Šiame straipsnyje nagrinėjama teisinė atsakomybė, kylanti dėl slaugos darbuotojo klaidos, sukėlusios žalą pacientui. Straipsnyje aptariami paciento teisių gynimo būdai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, lyginant Lietuvos ir Didžiosios Britanijos patirtį. Paciento teises kompleksiakai reglamentuoja beveik visos teisės aakos. Dalis pacients teisis priskiriamos žmogaus teisėms ir yra reglamentuojamos tarptautinės ir konstitucinės teisės, dalis pacients teisis kyla ia sutartinis santykis ir yra reglamentuojamos civilinės teisės normomis, dalis pacients teisis yra reglamentuojamos administracinės teisės. Paciento teises ir js gynimo tvarka nacionaliniu lygmeniu reglamentuojama įstatymais ir poįstatyminis akts. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pacients teises yra Pacients teiss ir ~alos sveikatai atlyginime įstatymas.
Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja LR Pacients teisis ir ~alos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, kuri iš esmės pakeitė paciento teisių gynimo nacionalinėse institucijose reglamentavimą. Iš tiesų teisės mokslas Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo gyvenimo aktualijų aioje srityje. Kol kas nėra atlikta nei vienos išsamios studijos pacients teisis gynimo srityje. Kol kas ši sritis nėra populiari tarp Lietuvos teisės mokslininkų ir praktikų. Autoritetingi teisės mokslininkai nepakankamai domisi paciento teisių gynimu, moksliniuose leidiniuose praktiškai nėra straipsnių, o kilus skandalams spaudoje karts nuo karto pasirodo žurnalistų ir politikų pasvarstymai aia tema.
Analizuojant teismų sprendimus, susijusius su žalos sveikatai atlyginimu, galima pastebėti teismų svyravimus ir neryžtingumą sprendžiant žalos paciento sveikatai įvertinimo ir atlygimo klausimus. Pirmosios instancijos teismų sprendimai dažnai būna kardinaliai priešiingi. Vienas iš esminių veiksnių, lėmusių aios temos pasirinkimą, yra teisės doktrinos stoka Lietuvoje pacients teisis srityje. Darbe aptarti klausimai gali pasitarnauti teisinio švietimo tikslais. Lietuvoje labai trūksta pacients teisinio švietimo. Pacientas, nukentėjęs nuo gydytojo, dažnai nežino kur kreiptis ir nuo ko pradėti. Šio darbo ištraukos galėtų būti publikuojamos spaudoje, interneto svetainėse ir taip prisidėti prie visuomenės teisinio švietimo.
Tyrimo objektas yra paciento teisių gynimo institutas. Objektas ašiame darbe bus analizuojamas dviem kryptimis - atskleidžiant paciento teisių gynimo galimybes bei išryškinant ašias galimybis ribas, sunkumus, teisinio reguliavimo trūkumus. Siekiama išanalizuoti pacients teisis gynimą bei js taikymo Lietuvos teismuose ir Europos Bendrijos Teisingumo Teisme praktiką, identifikuoti esamo teisinio reglamentavimo trūkumus. Darbe taip pat keliamas ir kitas tikslas - pateikti nacionalinį paciento teisių gynimo mechanizmą Didžiojoje Britanijoje. Didžioji Britanija pasirinkta dėl ilgametės pacients teisis gynimo praktikos, kuri aioje šalyje formuojasi nuo XX a. vidurio.
Šiai analizei taikomas lyginamasis metodas - lyginama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pacients teisis gynimo tvarka, jos norminis reglamentavimas, pacientui padarytos turtinės žalos vertinimas. Taikant lyginamąjį metodą siekiama atskleisti nacionalinės teisės trūkumus. Visame darbe naudojamas sisteminės analizės metodas. Pirmiausia jis naudojamas aiškinant teisines nuostatas. Naudojant aį metodą nustatomas teisės normos ryšys su kitomis normomis. Dažnai taikomas loginės analizės metodas. Šios tiksliau ir aiškiau suvokti nagrinėjamus klausimus. Kritinės analizės metodas pasitelkiamas atskleidžiant teisinio reglamentavimo trūkumus. Šios teisės kritikos. Šiame darbe remiamasi užsienio autoris darbais. Daugiausia remiamasi Didžiosios Britanijos teisės mokslininks Charles J. Darbe naudojama daug norminės medžiagos. Didžiausias dėmesys skiriamas Pacients teisis ir ~alos sveikatai atlyginimo įstatymui (įstatymo redakcijai galiojusiai iki 2005 sausio 1 d. ir redakcijai įsigaliojusiai nuo 2005 m. sausio 1 d.). Antrojoje darbo dalyje pereinama į tarptautinį lygmenį.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Darbo struktūra pagrįsta planu, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys: I. Paciento teisių gynimas nacionaliniame lygmenyje, kuris skirstomas į ikiteisminį ir teisminį paciento teisių gynimą, II. Paciento teisių gynimas tarptautiniame lygmenyje. Šiausios nacionalinės teisminės instancijos. Šioje dalyje nagrinėjami aktualiausi klausimai paciento teisių gynimo procese. Joje taip pat analizuojama centrinė problema pacients teisis gynime - žalos, padarytos paciento sveikatai, įvertinimas pinigine kompensacija. Piniginės kompensacijos dydžio nustatymas yra vienas iš esminių klausimų pacients teisis bylose. Antrojoje dalyje aptariamos paciento teisių gynimo galimybės ir ribos tarptautiniame lygmenyje. Ši dalis skirta Europos Sąjungos sveikatos teisei ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijai. Būtina pažymėti, kad darbe apsiribojama Europos Sąjungos sveikatos teisės ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos analize.
Paciento teisės
Paciento Sąvoka
Paciento teisių gynimo būdų nagrinėjimas turi būti pradėtas nuo paciento sąvokos apibrėžimo. Paciento sąvoka yra išeities taškas nagrinėjant ašią temą. Paciento sąvoka turi esminę reikšmę, siekiant apsaugoti asmenis nuo netinkamo gydymo. Ši sąvoka reikšminga tiek teisiniu, tiek praktiniu lygmeniu. Įstatymas nustato specifinius paciento teisių gynimo būdus ir galimybes. Šiomis galimybėmis gali pasinaudoti tik asmenys, kurie yra laikomi pacientais. Lietuvos Respublikos Pacients teisis ir ~alos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta paciento sąvoka.
Pagal aį įstatymą pacientu laikomas asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis, ir gaudamas ašias paslaugas turi įstatymais nustatytas teises ir pareigas. Pagal aį apibrėžimą pacientu laikomas asmuo, kuris faktiškai gauna ar gavo praeityje sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientu gali būti ir sveikas asmuo, pavyzdžiui, asmuo, kuriam dėl netinkamai atliktų tyrimų buvo diagnozuota tam tikra liga, nors iš tikrųjų ašis asmuo nesirgo, ir jam buvo paskirtas gydymas. Galimas ir kitas atvejis: visiškai sveikas asmuo savo noru kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas. Iš tiesų toks asmuo turi pretenzijas sveikatos priežiūros įstaigai ar gydytojui. Šiais abiem atvejais asmuo yra laikomas pacientu ir jeigu jis nėra patenkintas suteiktomis paslaugomis, gali naudotis visais paciento teisių gynimo būdais.
Iš tiesų tokia paciento sąvoka yra per siaura. Jeigu yra atsisakoma jam suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, tokiu atveju net ir sergantis asmuo nebus laikomas pacientu, nes negavo sveikatos priežiūros paslaugs. Todėl Lietuvos įstatyme įtvirtintą sąvoką reikėtų atitinkamai praplėsti, atsižvelgiant į usienio valstybių praktiką ir įtraukti nuostatą, kad pacientu laikomas ir tas asmuo, kuris siekia pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis. Spaudoje gan dažnai nuskamba atvejai, kai sergatis asmuo negali laiku sulaukti greitosios pagalbos arba gydytojas nepagrįstai atsisako atvykti pas pacientą į namus. Be abejo, tokie atvejai pažeidžia asmens teises, bet toks asmuo teisiškai nėra laikomas pacientu ir negali pasinaudoti suteiktais pacients teisis gynimo būdais. Taigi pagal aiuo metu esantį teisinį reglamentavimą galima parodoksali situacija - visiškai sveikas asmuo gali būti laikomas pacientu ir naudotis visomis pacientui suteiktomis teisėmis, o ligonis nėra laikomas pacientu. Tokie teisinio reglamentavimo trūkumai yra nepateisinami ir turi būti taisomi.
Paciento Teisių Gynimo Mechanizmas Nacionaliniu Lygmeniu
Prieš detaliai nagrinėjant kiekvieną paciento teisių gynimo būdą reikia apibendrintai ir struktūrizuotai pateikti paciento teisių gynimo mechanizmą nacionaliniu lygmeniu. Ikiteisminio paciento teisių gynimo tvarką nustato LR pacients teisis ir ~alos sveikatai atlyginimo įstatymas. Iš tiesų, pacientas, nepatenkintas sveikatos priežiūros įstaigos suteiktomis paslaugomis, negali tiesiogiai kreiptis į teismą. Pacients teiss ir ~alos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato privalomą ikiteisminę paciento skunds nagrinėjimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Pacientas gali kreiptis į šias institucijas: sveikatos priežiūros paslaugs teikėjus arba bendrosios kompetencijos teismą. Pacientui galima pasirinkti ir ne vieną iš minėtų institucijų. Pavyzdžiui, galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir su skundu ar prašymu į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kurios išvada gali būti efektyviai panaudota teisme. Viena iš pagrindinių Audito inspekcijos funkcijų yra atlikti valstybinį medicininį auditą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, laiduoja teisę kreiptis į teismą. Įgyvendindamas ašią konstitucinę teisę pacientas visų minėtų institucijų sprendimus ar išvadas gali skųsti teismui. Bylinėjimasis teisme vyksta pagal bendrą Civilinio proceso kodekse nustatytą ieškinio teisenos tvarką. Išimtiniais atvejais nukentėjusio paciento teisių gynimas gali pereiti į tarptautinį lygmenį. Šiuo atveju paciento teisių gynimas gali persikelti į Europos Bendrijos Teisingumo Teismą.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
tags: #slaugos #darbuotoja #sutrikde #ligonio #sveikata #byla