Lietuvoje kasmet patiria nelaimingą atsitikimą darbe maždaug 4 tūkst. žmonių. Deja, kai kurie iš jų sunkiai susižeidžia ar net mirtinai susižaloja. Nelaimė darbe gali atsitikti visiems - tiek dirbantiems biure, tiek pramonės sferose.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitiko darbe ar dėl nustatytos profesinės ligos, jis gali gauti tam tikras finansines kompensacijas ar išmokas. Tai gali būti ligos išmoka, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ar netekto darbingumo periodinę kompensaciją.
Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe egzistuoja tada, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Atkreiptinas dėmesys, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Svarbu! Norint išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, kiekvienas darbuotojas turėtu laikytis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie išmokas už nelaimingus atsitikimus darbe
Kompensacijos ir Išmokos
Darbuotojas, pasinaudojęs ligos išmokos teise, gaus 77,58 proc. Ligos išmokos dydis šiuo metu yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. „Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo“, - teigia M. Kozič.
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys, sako atstovė.
Apdraustieji asmenys gali gauti ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar kai susergama profesine liga, darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo.
Taip pat, LPS „Sandrauga“ informuoja, kad darbuotojui gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gaut tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar dėl profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatomi dalyvumo netekimo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija. Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio miršta, jo šeimos nariams ar išlaikytiniams skiriama vienkartinė ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Taip pat skaitykite: Nelaimingas atsitikimas darbe: ką reikia žinoti apie SODRA?
Svarbu! Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Kada Išmoka Nepriklauso?
Tiesa, yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstama tuomet, kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administracinių nusižengimu.
Taip pat nepripažįstama, kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu, kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau ir kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Išmoka priklauso tik tada, kai įvykis yra draudžiamasis.
Trauma Pakeliui Į Darbą
„Sodra“ aiškina, kokiomis aplinkybėmis priklauso išmoka, patyrus traumą pakeliui į darbą. „Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, kuri tokiais atvejais yra didesnė“, - „Delfi“ komentuoja „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
„Jei patyrėte traumą darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo, atvykę į gydymo įstaigą informuokite gydytoją, kad traumą patyrėte darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad jūs esate nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą“, - sako „Sodros“ atstovė. Ji siūlo informuoti savo darbdavį apie jums įvykusį nelaimingą atsitikimą bei neatvykimą į darbą.
Taip pat skaitykite: Darbo traumos Lietuvoje: ką reikia žinoti
„Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija“, - teigia „Sodra“.
Darbdavio Atsakomybė ir Draudimas
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aleksandra Lezgovko sako, kad šioje istorijoje svarbios tokios aplinkybės: kur iš tiesų įvyko incidentas, kas atsakingas už takų valymą, darbdavio turimos draudimo rūšys. „Klausimas, ar darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų - standartinį, klasikinį. Jeigu turi, tada draudikas moka, jeigu neturi - nemoka. Darbdaviai kartais draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, kaip mūsų atveju, tai tas žmogus turi pasidomėti savo darbdavio, ar turi“, - aiškina ekspertė.
Ji patikslino, kad tai nėra tas pats, kas darbdavių suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. „Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas arba ambulatorinį gydymą. Šiuo atveju, sulaužyta ranka - tai yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, visai kita“, - sako ji.
Kitas dalykas, ką reikia išsiaiškinti: kas teritorijoje atsakingas už takų valymą. „Antras dalykas: kur paslydo žmogus? Jeigu visai šalia namo, tai už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės draudimą - red.), tada moka draudikas, jeigu neturi, tada - teismas ir vis tiek moka administratorius už tai, kad laiku nenuvalė takų“, - sako A. Lezgovko.
Taigi, nukentėjusi moteris turėtų kreiptis į pastato administratorių ir tuomet vertinti. Jeigu draudimo nėra, tada reikia kreiptis į teisininkus. „Tada žmogus turi kreiptis į teisininką, advokatą, arba pasinaudoti (reikia žinoti žmogaus pajamas) pirmine teisine pagalba, - turi kreiptis ten, surašyti prašymą ir paduoti pastato administratorių į teismą“, - teigia ekspertė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), paklausta apie darbdavio atsakomybę ar kompensaciją, atsakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims. Žala atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Taigi, kaip komentavo ir „Sodra“.
tags: #nelaimingas #atsitikimas #darbe #kompensacija