Pensija (lot. pensio - išmoka, mokestis) yra ilgalaikė periodinė išmoka, kuri įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka mokama gyventojams, kurie dėl senatvės, netekto darbingumo (negalios) ar netekę maitintojo praranda darbo pajamas, gauna jų per mažai ar iš viso negauna. Pensija turi garantuoti jos gavėjams (pensininkams) pragyventi būtinas pajamas apsaugant juos nuo skurdo ir pagal galimybes kompensuoti kuo didesnę dalį jų ankstesnių pajamų.
Lietuvos pensijų sistema susideda iš kelių pakopų, kurių kiekviena turi savo ypatumus ir tikslus. Viena iš svarbiausių yra II pakopos pensijų sistema, leidžianti gyventojams kaupti papildomas lėšas senatvei. Nuo 2026 m. ši pakopa taps lankstesnė, tačiau išliks patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai.
Pensijų Sistemos Pagrindai
Pagal tai, kaip įgyjama teisė gauti viešojo sektoriaus pensijas, galima skirti socialinio draudimo ir socialinės paramos pensijas.
- Socialinio draudimo pensijos: mokamos tik tiems asmenims, kurie įstatymo nustatytą laikotarpį mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas ir atitinka kitus reikalavimus (sulaukė pensinio amžiaus, pripažinti visiškai ar iš dalies netekusiais darbingumo ir kita).
- Socialinės paramos pensijos: teisė gauti taip pat siejama su pensinio amžiaus, neįgalumo ir kitomis sąlygomis, bet turėti nustatytą įmokų mokėjimo stažą dažniausiai nereikalaujama. Socialinės paramos pensijos gali būti skiriamos universaliu pagrindu (visiems tam tikros remtinos socialinės kategorijos asmenims) arba pajamų ir turto įvertinimo pagrindu (tik tiems, kurių pajamos ir turtas yra mažesni už įstatymų nustatytus normatyvus).
Socialinio draudimo pensijų dydis dažniausiai priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio ir draudimo stažo, socialinės paramos pensijos dažniausiai yra vienodo dydžio visiems tam tikros kategorijos gavėjams.
Darbdavio pensijos (jos labiau paplitusios senosiose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje kol kas neprigijo) mokamos iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų atitinkamą laiką joje išdirbusiems ir išėjusiems į pensiją darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
II Pakopos Pensijų Kaupimas
II pakopoje - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio).
Dalyvavimas II Pakopos Pensijų Sistemoje
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Norint toliau kaupti oresnei senatvės pensijai, papildomai jokių veiksmų imtis jums nereikia.
Valstybės Parama
Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį. Ši įmoka nuolat didėja.
Galimybės ir Sprendimai Nuo 2026 m.
Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01. Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje. Nuo 2026 m. II pensijų pakopa taps lankstesnė, suteikiant dalyviams daugiau pasirinkimo galimybių.
- Ar galėsite pasitraukti iš II pakopos? Taip, galėsite. Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. 2026 metais 1 apskaitos vienetas lygus 8,11 Eur / mėn prie „Sodros“ pensijos.
- Ar galėsite sustabdyti įmokas? Taip, galėsite. Įmokas galite sustabdyti vieneriems metams, tačiau tuo laikotarpiu nebus mokama valstybės paskata. Taip, galite atnaujinti sustabdytų įmokų pervedimą. Taip pat, tai padaryti galite ir atvykę į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą.
- Ar galėsite vienąkart atsiimti dalį sukauptos sumos? Taip, galėsite. Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite. Vieną kartą per visą kaupimą galite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų), iki pensinio amžiaus taikant 3 % atskaitymas „Sodrai“. Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Likusį turtą galėsite investuoti toliau, skirti jį išmokų anuiteto įsigijimui arba palikti paveldėtojams.
- Ar galėsite nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sumą? Ne, negalite. Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m. Taip, galite. Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur). Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Ši riba bus kasmet perskaičiuojama ir augs priklausomai nuo vidutinės senatvės pensijos dydžio.
- Ar galėsite vėl prisijungti prie II pakopos, jei anksčiau pasitraukėte? Taip, galite.
Papildomos Pensijų Įmokos
Tam galite pasirinkti papildomą pensijų įmoką - tai jūsų arba jūsų darbdavio mokama įmoka, kurios dydį pasirenkate patys. Atlikite pavedimą į pensijų fondo, kuriame kaupiate pensiją, banko sąskaitą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
SVARBU! Tik teisingai nurodžius informaciją ir atlikus pavedimą į teisingą pensijų fondo banko sąskaitą, papildomas pensijų įmokas galėsime laiku priskirti kaupiančiajam.
Pensijų Kaupimo Bendrovės Keitimas
Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. Jei norite keisti bendrovę, reikia sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje.
Pensijų Išmokos ir Paveldėjimas
Norėdami gauti pensijų išmoką, atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą.
SVARBU! Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad praneštumėte apie užvestą paveldėjimo bylą. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el. Kai jau turėsite notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, prašome atvykti į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su dokumentais. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad užvesta paveldėjimo byla. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el.
Statistika
Vidutinė I pakopos senatvės pensija 2025 m. liepos mėn. duomenimis siekia 669,37 Eur, o pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2023 m. prognozes, iki 2063 m. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, prognozuojama senatvės pensija Lietuvoje po beveik 40 metų sieks apie 29 %.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
2017 pabaigoje Lietuvoje buvo 591 532 socialinio draudimo senatvės, 6 776 išankstinės senatvės, 199 100 netekto darbingumo ir invalidumo, 251 268 maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijų gavėjai. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudarė 287,04 euro, netekto darbingumo - 198,18 euro, našlių - 22,30 euro, našlaičių - 109,52 euro. Išlaidos socialinio draudimo pensijoms 2017 sudarė 2,8 mlrd. eurų.