Nuo 2026 metų įsigaliojant naujovėms gyventojų pajamų apmokestinimo srytyje, darbdavius domina galimybės skatinti darbuotojus naudotis lengvatomis, nurodytomis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Mokesčių administratorius teikia savo nuomonę vertindamas motyvacinių priemonių taikymą darbuotojams mokesčių apskaičiavimo tikslais.
2025-05-28 rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-2285 mokesčių administratorius išdėsto savo nuomonę dėl darbdavio darbuotojo naudai mokamų įmokų, kurioms taikomos mokesčio lengvatos, atribojimo nuo darbo užmokesčio pajamų.
Darbo užmokesčio apmokestinimas
GPMĮ nustato įvairius apmokestinimo režimus skirtingoms pajamoms. Darbuotojo darbo užmokestis apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), valstybinio socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokomis (VSD ir PSD įmokos), o GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte numatytos įmokos nėra apmokestinamos nei GPM, nei VSD bei PSD įmokomis.
Mokesčių administratorius darbo užmokestį supranta taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - Darbo kodeksas).
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Darbo kodeksas apibrėžia, kad darbo užmokestis - tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestį sudaro:
- bazinis darbo užmokestis;
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Taigi darbo užmokesčio pajamomis laikomas darbuotojo pagal darbo sutartį gautas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas už darbą ir šios pajamos jų gavimo momentu priskiriamos su darbo santykiais susijusioms apmokestinamosioms pajamoms.
Mokesčių administratorius aiškina, kad darbdavio pagal pensijų kaupimo sutartį pervestos sumos, kurios įskaitomos kaip sumokėta įmoka, jeigu jos mokamos vietoj darbo užmokesčio, apmokestinamos kaip darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis, t. y.
Darbdavio darbuotojo naudai sumokėtomis įmokomis pagal GPMĮ nuostatas taip pat nepripažįstamos į pensijų fondus pervestos sumos, kurias pagal Darbo kodekso nuostatas ar kitas darbo teisės normas darbdavys turi išmokėti darbuotojui nutraukus darbo sutartį (pvz., išeitinės išmokos, kompensacijos ir kt.).
Darbdavio darbuotojo naudai mokamos įmokos nėra atlyginimas už atliekamą darbą ir nėra darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Atitinkamos įmokos mokamos ne už darbą, o todėl, kad asmuo dirba įmonėje ir darbdaviui svarbu jį turėti ar išlaikyti pavaldų ilgą laiką.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Taigi įmokos savo esme yra atskira ir papildoma priemonė, skatinanti darbuotojo motyvaciją bei lojalumą darbdaviui, ir ši priemonė yra šalia darbo užmokesčio, o ne vietoje jo.
Pagal Darbo kodekso nuostatas darbo užmokesčiu nelaikomos įmonės darbo užmokesčio fonde turimos sumos, kurių panaudojimas tik planuojamas.
VMI nuomone, sąlygos dėl įmonėje taikomos darbuotojus motyvuojančios priemonės, prisidedant prie kaupimo senatvei, draudimo ar kitų motyvuojančių priemonių taikymo, turėtų būti aprašytos vidinėje įmonės tvarkoje (programoje).
Pateikiami pavyzdžiai, kada darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms gali būti taikoma GPMĮ 17 str. 1 d.:
- Darbdavys moka reguliarias įmokas, kurios proporcingos darbuotojų darbo užmokesčiui.
- Darbdavio nustatytas įmokos dydis - tam tikras procentas (pvz., 3 proc.) nuo darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio.
- Darbdavys numato (planuoja) padidinti darbuotojui darbo užmokestį (bazinį darbo užmokestį ir savo iniciatyva išmokėti darbuotojui premiją, kurios neprivalo mokėti šalių susitarimu, pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą). Darbuotojo ir darbdavio sutarimu, darbuotojas pasirenka ne darbo užmokesčio padidinimą, o dalyvavimą darbdavio siūlomoje motyvavimo priemonėje, kuri numato darbdavio įsipareigojimą prisidėti prie darbuotojo kaupimo senatvės pensijai III pakopos pensijų fonde. Darbuotojo prašymu, darbo užmokesčiui didinti planuojamas skirti lėšas darbdavys pervedinėja tiesiogiai į darbuotojo sąskaitą pensijų fonde. Darbuotojo ir darbdavio pasirašytame tarpusavio susitarime yra numatyta, kad įmokos į darbuotojo III pakopos pensijų fondą yra skirtos ilgalaikiam pensijų kaupimui ir negali būti atsiimamos nesulaukus pensinio amžiaus.
Darbdavys leidžia darbuotojui pasirinkti, kokiu būdu gauti paskirtą priedą ar / ir premiją, t. y. ar pervesti paskirtą priedą ar premiją į darbuotojo sąskaitą III pakopos pensijų fonde, ar į jo asmeninę sąskaitą banke.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Toks priedo ar premijos pervedimas į pensijų fondo sąskaitą laikomas išmokėtu / gautu darbo užmokesčiu, kuriam GPMĮ 17 str. 1 d. - darbdavys įmokas moka nemažindamas darbo užmokesčio (t. y.
Tik tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato, kad, nors įmokos / išmokos mokamos pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau tuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis naudojamasi siekiant mokestinės naudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 10 ir 69 straipsniuose įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, gyventojo gauta nauda (darbdavio sumokėtos sumos) gali būti apmokestinta kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką laikomos A klasės pajamomis ir kurioms taikomas GPMĮ 6 str.
Taigi, darbdavys gali mokėti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte numatytas pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus vietoje darbo užmokesčio, tačiau jeigu tokios įmokos laikomos darbo užmokesčiu ar jo dalimis, atitinkamai įmokos turi būti apmokestintos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Įmokos į pensijų fondus, kitaip nei atlyginimas ar premija, yra neapmokestinamos. Tokia mokesčių lengvata galioja, jeigu į pensijų fondą sumokėta įmoka neviršija 25% darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
Kaupiant darbuotojo III pakopos pensijų fonde, 100% lėšų, skirtų darbuotojui jį ir pasiekia ir ši suma net iki 68% didesnė nei darbo užmokesčio pakėlimo atveju.
Tikslas yra parodyti palyginimą pervedant tokią pačią sumą per pasirinktą mokėjimų laikotarpį į III pakopos pensijų fondus arba padidinus darbo užmokestį darbuotojui.
Skaičiavimas neparodo mažiausios ar didžiausios grąžos pasirinktu laikotarpiu. Nurodyta suma nėra garantuojama ar paremta realiais rinkos grąžos rodikliais. Investavimas susijęs su rizika. Bet koks investavimas ilguoju laikotarpiu gali tiek padidinti, tiek sumažinti investuotų lėšų vertę.
Valstybė skatina darbdavius prisidėti prie darbuotojų kaupimo pensijai. Taupysite pelno mokestį - valstybė skatina šių priemonių naudojimą, pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ 17 str. 1d.
Taupysite pajamų mokestį - darbuotojo naudai darbdavio mokamos įmokos pripažįstamos neapmokestinamosiomis gyventojo pajamomis, todėl netaikomas gyventojų pajamų mokestis (20 proc.) LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. ir nėra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (LR VSDĮ 11 str. 1 d. 19 p.) bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos (SDĮ 17 str.), jei bendra įmokų suma per mokestinius metus neviršija 25 proc. 5 m.
Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės. Kaupiamos lėšos apskaitomos Jūsų asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje, kur jos yra saugios, nes yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančios įmonės turto ir saugomos depozitoriume.
Kaupimui III pakopos pensijų fonde su darbdaviu - triguba nauda:
- Neapmokestinamos įmokos. Darbdavio mokamoms įmokoms į darbuotojo pensijų fondą nėra taikomi gyventojo pajamų (GPM) ir darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo mokesčiai. Vienintelė sąlyga, kurios reikia laikytis - kad įmokų suma nebūtų didesnė nei 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų suma per metus.
- Neapmokestinamos išmokos. Kaip įmokoms, taip ir išmokoms iš pensijų fondo nėra taikomas GPM. Dvi paprastos sąlygos, kurias reikia atitikti: visų pirma, pensijų kaupimo sutartis ne trumpesnė negu 5 metai, antra, atsiimdamas išmokas gyventojas turi būti pensinio amžiaus arba iki jo pensinio amžiaus turi būti likę ne daugiau negu 5 metai. Jeigu lėšas išsiima gyventojas, neatitinkantis šių kriterijų, tuomet visai sumai taikomas 15 arba 20 proc. GPM.
- Leidžiami atskaitymai.
„Iš tikrųjų, kalbant apie darbdavio ir darbuotojo santykius, nėra kitos tokios plačios ir patrauklios lengvatos tiek suteikiama nauda, tiek panaudojimo galimybėmis. Nepaisant to, kad lengvata galioja jau seniai, kiekvienais metais jos patrauklumas tam tikra prasme didėja. Darbo santykių apmokestinimas nuosekliai auga, tikiu, kad augs ir ateityje, o lengvata pensijų kaupimui kokia buvo, tokia ir yra.
„Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kaip didžiausią šios lengvatos riziką mato piktnaudžiavimą, siekiant pensijų kaupimo įmokomis pakeisti darbo užmokestį, tiek bazinį, tiek kintamąjį (premijas).
Svarbiausia, kad nebūtų prielaidų manyti, jog tai yra reguliari sistema, kurioje darbdavys ir darbuotojas, koordinuodami savo veiksmus, nesąžiningai veikia išvien. Pasirinkimas kaupti pensijai, neturėtų sekti po sprendimo didinti atlyginimą ar skirti premiją, kaip naudingesnė forma šią sumą išmokėti.
3 darbdavio veiksmai rizikai valdyti:
- Vieša ir skaidri pensijų kaupimo programa. Tai reiškia viešą motyvacinių priemonių aprašymą vidiniuose įmonės dokumentuose, kad visi darbuotojai žinotų, ką gali rinktis ir kokie šios galimybės kriterijai. Pensijų kaupimo galimybė neturėtų būti taikoma selektyviai, kai darbdavys pasirenka konkrečius darbuotojus.
- Trišalis bendradarbiavimas. Darbdavio susitarimas su pensijų valdymo įmone dėl bendradarbiavimo ir informavimo apie asmens naudojimąsi pensijų fondo lėšomis. Toks susitarimas padeda valdyti rizikas, nes darbdavys, gavęs informaciją apie lėšų išgryninimo faktą, spręstų, kokių veiksmų imtis: įspėti darbuotoją, stabdyti įmokų mokėjimą ar iš viso nutraukti mokėjimus.
- Rekomenduojama atskirti kaupimą iš asmeninių lėšų nuo kaupimo darbdavio lėšomis. Kitaip nei II pensijų pakopoje, III pakopoje galime turėti ne vieną sutartį, kaupimas su darbdaviu skirtas ilgalaikiam kaupimui pensijai.
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Jūs esate atsakingi už savo investavimo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo.