Kaip slaugyti karščiuojantį ligonį: išsamūs patarimai šeimai

Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Dauguma lengvo karščiavimo atvejų praeina savaime per kelias dienas.

Kodėl svarbu tinkamai slaugyti karščiuojantį?

Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas, dažniausiai pasireiškiantis dėl ligos. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Dėl šios priežasties reikėtų stengtis vaikui kuo dažniau duoti skysčių.

Prieš pradedant gydymą: nustatykite priežastį

Karščiavimas yra simptomas, o ne liga, todėl prieš pradedant konkretų gydymą reikia nustatyti pagrindinę priežastį. Gydymas priklauso nuo priežasties - pavyzdžiui, dėl lėtinio tonzilito gali prireikti operacijos. Virusinių ligų sukelto karščiavimo negalima gydyti antibiotikais, nes šie vaistai neturi jokio poveikio virusams.

6 pagrindiniai patarimai, kaip slaugyti karščiuojantį vaiką ar suaugusį

1. Duokite gerti kuo daugiau skysčių

   Nuolatinis gurkšnojimas padeda organizmui lengviau sumažinti kūno temperatūrą. Ji mažėja prakaituojant, o prakaitavimui reikia skysčių. Puikiai tiks vanduo ir įvairios arbatos, pavyzdžiui, čiobrelių žolės, liepžiedžių, aviečių uogų ir lapų, juodųjų serbentų lapų arbatos. Skysčiai neturėtų būti karšti. Jei vaikas atsisako arbatų ir vandens, tuomet galima skiesti sultis ar pagaminti šaldytų vaisių šerbetų/kokteilių. Taip vaikas gaus ne tik skysčių, bet ir vitaminų. Žindomiems kūdikiams reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį.

   Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, todėl karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui; kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C (pvz. 12 kg sveriantis vaikas karščiuodamas 38°C turi išgerti papildomai 120 ml).

   Taip pat skaitykite: Kaip pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį

2. Nesijaudinkite, jei vaikas atsisako valgyti

   Karščiuojančiam vaikui gali laikinai sutrikti arba dingti apetitas, tačiau dėl to nereikėtų per daug jaudintis. Labiau rūpinkitės tuo, kad vaikas vartotų pakankamai skysčių, nes karščiavimo metu jų reikia žymiai daugiau. Nuo pakilusios kūno temperatūros kenčiančiam mažyliui reikėtų pasiūlyti lengviau kramtomo ir lengviau virškinamo maistą: varškė su jogurtu, švelnūs kalakutienos kukuliai, bulvių košė, mėgstamos sriubos, bananai ir panašiai.

3. Leiskite vaikui pailsėti ir atsigauti

   Poilsis ir miegas „gydo“. Jei vaikas nori žaisti, tegul žaidžia, tačiau pasaugokite jį nuo aktyvesnės fizinės veiklos. Neveskite karščiuojančio vaiko į lauką, darželį arba mokyklą ne tik dėl paties vaiko, bet ir dėl kitų vaikų. Atminkite, kad vaiko būklę reikia stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Pasistenkite išlikti ramūs, nes vaikai jaučia Jūsų stresą ir nerimą.

4. Palaikykite tinkamą patalpų klimatą

   Nepamirškite vėdinti ir drėkinti patalpų. Sausos ir retai vėdinamos patalpos yra puiki terpė daugintis patogenams. Stenkitės per daug neprišildyti patalpų - geriausia, kai temperatūra miegamajame neviršija 18-20°C. Patalpų santykinė drėgmė turėtų būti tarp 40 ir 60 procentų. Pasistenkite išvengti skersvėjų, nebent tuo metu patalpose nieko nėra ir taip siekiate efektyviau išvėdinti patalpas.

5. Temperatūrą mažinkite tada, kai tai būtina

   Jei vaikas guvus ir temperatūra neviršija 38-38,5°C, jos mažinti nebūtina. Jei vaikas vangus, irzlus ir jo temperatūra viršija 38,5°C, jos temperatūrą galima mažinti paracetamoliu arba ibuprofenu. Dozė apskaičiuojama pagal vaiko kūno masę. Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai; paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Vaistų vartojimui vaikams būtina pasitarti su gydytoju ir griežtai laikytis dozavimo taisyklių.

   Netinkami vaistai - aspirinas ir analginas. Jų vartojimas gali sukelti retas, bet rimtas komplikacijas.

   Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams Alytuje

6. Naudokite fizines priemones ir stebėkite ligonį

   Apnuogintą kūno odą ištrinkite drungnu vandeniu. Venkite maudytis šaltose voniose ar dušuose, nes oda reaguoja į šaltį sutraukdama kraujagysles. Drėgni kompresai ant kaktos, rankų ar kojų padeda reguliuoti kūno šilumą. Paprastas šiltame vandenyje sudrėkintas minkštas rankšluostukas gali greitai sumažinti temperatūrą: švelniai nušluostykite kūną nuo galvos iki kojų per kelis kartojimus - dažnai tai sumažina temperatūrą apie 2 laipsniais, kol suveiks vaistai.

Kada kreiptis į gydytoją: pavojaus signalai

Jei ligos būklė labai ūmi, jei vaiko odos spalva kinta, jei atsiranda bėrimų arba jei vaikas dūsta arba yra labai vangus ir mieguistas, jei jis atsisako gerti ir pastebite dehidratacijos simptomų (sausos gleivinės, retas šlapinimasis, vėmimas), tuomet nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Kiti pavojaus signalai yra traukuliai, labai aukšta kūno temperatūra (ypač lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams), ilgiau nei 3-5 paras trunkantis karščiavimas ir vaistų nuo karščiavimo neefektyvumas.

Pavojaus ženklai, kuriems reikalinga skubi pagalba:

• Karščiavimas, kurio nepavyksta sumažinti 2 laipsniais per 2 ir daugiau valandų;
• Karščiavimas su mieguistumu ar kitais sąmonės sutrikimo požymiais net ir numušus temperatūrą;
• Naujai atsiradęs karščiavimas po to, kai atrodėte pasveikę;
• Karščiavimas su „židininiais“ simptomais: pilvo skausmas, skausmas šlapinantis, dusulys, galūnių tinimas ar stiprus kosulys;
• Kūdikiai iki 3 mėnesių su pakilusia temperatūra turi nedelsiant gauti medicininę pagalbą.

Papildomi patarimai slaugantiems artimą žmogų

Jeigu artimąjį slaugote jau ilgiau laiko, svarbu nepamiršti savo sveikatos: mankštintis, sveikai maitintis, išsimiegoti. Slaugantieji dažnai skiria visą dėmesį pacientui, o patys lieka antrame plane. Svarbu atrasti laiko sau - net mažas laiko tarpas poilsiui kasdien padeda atsigauti ir tęsti slaugą. Kai pradėjau slaugyti žmoną, supratau, kad mano paties gerovė svarbi ne mažiau - tai pirmasis žingsnis į pokyčius.

Kaip elgtis su karščiavimu: santrauka praktinių žingsnių

1. Stebėkite bendrą savijautą: jeigu ligonis guvus, leidžiama laukti; jei vangus ar atsiranda pavojaus požymių - mažinkite temperatūrą ir kreipkitės į gydytoją.
2. Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą (vanduo, arbatos, sultys, rehidrataciniai tirpalai).
3. Naudokite paracetamolį arba ibuprofeną tik pagal indikacijas ir dozes, apskaičiuotas pagal svorį.
4. Venkite netinkamų vaistų (aspirinas ir analginas vaikams).
5. Palaikykite tinkamą patalpų temperatūrą ir drėgmę, vėdinkite patalpas kada jose nieko nėra.
6. Leiskite ligoniui ilsėtis ir suteikite ramybę, stebėkite tiek dieną, tiek naktį.

Mažai techninių pastabų apie vaistus ir dozes

Būkim atsargūs: paracetamolio ir ibuprofeno dozavimas vaikams turi būti apskaičiuotas pagal kūno masę; paracetamolio vaikams nereikėtų viršyti 60 mg/kg dozės, ibuprofeno - 30 mg/kg. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Taip pat skaitykite: Paciento žala dėl slaugos aplaidumo

Apibendrinant svarbiausius patarimus

Skysčiai, ramybė, tinkama aplinka ir atsakingas vaistų vartojimas - tai kertiniai elementai slaugant karščiuojantį. Stebėkite pavojaus signalus ir nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pastebite rimtesnius simptomus. Namų priemonės, tokios kaip drungno vandens kompresai, gali greitai palengvinti būklę, bet jei būklė blogėja arba simptomai atitinka pavojaus požymius, būtina medicininė pagalba.

tags: #ligonio #slauga #karsciuojant