Didžiojoje Britanijoje sparčiai didėja skaičius žmonių, kurie į ligoninę pakliūna dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių ligų. Pirmą kartą tokių žmonių skaičius viršijo milijoną, skelbia Nacionalinis sveikatos apsaugos informacijos centras.
Liverpulio mokslininkai nustatė „daugiausiai girtaujančias“ profesijas Didžiojoje Britanijoje. Anot mokslininkų, didžiausią trauką alkoholiniams gėrimams buvo pastebėta pas vyrus, kurie dirba statybų ar gamybos sektoriuose, o taip pat pas vadovaujančias pareigas užimančią moteris.
Didžiojoje Britanijoje paaugliai garsėja besaikiu alkoholio vartojimu, kai italai gali didžiuotis saikingumu. Tačiau, norint suprasti Didžiosios Britanijos situaciją, verta pažvelgti į kitų Europos šalių patirtį.
Alkoholio Vartojimo Tendencijos Europoje
Europa vaidina vieną pagrindinių vaidmenų pasaulinėje alkoholio rinkoje. Čia gaminamas ketvirtadalis pasaulyje pagaminamo alkoholio ir pusė pasaulyje pagaminamo vyno. Alkoholio prekyboje Europa vaidina dar svarbesnį vaidmenį - ES tenka 70 proc. pasaulinio alkoholio eksporto ir šiek tiek mažiau nei pusė importo.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis dažniau pasigirsta kalbos apie atsakingo alkoholio pateikimo programas, nes šiandien Europos regione alkoholio sunaudojimo lygis yra didesnis negu visame pasaulyje. Ypatingai svarbūs yra tie veiksmai, kurių imamasi pasilinksminimo vietose.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Švedija: Nuosekli Alkoholio Politika
Daugelį dešimtmečių švedai (įskaitant ir jaunuosius švedus) galėjo pasigirti palyginti su kitomis Europos šalimis mažu alkoholio suvartojimo rodikliu. Tai susiję su nuosekliai vykdoma šalyje alkoholio politika: monopolizuota šios valstybės alkoholinių gėrimų pardavimo sritis, nustatyti griežti apribojimai parduodant alkoholį nepilnamečiams, padidintos alkoholio kainos (Švedijoje jos vienos aukščiausių).
Pastebėta, kad tendencijos pradėjo keistis tuomet, kai Švedija įstojo į Europos Sąjungą 1995-aisiais. Gyventojams atsirado daugiau galimybių įsigyti pigesnio alkoholio ir kaimyninių šalių.
Nevyriausybinė organizacija Švedijos Taryba Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo informacijai teikti išspausdino kasmetinę apžvalgą, atspindinčią devintos klasės moksleivių (15-16 amžiaus vaikų) gėrimo įpročius. 2007-ųjų metų statistika rodo, kad daugiau nei 30 proc. moksleivių teigia visai nevartojantys alkoholio. Šis rodiklis pakito: 1990-ųjų pabaigoje negeriančių šio amžiaus vaikų buvo 20 proc. 20-25 m. amžiaus jaunuolis išgeria vidutiniškai 14 pusės litro stipraus alaus bokalų kiekvieną savaitę. Tos pačios amžiaus grupės mergina išgeria perpus mažiau.
Suomija: Socialinė Reklama ir Diskusijos
Kai 2004-aisiais Suomijos vyriausybė trečdaliu sumažino mokesčius alkoholiui, šalyje gerokai padaugėjo mirčių ir ligų, susijusių su alkoholio vartojimu. Mokesčių sumažinimo motyvas buvo pigaus alkoholio importas iš kaimyninės Estijos.
Šiandien rodikliai fiksuoja, kad alkoholio vartojimas tarp jaunuolių mažėja, tačiau bendras gėrimo skaičius auga. 16-17 metų Suomijos jaunuolių viešas girtuokliavimas yra vis akivaizdesnis. Pernai dirbančio amžiaus suomių mirties statistikos rodikliai parodė, kad mirčių lentelės viršuje karaliavo su alkoholio vartojimu susijusios ligos ir apsinuodijimai.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Šalies vyriausybė bandydama spręsti augančią problemą inicijavo socialinę reklamą, skirtą jaunuomenei. Sutinkama, kad žmonėms tikrai reikėtų pokyčių visoje Suomijos gėrimo kultūroje ir reikėtų daugiau viešų diskusijų šia tema.
Ispanija: Saikingas Vartojimas
Ispanija bėdų dėl alkoholio beveik neturi, jeigu lygintume šios valstybės rodiklius su Didžiąja Britanija. Bendrame Europos kontekste Ispanijoje užfiksuoti skaičiai geri. Bare užsisakant alaus, pagal vietinį standartą, įpilama 200 mililitrų gėrimo, t. y. visu trečdaliu mažiau nei Didžiojoje Britanijoje.
Dauguma jaunų žmonių pradeda gerti stipriuosius gėrimus ankstyvoje paauglystėje kartu su tėvais. Ispanijoje galima pastebėti socialinę toleranciją alkoholio vartojimui viešose vietose. Baruose, restoranuose kuriama jauki atmosfera. Žmonės čia dažniausiai atsipalaiduoja ir geria lėčiau nei kitose Europos šalyse. Šioje šalyje itin retas atvejis, kad alkoholio vartojimas iššauktų žiaurų žmonių elgesį.
Tačiau negalima teigti, kad Ispanija neturi su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Šalies sveikatos ministras sako, kad 5 proc. gyventojų turi šių bėdų. Reiškinys, vadinamas „didžiuoju buteliu“ (isp. botellon), - kai jauni žmonės susitikę geria alkoholį tiesiog gatvėse, - kelia susirūpinimą visiems ispanams, nes manoma, kad tokių dalykų toleravimas skatina girtuoklystę.
Vokietija: Įstatymų Pakeitimai
Vokietijoje šių metų kovą 16-os metų moksleivis, išgėręs daugiau nei 50 tekilos taurelių, mirė. Moksleivio mirtis atkreipė dėmesį į augančią paauglių girtuokliavimo problemą šalyje.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Buvo pakeista keletas įstatymų. Baro, kuriame moksleiviui parduota gėrimo, savininkas buvo suimtas ir laukia teismo. Jis kaltinamas sukėlęs sunkų kūno sužalojimą, kuris privedė asmenį prie mirties.
Vokietijos vyriausybė taip pat uždraudė vakarėlius, apie kuriuos sakoma - „Gerk viską, ką gali“. Juose svečiai sumokėdavo tam tikrą sumą ir galėjo nusigerti iki „žemės graibymo“. Moksleivis, miręs kovą dalyvavo tokio tipo vakarėlyje.
Palyginus keleto pastarųjų metų duomenis, alkoholio vartojimas šalyje sumažėjo, tačiau šiandien Vokietijoje daugelis geria gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Vokiečių paaugliai užima antrą vietą pagal suvartojamo alkoholio kiekį visoje Europoje, pirmąją vietą užleidę Didžiosios Britanijos paaugliams.
Problemos, susijusios su alkoholio vartojimu Vokietijoje yra siejamos su vokiečių kultūra, kurioje gėrimas užima reikšmingą vietą. Alkoholio industrija yra nusitaikiusi į jaunuomenę, kuri matoma kaip nauji potencialūs vartotojai.
Italija: Reklama Skatina Gerti
Italijos sveikatos ministerijos rodikliai rodo, kad bent kartą per mėnesį girtauja apie 17 proc. visų Italijos gyventojų. Vienas iš penkių paauglių teigia geriantis nuolat. 1996-aisiais Italijoje buvo 19 tūkst. žmonių, besigydančių nuo alkoholizmo. Šiandien jų yra apytikriai 54 tūkst.
Sveikatos ministerija pastebi, kad jaunuoliai geria ne dėl malonumo, o kad apskritai nusigertų. Šie pokyčiai susiję su Italijos alkoholio industrijoje pastebima tendencija skatinti jaunimą gerti metant iššūkį - būk „kietas“. Reklamose sakoma, kad jeigu negersi, neturėsi draugų.
Kita problema - įpročių kaita. Šeimos vienybė silpnėja. Gėrimo tradicija seniau buvo atsinešama iš tėvų. Jaunimas žinojo, kad vakarienės metu išgerti taurę vyno nėra nieko bloga. Tačiau dabar tėvai užtrunka savo darbuose: keičiasi gyvenimo ritmas, keičiasi santykiai šeimoje. Gėrimo tradicija formuojasi už šeimos ribų.
Romė imtasi griežtesnių priemonių ir bandoma mažinti girtavimą bei su juo susijusių nusikaltimų skaičių: barų savininkams įsakyta užsidaryti anksčiau, o alkoholį pardavinėti plastmasinėje (ne stiklinėje) taroje. Šiandien Italijoje draudžiama parduoti alkoholį klubuose vėliau nei 2 val. nakties.
Lietuva: Alkoholio Rinka ir Tendencijos
Augant alkoholinis gėrimų paklausai Lietuvoje, didėja ir jų gamybos apimtys bei importas iš kitų šalių. Taip atsiranda vis didesnis gėrimų asortimentas, galintis patenkinti net ir išrankiausio vartotojo norus.
Didėjant alkoholio suvartojimui Lietuvoje, išaugo ir jo gamyba. Jei 2000 m. per metus šalyje buvo pagaminama 25,3 mln. dekalitrų alkoholinių gėrimų, tai 2005 m. jų pagaminta net 35,8 mln.
Nuo 2000 m. iki dabar Lietuvoje kiekvienais metais pagaminama vis daugiau alkoholinių gėrimų. 2005 m. stipriųjų gėrimų gamyba išaugo 15 proc. iki 1,2 mln. dekalitrų. Tačiau 4 procentais sumažėjo brendžio, 32 viskio ir 28 procentais džino gamyba.
Vyno gamyba išaugo 22 procentais (2000 m. jų buvo pagaminta 1,5 mln. dekalitrų, 2004 m. 1,9 mln. dekalitrų) ir 2005 m. sudarė 2,3 mln. dekalitrų. Kaip ir visais kitais metais, taip ir 2005 m., daugiausiai Lietuvoje buvo pagaminta alaus - 29 mln. dekalitrų.
Alaus gamyba Lietuvoje per pastaruosius 5 metus išaugo 39 procentais. Didžiausias šuolis alaus rinkoje įvyko 2002 m., kai gamyba per metus padidėjo 22,5 procento. Tai galima sieti su 2002 m. Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis, kuriomis buvo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais magistraliniais ir krašto keliais pakelėse, panaikinama nuostata, leidžianti prekiauti alkoholiu tik išimtinai šiai prekybai skirtose prekybos įmonėse arba jų specializuotuose skyriuose, taip pat leista sporto varžybų metu prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 6 proc. stiprumo (alus, sidras).
Tačiau 2003 m. alaus gamyba sumažėjo, pagrindinė to priežastis - kritusi bendra Lietuvos alaus rinka. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendra Lietuvos alaus rinka 2003 m. sumažėjo 7,2 procento.
Augant alaus rinkai Lietuvoje, didėja ir alkoholinis kokteilių bei sidro pardavimai. 2004 m. Lietuvos sidro rinka pasiekė 5,28 mln. litrų per metus, o praeitais metais jo parduota apie 10,66 mln. litrų, tuo tarpu 2002 m. šio gėrimo buvo parduota 1,37 mln. litrų.
Ekspertų teigimu, nepaisant spartaus augimo, šalies sidro rinka turi galimybių dar labiau plėstis. Kaimyninėje Estijoje 2004 m. sidro suvartojimas per metus siekė 5 litrus žmogui, tai yra 3,3 karto daugiau nei Lietuvoje, kur žmogui teko 1,5 litro, Suomijoje žmogus išgeria per 10 litrų sidro.
Vyno gamyba ir pardavimai Lietuvoje taip pat auga, jei 2000 m. šio fermentuoto gėrimo buvo pagaminama 1 570 000 dekalitrų (1,57 mln.), tai iki 2005 m. gamyba išaugo 49 procentais ir sudarė 2 347 000 dekalitrų per metus (2,3 mln.). Šio vyno rinkos šuolis buvo 2004 m., kai jo gamyba padidėjo 29 procentais, t.y. 430 000 dekalitrų per metus. 2005 m. vyno gamyba taip pat šoktelėjo aukštyn net 22 procentais.
Stipriųjų gėrimų gamybos apimtis taip pat didėja. 2000 m. jų pagaminta 2,24 mln., o 2005 m. stipriųjų gėrimų gamybos apimtis pasiekė 3,1 mln. dekalitrų per metus.
Augant alkoholio suvartojimui Lietuvoje, didėja ir jo gamybos mastai. 2005 m. alkoholinių gėrimų šalyje buvo pagaminta beveik 43 proc. daugiau nei 2000 m.
Prie bendro alkoholio gamybos augimo didele dalimi prisidėjo sidras ir įvairūs alkoholiniai kokteiliai, kurių rinka pastaraisiais metais auga lyg ant mielių. Tačiau pastaraisiais metais lietuviai vartojimui vis daugiau renkasi importinį vyną, nei vietinis gamintojas. Stipriųjų gėrimų atžvilgiu Lietuvos gyventojai yra konservatyvesni ir mieliau geria lietuvišką degtinę, taigi šių gėrimų gamybos ir realizacijos apimtys nuo 2000 m. smarkiai išaugo.
Augant visai alkoholinių gėrimų rinkai, didėja ir įvežamo į Lietuvą bei išvežamo iš šalies alkoholio kiekiai. Daugiausia alkoholio eksportuoja didžiosios gėrimų gamyklos, o importinius alkoholinius gėrimus daugiausia įveža 5 pagrindiniai importuotojai: UAB "Mineraliniai vandenys", UAB "Bennet Distributors", UAB "Vilniaus kooperacijos prekyba", UAB "L.I.O.N."
Socialinė Alkoholio Reklama: Mitas ar Realybė?
Antradienį į budrus.lt socialinių tinklų paskyras buvo įkelta nuotrauka "alkoholis ≠ vyriškumas". Tai buvo istorinis momentas šio blogo veikloje. Gavome pirmą nepatenkinto skaitytojo žinutę. Apie tai rašau ne su tikslu gėdint, tyčiotis ar užgaulioti, tikrai APSIDŽIAUGIAU šia žinute, nes tai parodo, kad kažkam RŪPI ir klausia ir skaito ir turi savo nuomonę. Kas yra tikrai sveikintina šiuolaikinėje visuomenėje.
"Kas jums taip sake, kad alkoholis suteikia tikro vyriskumo? Asmeniskai nesu girdejes nieko panasaus." Tada prisiminiau 2011 metų Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos leidinį "Septyni svarbiausi alkoholio pramonės skleidžiami mitai".
Mitas Nr. 1: Pramonė nuolat tvirtina, esą reguliariai alkoholį vartojantis žmogus yra aktyvus, bendraujantis ir mėgaujasi aktyviu socialiniu gyvenimu. Šiam mitui pagrįsti reklamose alkoholio vartojimas dažnai siejamas su sveikata, sportu, išoriniu grožiu, romantika, pramogomis ir draugais.
Mitas Nr. 2: Pramonė nuolat tvirtina, esą tik pavieniams piktnaudžiaujantiems asmenims alkoholis sukelia tokias problemas kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nusikalstamumas, pravaikštos, prievarta, depresija, seksualinis išnaudojimas, skurdas, psichikos ligos ir t. t. Teigiama, kad šios, nuo alkoholio priklausomos grupelės, jokiu būdu negalima lyginti arba tapatinti su visais alkoholio vartotojais.
Tvirtinimas, kad problemas sukelia ne alkoholis, o neatsakingas dalies geriančiųjų elgesys yra neteisingas. Nutylima, kad dauguma alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų toli gražu ne asocialūs, bet paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės.
Pramonė išties mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai geria atsakingai ir tik „blogi“ - neatsakingai, sukeldami visas įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu. Tuo tarpu didžiausią pelną alkoholio pramonė susižeria būtent iš geriančiųjų daug. Alkoholio gamintojai ir platintojai teigia, kad jų rinkodara veikia tik „atsakingus vartotojus“, bet tokiu atveju jų pelnas turėtų ženkliai mažėti.
JAV ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 50% viso alkoholio suvartojama geriant rizikingai, t.y. daugiau nei rekomenduojama, nesaikingai, arba girtaujant.
„Heineken“ moko pastebėti girtuoklystės požymius. Jų kampanijoje pristatyti penki neatsakingai alkoholį vartojančių žmonių tipai: ekshibicionistas − išgėręs pasijunta per daug laimingas; kovotojas − tampa pernelyg agresyvus; verksnys − tampa melancholiškas, šnekasi su bet kuo, kas jo klauso; išsišokėlis − trikdo kitus savo netinkamu elgesiu; miegalius − padauginęs gali miegoti bet kur ir bet kada. Šiuo atveju gamintojas tvirtina, kad problema yra ne produktas (alus), o vartotojo asmenybė. Kitaip tariant, normalus ir atsakingas vartotojas tiesiog vartoja produktus, o blogas ir neatsakingas - jais piktnaudžiauja.
Mitas Nr. 3: Alkoholio pramonė prie galimų blaivininkų priskiria tik vaikus iki 16 metų, nėščias moteris ir vairuotojus. Faktas, jog kiekvienoje visuomenėje yra blaivininkų, neatitinka jų propaguojamos idėjos, kad alkoholio vartojimas visiškai normalus ir atsakingas dalykas. Pramonė kuria iliuziją, kad blaivininkai yra mažiau sveiki, taigi norintys būti sveiki ir aktyvūs visuomenės nariai, turi saikingai vartoti alkoholį.
Alkoholio pramonė niekada viešai nepalaikys besaikio girtavimo, tačiau didelė jų pelno dalis gaunama būtent iš nesaikingo alkoholio vartojimo.
Mitas Nr. 4: Pramonė nuolat tvirtina, kad alkoholis - tai tiesiog skanus, meistriškai paruoštas gėrimas: alų pristato, kaip išskirtinai natūralų produktą, vyną kaip ypač naudingą kūnui ir sielai ir t. t. Alkoholio pramonė ignoruoja faktą, kad alkoholis (etanolis) - tai žalinga, nuodinga, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti medžiaga, svetima mūsų kūnui. Nepaisant to, alkoholis reklamuojamas kaip sveikatą gerinantis produktas. Tiesa yra tai, kad alkoholis - tai tiesiog stiprus narkotikas - medžiaga, kaip ir heroinas, žalojanti organizmą, sukelianti fizinę ar psichinę priklausomybę.
Mitas Nr. 5: Pramonė nuolat tvirtina, kad tik bendromis jėgomis galima išspręsti problemas, susijusias su alkoholiu. Alkoholio pramonė tvirtina juntanti atsakomybę už tai, kad jų gaminami produktai gali pakenkti, todėl norėtų padėti išvengti neigiamų padarinių. Todėl pramonė siūlo visiems suvienyti jėgas ir kartu kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, tvirtina esą pajėgūs įtikinti vartotojus gerti atsakingai ir pasirengę tam skirti lėšų.
Daugumai specialistų akivaizdu, kad bendradarbiavimas su alkoholio pramone ne išeitis. Realybėje, veiksmingos Europos, nacionalinės ir bendruomenių alkoholio kontrolės priemonės turėtų sumažinti alkoholio vartojimą, o šito pramonė nenori ir negali norėti.
Deja, alkoholio pramonė siekia tik finansinės naudos: jai rūpi pardavimų didinimas ir gausesnis jų produkto vartojimas. Tik taip galima pasiekti didžiausio atlygio ir pelno akcininkams.
Mitas Nr. 6: Alkoholio reklama nėra žalinga. Tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti nesaikingai, o tik padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė teigia, kad pati sugeba save veiksmingai reguliuoti, ir taikydama veiksmingas taisykles sugeba užkirsti kelią netinkamai pavienių gamintojų ar pardavėjų reklamai. Tuo tarpu tyrimai neginčijamai rodo, kad alkoholio reklama ne tik yra patraukli jauniems žmonėms, bet ir skatina juos vartoti alkoholį.
tags: #socialine #alkoholio #reklama #didziojoje #britanijoje