Sandoriai civilinje teisje yra itin svarbūs, nes bktent jais teisinio santykio dalyviai susikuria ar modifikuoja savo civilines teises ir pareigas.
Sandoriai yra reikaminga civilins apyvartos priemon, nes bktent jais:
- iareikadami savo vali,
- veikdami teistai,
- siekdami tam tikro konkretaus teisinio rezultato.
Sandoriai tai asmens veiksmai, kuris tikslas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriais patys asmenys reguliuoja savo tarpusavio santykius civilinje plotmje, modeliuoja juos atsi~velgdami / poreikius ir savo vali, nepa~eisdami imperatyvis /statymo norms (kurios skirtos js, taigi ir teistos civilins apyvartos apsaugai).
Sandoriais iareiakiamas ir praktiakai realizuojamas vienas svarbiausis civilins teiss princips jos dispozityvumas ir laisv, leidimas elgesio, kuris nra u~draustas. Sandoriai, galima sakyti, yra civilins teiss veikimo savireguliacijos priemon. Jiems reglamentuoti skiriama did~ioji civilins teiss norms dalis, kuris dauguma dispozityvios, vadtl irgi priklausomos nuo dalyvis valios. Sandoriai yra skirstomi / vienaaalius, dviaalius ir daugiaaalius.
Vienaaalis sandoris gali sukelti teisines pasekmes ir kitiems asmenims, kurie nedalyvauja valios iareiakime. Juos svarbu apibr~ti, nes su tuo susijs ais asmens teisinis pareigs atsiradimas. Taigi nuoseklus ir aiakus vienaaalio sandorio sampratos aptarimas bktinas siekiant teisinio aiakumo ir tinkamesnio tokis sandoris /gyvendinimo praktikos.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondai ir darbdavio atsakomybė
Svarbi aplinkyb, galinti turti /takos vienaaalio sandorio veikimui ir teisinis pasekmis suklimui, yra asmens, kuriam vienaaalis sandoris skirtas ar kurio teises ir pareigas jis /takoja, ~inojimas apie a... `io darbo tikslas vienaaalis sandoris analiz, tad ja ir pradkime.
Vienaaalis sandoris apibr~tis
Esminis dalykas yra tai, kad vienaaaliu sandoriu, kaip ir dviaaliais, daugiaaaliais, siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai pagrindinis asmens veiksmo pripa~inimo sandoriu bruo~as. Vienaaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti bktina ir pakanka vienos aalies valios. Ia vienaaalio sandorio atsiranda pareigos j/ sudariusiam asmeniui.
Apibkdinant vienaaal/ sandor/, pabr~iama vienos aalies valios svarba sukuriant teisines pasekmes. Viena aalis tai vienas fizinis ar juridinis asmuo, arba asmens grup. ius interesus ir viss js valios iaraiaka lemia tam tikras teisines pasekmes.
Galima pabr~ti, kad vienas vienaaalis sandoris testamentas, gali bkti sudarytas tik paties asmens, ir bktent vieno asmens. iau svarbiausioji taisykl jos turi sutapti. iu. sukuriamos. Pavyzd~iai gali bkti testamento sudarymas, kuris sukuria /pdiniui teises ir pareigas po testatoriaus mirties, primus palikim (tai irgi yra vienaaalis sandoris), /galiojimo iadavimas, sandorio patvirtinimas. iamos. sutartiniuose santykiuose. panaikinamos.
Apibkdinat vienaaalius sandorius, pabr~iama, kad pareigos ia jo kyla tik j/ sudariusiam asmeniui. `ias pasekmes nesunku suvokti. Pavyzd~iui, atsisakydamas palikimo, asmuo netenka savo, kaip /pdinio, teisis ir pareigs, tad nepavelds tam tikro turto ir, galbkt, skolinis /sipareigojims; iaraaydamas veksel/ asmuo beslygiakai /sipareigoja sumokti vekselyje nurodyt sum; pripa~indamas tvyst, nurodo, kad laiko save vaiko tvu ir taip sau sukuria atitinkamas pareigas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija darbdaviams apie „Sodros“ įmokas
Klasikinis tokis pasekmis pavyzdys gali bkti testamentas su iaskirtine, t.y. /pdinio /pareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, prievol vieno ar kelis asmens naudai. .pdiniui primus palikim, jis privalo /vykdyti testamentin iaskirtin, o testamentins iaskirtins gavjai turi teis ia jo reikalauti tai padaryti. `iuo atveju veikia ir /statymin nuostata (palikimas priimamams visas, ir turtiniai, ir skoliniai /sipareigojimai, j/ primus atsisakyti nebegalima), ir sandorio aalies valia jos sudarytas sandoris palikimo primimas.
i ia vienaaalio sandorio, iliustruojantis pavyzdys yra /galiotinio pareigos - veikti atstovaujamojo naudai ir interesais, su juo bendradarbiauti, informuoti apie atliktus veiksmus, vengti interess konflikto, veikti suteikto /galiojimo ribose ir t.t. Tai irgi sietina su /statymo nuostatomis ir /galiotinio sutikimu, kad jam kilts aios pareigos, nes /galiotinis visada gali /galiojimo atsisakyti.
Vienaaaliai sandoriai asmenims sukuria aktyvaus ir pasyvaus tipo pareigas. Da~niausiai sukuriamos aktyvaus tipo pareigos testamentins iaskirtins atveju - atlikti tam tikrus prievolinio pobkd~io veiksmus testamente nurodytam asmeniui; sumokti atlyginim, jei buvo vieaai pa~adtas jo sumokjimas u~ nurodyto veiksmo atlikim.
Pasyvaus tipo pareigos yra daug retesns, pavyzd~iu galts bkti oferta: ofert pateiks asmuo save /pareigoja sudaryti sutart/ su akcept jam pateikusiu asmeniu.
Vienaaalis sandoris prievols atsiradimo pagrindas. ekio, vekselio) ialeidimas, vieaas atlyginimo pa~adjimas, indosamentas, sandorio patvirtinimas. Vienaaalis sandoris teisinis veiksmas, kurio dalyv yra viena aalis ir kuriame veikia tik aios aalies valia.
Taip pat skaitykite: Pensininkų žemės mokesčio išimtys
Vienaaalis sandoris rkays, praktika, problemos
Aptarta vienaaalis sandoris abstrakti reglamentacija Lietuvos civilinje teisje ir praktikos bei teiss doktrinos aia tema trkkumas skatina tam tikrs problems atsiradim. Pirmoji js pati vienaaalio sandorio samprata. iau neretai aios svokos painiojamos.
Neretai dovanojimas laikomas vienaaaliu sandoriu, nors tai yra dovanojimo sutartis, abejojama, kam priskirti vieao konkurso paskelbim vienaaaliams sandoriams ar sutartims ir pan. Taip pat svarbu ne tik atriboti vienaaalius sandorius ir sutartis, o bktina atskirti, kada asmens valios iaraiaka jau laikytina sandoriu, o kada tai tebus paprastas valios iareiakimas, nesukeliantis juridinis pasekmis.
Kitos problemos susijusios su atskirs vienaaalis sandoris reglamentacija ir js praktine iaraiaka. Yra nema~ai probleminis klausims atskirs vienaaalis sandoris atvejais, / kuriuos bus bandoma atsakyti aiame darbe.
Apibendrinant galima nurodyti, jog aio magistro baigiamojo darbo objektas yra vienaaalis sandoris pagrindu susiklostantys visuomeniniai santykiai, dalykas vienaaalis sandoris teorin apibr~tis ir js praktinis veikimas. is teisje egzistuojantys vienaaaliai sandoriai: oferta, sandorio patvirtinimas, /vairks tam tikroms sutartims sudaryti bktini sutikimai pareiakimai, vienaaalis sutarties nutraukimas ir kiti.
Magistro baigiamasis darbas grind~iamas hipoteze, jog Lietuvos teisin reglamentavimo baz, skirta vienaaaliams sandoriams, nra gausi, bet pakankama. Probleminis ne reglamentavimo, o teiss pritaikomumo lygmuo negausi teisms praktika, nepakankamas teiss doktrinos dmesys skatina neaiakums ir probleminis situacijs susidarym.
Magistro baigiamojo darbo iakeltiems u~daviniams /gyvendinti tyrimo metu buvo panaudoti /vairks teoriniai ir empiriniai metodai. Vienas svarbiausis aiame darbe taikyts metods - lyginimo metodas. ius tam tikrs vienaaalis sandoris ypatumus, js praktin/ veikim. Lyginamojo istorinio metodo reikam aiame darbe ma~esn. Remiantis aiuo metodu atskleid~iama vienaaalis sandoris ir tam tikrs js rkais testamento, /galiojimo ir kt. prigimtis ir raida.
Darbe daug remiamasi dedukcijos bei indukcijos metodais nagrinjami bendrieji ir specialieji vienaaalis sandoris atvejai; aptariant tam tikrus pavienius atvejus, daromos bendros iavados, bendri teiginiai pritaikomi specifiniams vienaaaliams sandoriams. Apibendrinimo metodo reikam atsiskleid~ia apibendrinant naudot literatkr. `is metodas leid~ia suformuluoti galutines iavadas.
Vienas daugiausiai naudots empirinis metods - teisinis dokuments analiz. `io metodo taikymas apima norminis teiss akts analiz. `io empirinio metodo svarba atsiskleid~ia darbe nagrinjant praktinius teiss norms tyrinjama tema aspektus: teisms sprendimus, notarinius dokumentus. Teisms praktika padeda suvokti esamas problemas, numatyti tobulesn reglamentacij; notarin praktika atskleid~ia tipines ir iaskirtines vienaaalis sandoris praktines iaraiakas.
Darbe remtasi ir interviu metodu. Remiantis juo, atsakyta / daugyb aktualis klausims: kalbinti advokatai, notarai. Atskleistos praktins problemos, su kuriomis aiems asmenims teko susidurti, pateikti js sprendimo bkdai. Interviu metodas padjo pagilinti tam tikras teorines nuostatas, jas paaiakinti.
iams susiformavo aiandienin civilin teisin sistema. iau, da~niausiai, ~inoma, susidurta su sutartimis. pabr~ta asmens valios iaraiaka, pavyzd~iui, testamento galiojimo slyga buvo jo vieaas paskelbimas ~od~iu, - tam, kad visiems bkts aiaki testatoriaus valia. iau jos /taka sandoris institutui neabejotina.
Mokslinje literatkroje nurodoma, kad vienaaaliai sandoriai ~inomi ir kontinentins, ir bendrosios teiss sistemoms, tai matyti lyginant /vairaus laikotarpio ais skirtings teisinis sistems teisinius dokumentus. Idja, kad teisin pareig gali sukurti vienaaalis pareiakimas ir tam tikrai nra bktinas dviejs aalis susitarimas, atrandama XVII XVIII a. germans, skandinavs teiss aaltiniuose. Pagrindinis elementas, sukuriantis teisin pareig tai vienaaalis pasi~adjimas. Kitiems asmenims teiss ir pareigos tokiu pareiakimu sukeliamos tik jiems sutinkant. Taigi tikslinga bkts juos vadinti partneriais ar panaaiu terminu, tik jokiu bkdu ne tokio sandorio aalimi.
Nordami atskleisti vienaaalio sandorio esm, panagrinkime jau suformuluotas jo svokas. Vienaaaliu sandoriu laikomas sandoris, kuriam sudaryti pagal /statym, kit teiss akt arba aalis susitarim bktina ir pakankama vienos aalies valios iaraiaka.
Nuostata, kad vienaaaliai sandoriai kitiems asmenims sukelia teisines pasekmes tik tada, kai tai numato /statymas ar kai tie asmenys sutinka, reikalinga detalesnio aiakinimosi.
Civilinis procesas ir bankroto bylos
Bankroto procesas normalus rinkos ekonomikos reiakinys, skatinantis ekonominis santykis gyvybiakum. Bankrotas atlieka ir /mons eliminavimo ia ekonominio gyvenimo, ir skatinamj /mons verslo pertvarkymo funkcij, kuri naudinga vartotojui. iau bankrutuoti yra normalu. is asmens svok, js procesins padties nustatym. iau suprasti, kas tokie jie yra ir koks js vaidmuo bankroto procese.
ius asmenis iki aiol Lietuvis teiss moksle nra gausu literatkros, o ir ai daugiau skirta paties bankroto proceso aptarimui. is asmens statusas, o tik fragmatiakai u~simenama apie juos, js teises ir pareigas, js viet civiliniame bei bankroto procese.
Raaant darb ia esms buvo juntamas didelis monografinis darbs raaoma tema trkkumas. iau reikia pastebti, kad buvo galima remtis u~sienio autoris darbais, kurie bankroto procesui skiria ~ymiai daugiau dmesio nei Lietuvos mokslininkai.
iant/ bankroto proceso teisin/ reguliavim, nevienod teisin praktik, darbe daugiasia remiamasi 2001 m. kovo 20 d. iau taip pat remiamasi ankstesnmis .monis bankroto /statymo redakcijomis, (1992 m. rugsjo 15 d. ir 1997 m. bir~elio 17 d. is asmens sampratai. is asmens rkais. iais asmenimis. 2.1 poskyryje yra kalbama apie asmenis, kurie gali inicijuoti bankroto proces. Aptariamas ais asmens sraaas, js teiss ir pareigos, inicijuojant bankroto proces. is inicijuoti bankroto proces Lietuvoje ir Rusijoje analiz.
2.2 poskyryje analizuojamas teismo vaidmuo bankroto procese. Teismo vaidmuo analizuojamas nuosekliai, iaskiriant bei apibkdinant visas bankroto bylos nagrinjamo stadijas, per kurias ir atskleid~iamos pagrindins teismo funkcijos. 2.3 poskyris mus supa~indina su administratoriaus statusu bankroto procese. Taip pat analizuojamas klausimas, kokie asmenys gali eiti administratoriaus pareigas, kokie negali ir, kokie kvalifikaciniai reikalavimai keliami aiems subjektams. Aptariama kokie /galiojimai vykdant bankroto procedkras suteikiami /mons administratoriui, taip pat aptariamos ir iaanalizuojamos jo teiss ir pareigos.
2.4 poskyryje yra nagrinjamos /mons kreditoris teiss ir pareigos, kurios aptariamos ir detalizuojamos per~velgiant civilinio proceso stadijas. 2.5 poskyris supa~indina su kreditoris susirinkimu ir kreditoris komitetu, jiems suteikts teisis ir pareigs /gyvendinimu. iais asmenimis klausimai.
io subjekto skoliniais /sipareigojimais, sprsti. iausiojo Teismo Senato 2001 m. gruod~io 21 d. nutarimu Nr.33 aprobuota Teisms praktikos, susidariusios nagrinjant bankroto bylas, iakeltas, remiantis 1997 m. io tinkamai /vykdyti savo /sipareigojims, o taip pat kreditoris teises ir teistus interesus. io turto . o teisenos tvarka, iaskyrus paties .monis bankroto /statymo nustatytas iaimtis. is asmens svok bei teisin/ status.
iau bankroto procesus reglamentuojantys teiss aktai buvo ne kart keisti ( buvo priimtos, net 3 .B. redakcijos ), tobulinti, todl ir atskirs svoks traktavimas palaipsniui keitsi. iais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys suinteresuotum bylos baigtimi. as subjektai, ir teismo sprendimas turs tiesiogins /takos js teisms ir pareigoms.
ios ia bankroto teisinis santykis, nagrinjamos pagal civilinio proceso taisykles, aalys aiose bylose taip pat yra ieakovas ir atsakovas. Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog civiliniame procese ieakovu ir atsakovu gali bkti fiziniai ir juridiniai asmenys. iausiojo Teismo Senato 2001 m. gruod~io 21 d. nutarimu Nr. iau yra atvejs kai netinkamai pritaikomos teiss normos ir neteisingai nustatomi bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, tai yra ieakovai, atsakovai ir tretieji asmenys.
iais byloje asmenimis, todl neturjo teiss paduoti atskiruosius skundus. iausias Teismas aiakino, kad .monis bankroto /statyme nenustatyta kas gali paduoti atskirj/ skund dl bankroto bylos /monei iaklimo, todl turi bkti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Pagal 1964 m. CPK 347 straipsnio 1 dal/, atskirj/ skund galjo paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys.
iau UAB Versenta ir .rengimas nepateik teismui pareiakimo dl bankroto bylos iaklimo, todl aioje bankroto byloje nra ieakovais. Atsi~velgiant / tai, ais asmens procesin teisin padtis bankroto byloje turi bkti nustatoma kaip /mons kreditoris ( .B. 3 str. iaisiais asmenimis be savarankiaks reikalavims. iaisiais asmenimis be savarankiaks reikalavims /mons kreditoriai pripa~/stami nuo teismo nutarties, kuria iasprstas js reikalavims /traukimo / kreditoris reikalavims sraa klausimas, primimo dienos. iausiojo Teismo Senato 2001 m. gruod~io 21 d. nutarimo Nr. iais teis paduoti atskiruosius skundus.
is asmens gausa. iais asmenimis. Jie neturi raayti papildomo pareiakimo dl /traukimo / kreditoris sraa, nes j/ atstoja pareikatas ieakinys, kuris su byla perduodamas / bankroto byl. iausiojo Teismo Senato nuomone, /mons savininkas, jos administracijos vadovas ar likvidatorius visada / teism kreipiasi ne dl savo, o dl kreditoris interess.
iau aiuo atveju reikts pritarti R. iausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 33 primimo 2001 m. gruod~io 21 d. ia esms pasikeit civilinio proceso teiss teisinis reglamentavimas. iausiojo Teismo praktika darosi nebeaktuali. .sigaliojus naujajam CPK, kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi / teism dl bankroto bylos iaklimo /monei, turts bkti laikomas ieakovu, nesvarbu, ar jis yra kreditorius, ar /mons savininkas, ar kitas asmuo, kuriam .monis bankroto /statymas bei kiti /statymai suteikia teis pareikati tok/ ieakin/.
iau jeigu / teism dl bankroto bylos iaklimo kreipiasi /mons savininkas, administracijos vadovas ar likvidatorius, reikts atkreipti dmes/ / CPK 49 straipsnio 3 dal/. Remiantis aiuo straipsniu ir pritariant R. iuosius asmenis be savarankiaks reikalavims.
iasis asmuo nepareiakiantis savarankiaks reikalavims, negali veikti procese priea aalies, kuriai jis atstovauja, interesus ( CPK 47 str. 4 d. ). iau / byl kaip tretieji asmenys be savarankiaks reikalavims minta tvarka turts bkti /traukiami tik tie /mons kreditoriai, kurie pareiak pageidavim /stoti / byl dar bankroto bylos iaklimo stadijoje. Taigi kai / teism dl bankroto bylos iaklimo kreipiasi /mons savininkas, jos administracijos vadovas ar likvidatorius, bankroto bylos iaklimo stadijoje kaip tretieji asmenys be savarankiaks reikalavims turts bkti /traukiami tik tie kreditoriai, kurie siekia iadstyti savo pozicij dl bankroto bylos iaklimo pagr/stumo. iai /monei, pripa~intini asmenimis be savarankiaks reikalavims.
Aiakinant toki pozicij, kaip atkreip dmes/ R. Norkus, kreditoriai / byl /stoja turdami tiksl ne siklyti bankroto bylos iaklim atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iakeltoje bankroto byloje. iais savarankiakus reikalavimus. ios /mons turto. iai /monei ( kitaip jis negalts bkti laikomas kreditoriumi ). io asmens statuso.
iasis asmuo nepareiakiantis savarankiaks reikalavims, negali atsisakyti dalyvauti procese. iasis asmuo jokis materialinio teisinio pobkd~io reikalavims byloje negali turti, vadinasi, jis neturi ko ir atsisakyti. iam savarankiakus reikalavimus, jis taip pat negali pakeisti savo reikalavimo pagrindo, negali padidinti ar suma~inti savo reikalavims , sudaryti taikos sutarties ir kt. ( CPK 47 str. 2 d. ). Pagal .monis bankroto /statymo 28 straipsnio pagrindu, kiekvienas kreditorius turi dalyvauti, kai bankroto byloje sudaroma taikos sutartis.
iais savarankiakus reikalavimus, nes prieaingu atveju bkts pa~eid~iamas vienas ia pagrindinis .B. tiksls, o bktent, ne pavienis, o viss /mons kreditoris reikalavims patenkinimas. Nema~ai praktinis problems kelia ir kreditoris /stojimo / bankroto byl momentas. isjs asmens teises /gyja tik nuo teismo nutarties, kuria iasprstas js reikalavims /traukimo / kreditoris reikalavims sraa klausimas, primimo dienos.
Taip pat kyla problema ir tuomet, kai kreditoris finansinius reikalavimus teismas tvirtina ne viena nutartimi, o keliomis nutartimis. ija. ijamus finansinius reikalavimus teismas tvirtina vlesnmis nutartimis, kadangi kreditoriui tenka /rodinti savo reikalavims pagr/stum. io asmens teises ( CPK 42 str. ), taip pat ir teis dalyvauti kreditoris susirinkimuose ir turti sprend~iamj/ bals ( .B. 21 str. 1 d. 3 p. ). iais asmenimis gali tapti ir vliau, nors iki to laiko kreditoris susirinkime gali bkti priimti esminiai, tolesniam /mons likimui reikamingi sprendimai, tiesiogiai lemiantys galimyb patenkinti kreditoris reikalavimus.
Kur kas paprastesnis yra atsakovo bankroto byloje nustatymo klausimas. .monis bankroto /stat...