad kaip atskirti profesionalios pagalbos reikalaujančius atvejus?
Vienintelis universalus sprendimas yra atidus ir nuolatinis vaiko stebėjimas tiek namuose, tiek už jų ribų. Verta atkreipti dėmesį, jei jau kurį laiką jūsų vaikas:
- Jautriai reaguoja į fizinį kontaktą
- Demonstruoja didelį išrankumą maistui
- Neįprastai juda, pavyzdžiui, nuolat vaikšto ant pirštų galų
- Nestabiliai laiko rašymo priemonę
- Nesuformuoja tualeto įgūdžių
- Labai jautrus rūbams arba konkretiems audiniams
Šios reakcijos gali išduoti sensorinės sistemos sutrikimus, tad joms užsitęsus verta pagalvoti apie ergoterapeuto konsultaciją. Gali būti, kad mažajam prireiks kito specialisto arba kompleksinės kelių specialistų pagalbos, tačiau diplomuotas ergoterapeutas bus pakankamai kompetetingas tai nustatyti ir nukreipti ugdymą tinkama linkme. Nepamirškite - kuo anksčiau pradėsite kryptingą darbą, tuo didesnė tikimybė, kad sutrikimas netaps kliūtimi į pilnavertį ir laimingą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos paslaugos
Terapija Jūsų namuose
Namuose terapinė veikla bei idėjos yra visur aplink Jus. Esant poreikiui, specialistas turi galimybę vesti terapiją Jūsų namuose. Ergoterapeutas atvyks į Jūsų namus, kad pamatytų, kaip atliekamos kasdienės veiklos, tokios, kaip plaukų šukavimas, dantų valymas ir kt. Įvertinus vaiko gebėjimus, dirbama individualiai su vaiku, naudojant specializuotas priemones. Užsiėmimus gali stebėti šeima.
Nuotolinė konsultacija
Kam skirta? Asmenims, kuriems reikalingas specialistų (ergoterapijos ir/ar kineziterapijos) įvertinimas, rekomendacijos ir tolimesnių veiksmų planas.
Kaip vyksta nuotolinė konsultacija?
- Pradinis įvertinimas
- Išklausome jūsų nusiskundimus ir sveikatos būklę
- Analizuojame esamus simptomus bei jų įtaką kasdieniam gyvenimui
- Aptariame jūsų tikslus ir lūkesčius
- Individualios rekomendacijos
- Pateikiame gaires, kaip valdyti esamus simptomus
- Patariame, kokie terapijos metodai ar pratimai gali būti taikomi namuose
- Jei reikia, rekomenduojame papildomus tyrimus ar specializuotą gydymą
- Terapinių metodų gairės
- Sensorinė stimuliacija: Patariame, kaip aktyvinti jutimus siekiant pagerinti smegenų funkciją
- Motorikos lavinimas: Rekomenduojame tinkamus pratimus judesių kontrolei gerinti
- Kognityvinės funkcijos: Suteikiame patarimus dėl atminties, dėmesio ir koncentracijos stiprinimo
Ergoterapija yra vertinga ir efektyvi intervencija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir funkcionalumą. Ji padeda žmonėms atkurti ir išlaikyti savarankiškumą, įgyti naujų įgūdžių bei pasiekti savo tikslus. Nebijokite pasikonsultuoti su ergoterapijos specialistu, kad gautumėte tinkamą pagalbą ir palaikymą, reikalingą jums ar jūsų artimiesiems.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
Praktiški patarimai
VU ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ergoterapeutė Fausta Blužaitė teigia: jei išmoktume taisyklingai sėdėti, susitvarkytume darbo ir miego vietą, darytume pertraukėles ir kas dieną mankštintumėmės, daugelis iš mūsų išvengtų stuburo skausmų, deformacijų, judėjimo aparato ligų.
Kaip taisyklingai sėdėti
Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis, šlaunys taip pat laikomos lygiagrečiai su grindimis, keliai sulenkti stačiu kampu.
Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje. Nugara su juo turi sudaryti 90 laipsnių kampą.
Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60-90 laipsnių kampą.
Atstumas nuo akių iki stalo turėtų būti apie 20 centimetrų.
Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti per ištiestą ranką.
Kojos turi tvirtai remtis į grindis visa pėda, rankos - į stalą.
Jei neturite tinkamos kėdės, naudokite pagalvėles, pakylas kojoms, įvairius kėdžių priedus, pavyzdžiui, pritvirtinamą atlošą.
Kaip taisyklingai kelti, stumti, nešti sunkius daiktus
Negalima jų kelti pasilenkus, reikia visiškai atsitūpti, kojas laikyti plačiai pražergtas į šonus. Keliamą daiktą reikia apkabinti rankomis, laikyti priglaustą prie pilvo ar krūtinės.
Jei keliamas apie 50 kilogramų daiktas pasilenkus, nugarai tenka atlaikyti didesnį nei 700 kilogramų svorį.
Jei siekiama paimti toliau esantį daiktą, vieną koją reikėtų laikyti pakeltą ore.
Prireikus patraukti sunkų daiktą, pavyzdžiui, stalą, reikia prieiti prie pat jo, apkabinti iš šonų ir tada traukti.
Grindims plauti tinkamiausia šluota ilgu kotu, kad nereikėtų susilenkti.
Norint nuvalyti aukščiau esantį paviršių reikia užlipti ant pakylos, kėdės, kad nereikėtų jo siekti pasistiebus, persikreipus, pasilenkus ar atsilošus.
Jei reikia nešti didelius svorius, būtina sudėti juos į du vienodus krepšius ir nešti abiem rankomis.
Parduotuvėje prekes dėkite ne į krepšelį, o į vežimėlį.
Pirkiniams nešti įsigykite krepšį su ratukais, kuprinę.
Kaip taisyklingai miegoti
Jei čiužinys yra kietas, reikėtų rinktis storesnę pagalvę. Jei minkštas - plonesnę.
Gulint ant pagalvės kaklas turi būti ne per daug palinkęs į priekį ar atloštas atgal.
Kaklinė stuburo dalis visada turi turėti atramą, būti neišlinkusi.
Stuburo padėtis turi likti natūrali, tada miegant jis nebus įsitempęs, galės atsipalaiduoti.
Anatominė pagalvė palaiko natūralius stuburo linkius, kaklo raumenys miegant būna atsipalaidavę.
Jei mėgstate miegoti ant nugaros, labiau tiks plonesnė ir plokštesnė pagalvė.
Jei dažniau miegate ant šono, turėtumėte rinktis storesnę pagalvę.
Bet kokiu atveju pagalvė neturi būti storesnė negu atstumas nuo ausies iki peties.
Mankštos pratimai sėdint darbo vietoje
Kelias sekundes susikaupę žiūrėkite į arti esantį daiktą, paskui - į tolimą arba pažiūrėkite per langą.
Laikykite galvą tiesiai, pasukite į vieną pusę, palaikykite 4-5 sekundes, sugrįžkite į pradinę padėtį, paskui pakartokite į kitą pusę.
Sėdėkite atsipalaidavę, rankas nuleiskite žemyn ir kelkite pečius aukštyn, palaikykite apie 8 sekundes ir nuleiskite žemyn.
Sėdėkite tiesiai, rankas padėkite ant šlaunų ir tiesia nugara lenkitės į priekį - nosimi siekite kelius, palaikykite 6-8 sekundes.
Rankas sulenkite per alkūnes 90 laipsnių kampu, delnus pasukite į viršų, pirštus ištieskite, o paskui sulenkite juos.
Sėdėkite pėdas laikydami ant grindų pečių pločiu, nugara tiesi, pėdos ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, kulnus laikydami ant grindų, pėdas kelkite aukštyn.
tags: #ergoterapija #namu #aplinkoje