Lietuvoje kasmet patiria nelaimingą atsitikimą maždaug 4 tūkst. žmonių. Nelaimė darbe gali atsitikti visiems - tiek dirbantiems biure, tiek pramonės sferose. Deja, kai kurie iš jų sunkiai susižeidžia ar net mirtinai susižaloja. Tiesa, daugiausiai nelaimių įvyksta statybos, apdirbamosios pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriuose. Atskleistas ir kitas pavojus žmogaus sveikatai - profesinės ligos. Kasmet užfiksuojama apie 200 atvejų, kai diagnozuojamos profesinės ligos.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitiko darbe ar dėl nustatytos profesinės ligos, jis gali gauti tam tikras finansines kompensacijas ar išmokas. Tai gali būti ligos išmoka, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ar netekto darbingumo periodinę kompensaciją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe egzistuoja tada, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu.
Ligos Išmoka
Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Reiškiasi, kad nes jeigu darbuotojas dirba pirmą darbo dieną ir jam įvyksta pripažintas draudžiamasis nelaimingas atsitikimas, jis galės gauti jam priklausančias kompensacijas ir išmokas. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Darbuotojas, pasinaudojęs ligos išmokos teise, gaus 77,58 proc. Ligos išmokos dydis šiuo metu yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Išmokos po nelaimingo atsitikimo darbe
„Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo“, - teigia M. Kozič.
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys, sako atstovė.
Netekto Darbingumo Kompensacijos
Apdraustieji asmenys gali gauti ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar kai susergama profesine liga, darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo.
Taip pat, LPS „Sandrauga“ informuoja, kad darbuotojui gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gaut tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar dėl profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Kada Išmoka Nepriklauso
Tiesa, yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstama tuomet, kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administracinių nusižengimu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie išmokas už nelaimingus atsitikimus darbe
Taip pat nepripažįstama, kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu, kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau ir kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Išmoka priklauso tik tada, kai įvykis yra draudžiamasis.
Ką Daryti Įvykus Nelaimingam Atsitikimui?
„Jei patyrėte traumą darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo, atvykę į gydymo įstaigą informuokite gydytoją, kad traumą patyrėte darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad jūs esate nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą“, - sako „Sodros“ atstovė.
Ji siūlo informuoti savo darbdavį apie jums įvykusį nelaimingą atsitikimą bei neatvykimą į darbą. „Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija“, - teigia „Sodra“.
Darbdavio Atsakomybė
Advokatas Arvydas Budnikas mano, kad pirmiausia dėmesį reiktų atkreipti į tai, kieno yra gatvė ar šaligatvis, kur patirta trauma. „Valstybė turi pareigą užtikrinti normalias sąlygas, nepavojingas sąlygas, ir jeigu dėl valstybės kaltės, kad nenuvalytas kelias, žmogus patirtų kažkokių sužalojimų, tai galimybė reikšti pretenzijas yra. Bet jeigu tai yra privatus kelias, valstybė juo nesirūpina, tada jau kitas niuansas“, - „Delfi“ komentuoja teisininkas.
Jis priduria, kad taip pat svarbu įrodyti, ar pats žmogus buvo pakankamai atsargus. „Nes elgtis neatsargiai, paskui perkelti tą kaltę kažkam kitam irgi negalima“, - sako pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Darbo traumos Lietuvoje: ką reikia žinoti
Pasiteiravus, ar galima ko nors prašyti ar reikalauti iš darbdavio, advokatas teigė, kad tai vėlgi priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, koks yra žalos ir darbdavio atsakomybės priežastinis ryšys. „Turbūt šiuo atveju nebūtų priežastinio ryšio, aš taip manau. Nes darbdavys nevalo kelių, nebent jam priklauso ta teritorija. Darbdaviui Gedimino prospektas turbūt nepriklauso“, - komentuoja teisininkas.
Tačiau tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas įvykstantis prie įmonės biuro, kur darbdavys rūpinasi aplinka, tuomet padėtis kita. „Pats žinau tokių atvejų, kad žmonės laiptų nenuvalo, nuo laiptų nugriūva ir darbdaviui reiškia pretenzijas. Bet šiuo atveju nebūtų priežastinio ryšio“, - sako A. Budnikas.
Draudimo Ekspertės Patarimai
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aleksandra Lezgovko sako, kad šioje istorijoje svarbios tokios aplinkybės: kur iš tiesų įvyko incidentas, kas atsakingas už takų valymą, darbdavio turimos draudimo rūšys.
„Klausimas, ar darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų - standartinį, klasikinį. Jeigu turi, tada draudikas moka, jeigu neturi - nemoka. Darbdaviai kartais draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, kaip mūsų atveju, tai tas žmogus turi pasidomėti savo darbdavio, ar turi“, - aiškina ekspertė. Ji patikslino, kad tai nėra tas pats, kas darbdavių suteikiamas papildomas sveikatos draudimas.
„Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas arba ambulatorinį gydymą. Šiuo atveju, sulaužyta ranka - tai yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, visai kita“, - sako ji.
Kitas dalykas, ką reikia išsiaiškinti: kas teritorijoje atsakingas už takų valymą. „Antras dalykas: kur paslydo žmogus? Jeigu visai šalia namo, tai už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės draudimą - red.), tada moka draudikas, jeigu neturi, tada - teismas ir vis tiek moka administratorius už tai, kad laiku nenuvalė takų“, - sako A. Lezgovko.
Taigi, nukentėjusi moteris turėtų kreiptis į pastato administratorių ir tuomet vertinti. Jeigu draudimo nėra, tada reikia kreiptis į teisininkus. „Tada žmogus turi kreiptis į teisininką, advokatą, arba pasinaudoti (reikia žinoti žmogaus pajamas) pirmine teisine pagalba, - turi kreiptis ten, surašyti prašymą ir paduoti pastato administratorių į teismą“, - teigia ekspertė.
Svarbi Informacija
Atkreiptinas dėmesys, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą.
Norint išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, kiekvienas darbuotojas turėtu laikytis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.
Ligos išmokų dydžiai
| Priežastis | Išmokos dydis |
|---|---|
| Nelaimingas atsitikimas darbe (pripažintas draudžiamuoju įvykiu) | 77,58% kompensuojamojo uždarbio |
| Liga ar trauma (nuo trečios nedarbingumo dienos) | 62,06% kompensuojamojo uždarbio |
Svarbu: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir gali keistis. Visada rekomenduojama kreiptis į atitinkamas institucijas (pvz., SODRA) dėl konkrečios situacijos.
Teisės aktai
- 15 straipsnis. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 1. Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.
- 2. Kol nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
- 2023 12 14 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 1. 2018 06 28 įstatymu Nr. XIII-1339 (TAR, 2018, Nr. 2018-11434) nustatyta, kad 15 str. nuostatos taikomos skiriant ir mokant ligos išmokas asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais ir įgijusiems teisę į ligos išmoką po įstatymo Nr.
- 2. 2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2363 (TAR, 2023, Nr. 2023-25616) nustatyta, kad 15 str. 2 d. taikomas ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024 01 01) tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po įstatymo Nr.
tags: #nelaimingas #atsitikimas #darbe #sodros #ismokos #procentais